KOMFOVENT UAB ekspertų komentarai

Pagal Lietuvoje galiojantį statybos reglamentą STR 2.01.02:2016, A+ klasės pastatų vėdinimui keliami tokie reikalavimai:
Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (80%), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos paskirtis - tiekti į patalpas šviežią orą ir maksimaliai taupyti energiją. Būna atvejų, kai į vėdinimo sistemą integruoja kanalinį kondicionierių, tačiau netgi tokiu atveju ne visada pakanka vėsinimo galios visoms patalpoms atvėsinti. Jūsų atveju paprasčiausias sprendimas - sumontuoti miegamajame "split" tipo kondicionierių, kurio pagalba vasarą galėsite kontroliuoti ne tik temperatūrą, bet ir drėgmę patalpoje.

Rekomenduotina oro paėmimo angą padidinti bent vienu diametru, kad sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą bei kritulių patekimo į ortakį tikimybę. Meistras padarė teisingai, kad padidino diametrą.

Paprastai problemų su pertekline drėgme būna pirmą žiemą pradėjus eksploatuoti naują pastatą, nes betono konstrukcija dar būna prisigėrusi vandens. Tačiau jau po vieno sezono drėgmė išgaruoja ir pastate žiemą kaip taisyklė būna per sausa. Todėl vėdinimo įrenginys su rotaciniu šilumogrąžiu labiau tinka, nes nebus problemų su jo apledėjimu ir žiemą patalpose bus palaikomas komfortiškesnis oro drėgnumas.

Jeigu vėdinimo įrenginio ir kanalinio kondicionieriaus našumai (m³/h) panašūs, iš principo galima montuoti į bendrą sistemą. Tačiau bus dvi atskiros automatikos sistemos, kurios tarpusavyje nebendraus, todėl bus nepatogu valdyti.

Jei teisingai supratau, klausimas ar galima montuoti rekuperatorių pasvirusį kažkokiu kampu? Jeigu pasirinktas vėdinimo įrenginys su plokšteliniu šilumokaičiu, tai kaip taisyklė toks įrenginys turi būti montuojamas griežtai pagal instrukciją, taip kaip joje numatyta horizontaliai arba vertikaliai, kad nekiltų problemų su kondensato ištekėjimu. Jei pasirinktas vėdinimo įrenginys su rotaciniu šilumokaičiu, tai jame kondensatas nesusidaro ir todėl galima jį montuoti ir pasvirusiai.

Tai pats geriausias sprendimas, koks tik gali būti. Oro cirkuliacija priklauso ne tik nuo šio sprendimo, bet ir kokie bus panaudoti oro išleidėjai. Triukšmą galima kontroliuoti - parinkus tinkamus triukšmo slopintuvus nuslopinti iki norimo lygio.

Daugumoje šiuolaikinių rekuperatorių numatyta šalčio taupymo funkcija, ir panašiai kaip žiemą jie pašildo iš lauko tiekiamą šviežią orą šalinamo oro energija, taip vasarą karštą lauko orą atvėsina šalinamu vėsiu patalpų oru. Aišku savaime dalis energijos vis tiek prarandama priklausomai nuo rekuperatoriaus efektyvumo. Efektyviausiai grąžina į patalpas šaltį sorbciniai ir entalpiniai šilumokaičiai (rekuperatoriai).

Teoriškai galima ir be rekuperacijos, tačiau su rekuperacija žymiai lengviau pasiekti norimą klasę. Teisingiau pasakius, kai kurias atvejais (jei šilumos šaltinis- dujos arba kietas kuras) pasiekti norimą klasę be rekuperacijos praktiškai neįmanoma, nes 50% šildymo energijos turi būti skirta natūralaus vėdinimo nuostoliams kompensuoti, vadinasi, tokiu atveju reikia dvigubai pagerinti langų bei visų atitvarų šiluminę varžą, kas daug daugiau pabrangins pastato kainą nei rekuperacijos įdiegimas.

Vienareikšmiškai ortakinė vėdinimo sistema yra ženkliai efektyvesnė lyginant su mini rekuperatoriais, kurie turi esminių trūkumų: nekontroliuojamas triukšmo lygis, dideli tiekiamo oro temperatūros svyravimai, veikimo priklausomybė nuo vėjo krypties ir stiprumo, minimalios reguliavimo galimybės. Palyginus kainos ir kokybės santykį ortakinė sistema turėtų pirmauti.

Rekuperacinė sistema reikalinga efektyviam ir ekonomiškam patalpų vėdinimui, t.y. sveiko ir komfortiško mikroklimato užtikrinimui. O šilumos siurblys skirtas patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui bei patalpų oro atvėsinimui vasarą. Taigi su vėdinimu nieko bendro.

Priežasčių kodėl Jūsų mini rekuperatorius pučia šaltą orą į vidų gali būti keletas:
1. Jei pučia stiprus vėjas į rekuperatoriaus pusę, ventiliatoriai nepajėgūs jo įveikti.
2. Jei mini rekuperatorius akumuliacinis - su vienu ventiliatoriumi, tai būtinai turi būti 2 sinchronizuoti rekuperatoriai.
3. Kadangi mini rekuperatoriuose nėra oro pašildymo, kuo lauke šalčiau, tuo šaltesnis oras patiekiamas į patalpas.

Sprendžiant iš laiško, pas Jus panaudoti "Sonodec" tipo izoliuoti lankstūs ortakiai, kurių vidinė dalis yra perforuota, todėl vata prisigeria vandens, pavasarį rasoja ortakiai ir taip praranda izoliacines savybes. Naudojant pūsto polietileno ar skardinius izoliuotus ortakius, jų izoliacija neprimirks, tačiau kondensato problema dažniausiai iškyla kai žiemą vėdinimo įrenginys išjunginėjamas, tada šiltas ir santykinai drėgnas patalpų oras natūraliai kyla aukštyn, palėpėje esančiuose ortakiuose atvėsta ir kondensuojasi vanduo. Jei įrenginys veiktų visą laiką, to neįvyktų, nebent izoliavimo darbai atlikti nekokybiškai. Kaminėlių panaudojimas problemos neišspręs, tik ją šiek tiek sušvelnins.

Vėdinimo sistema ne tik atstato patalpose reikiamą deguonies kiekį, tačiau ir šalina iš patalpų perteklinę drėgmę, todėl paprastai patalpose, kuriose vyksta pakankama oro apykaita pelėsis neatsiranda. Tačiau kita pelėsio atsiradimo priežastis (be didelės oro drėgmės) yra taip vadinami šalčio tilteliai - jei pastatas iš išorės nėra kokybiškai izoliuotas, per konstrukcinius elementus šaltis prasiskverbia į patalpas ir ant šaltų paviršių kondensuojasi ore esanti drėgmė, o vėliau ir atsiranda pelėsis. Kokybiška vėdinimo sistema ženkliai sumažina pelėsio atsiradimo tikimybę.

Nuo 2016 11 30 visi naujai statomi statiniai Lietuvoje turi būti ne blogesnės kaip A energinio efektyvumo klasės. Pasiekti A klasę su natūraliu vėdinimu yra labai sudėtinga, nes tektų ženkliai didinti šiluminės izoliacijos sluoksnio storį.
O apie vėdinimo su rekuperacija privalumus, lyginant su natūraliu vėdinimu, galite sužinoti šiame trumpame, bet labai informatyviame ir koncentruotame filmuke:
https://www.youtube.com/watch?v=8i_zzUKjftc

Galimi visi 3 variantai.
1. Rekuperatorius + kanalinis kondicionierius. Trūkumas tas, kad kiekvienas įrenginys turi savo automatiką, kuri tarpusavyje nebendrauja.
2. Rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu (be išorinio bloko). Vienas įrenginys atlieka 3 funkcijas: vėdinimo, dalinio šildymo (deja visą sezoną neužtikrina reikiamos šildymo galios, todėl turi būti ir kita šildymo sistema) ir kondicionavimo.
3. Rekuperatorius + oras/oras šilumos siurblys. Tai čia pirmas variantas, nes kanalinis kondicionierius ir yra oras-oras šilumos siurblys. Gal turėta omeny oras-vanduo šilumos siurblys? Toks variantas irgi galimas.

Plastikiniai lankstūs ortakiai Lietuvos rinkoje pasirodė palyginti neseniai. Akivaizdžių privalumų, lyginant su skardiniais jie neturi, pagrindinis privalumas - montuotojamas greičiau ir patogiau vyksta montavimas.
Dėl įrenginių: REGO450 naudojamas neužšąlantis rotorinis šilumokaitis, todėl įrenginys ekonomiškai veiks ne ir esant lauke -23oC ar žemesnei temperatūrai. Kiti paminėti įrenginiai su plokšteliniais šilumokaičiais, kurie gali užšalti nukritus lauko oro temperatūrai žemiau -4oC, todėl kaip taisyklė prie jų jungiami elektriniai lauko oro šildytuvai, kurie žiemos metu sunaudoja nemažai elektros energijos.

Rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu atlieka tris pagrindines funkcijas - ne tik tiekia šviežią orą, bet ir jį žiemą efektyviai pašildo, o vasarą atvėsina. Naudojant tokį įrenginį vasarą, galima išsiversti be papildomų oro kondicionierių (aišku, jei nėra didžiulių langų į pietų pusę), o žiemą, juo galima šildyti patalpas net esant lauko oro temperatūrai iki -10oC. Esant didesniems šalčiams būtina turėti alternatyvų šildymo šaltinį - židinį ar elektrinius radiatorius.

Didinant kondensacinio katilo temperatūrą mažėja jo efektyvumas, tačiau mažinant temperatūrą, krinta jo galia ir nustačius per žemą temperatūrą paprasčiausiai jis nepajėgs prišildyti patalpų. Taigi geriausias būdas būtų prijungti lauko temperatūros jutiklį. Reikia susirasti, kas užsiima Jūsų regione Junkers katilų garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu.

Galima, o kokia prasmė? Kad būtų apčiuopiamas efektas, reikia užkasti kokį 100m pakankamai didelio diametro vamzdžio, kuris duos papildomą pasipriešinimą, dėl ko išaugs ventiliatoriaus sunaudojama energija bei triukšmo lygis.

Mikro hidro elektrinė gali patenkinti tik mikro poreikius, pvz. pagaminti energijos keletui LED lempučių.

Visi gamintojai deklaruoja efektyvumą esant lauko oro T=+7oC. Krintant lauko oro temperatūrai, krinta ir efektyvumas.
Kai kuriu Japonijos gamintoju šilumos siurbliai veikia net iki -25oC, bet prie tokios temperatūros smarkiai krinta efektyvumas.

Jeigu viskas teisingai sumontuota ir gerai sureguliuota tai katilas turetų būti ekonomiškas, tik bėda, kad Lietuvoje labai brangios dujos. Dar neaišku ar pakankamai aukšta namo atitvarų šiluminė varža. Bet kuriuo atveju yra ir efektyvesnių šildymo būdų - tai šilumos siurbliai vanduo-vanduo arba oras-vanduo.

Kondensacinis dujinis katilas naudoja apie 10 proc. mažiau dujų, tačiau bus reikalingi didesnio paviršiaus ploto radiatoriai.

500 m3/h našumo vėdinimo įrenginys užtikrintų norminę oro apykaitą su atsarga, veikiant įrenginiui ne maksimaliu našumu ženkliai sumažėja energijos sąnaudos, kurios, teisingai pasirinkus įrangą ir eksploatacijos režimą, neturėtų viršyti 100 W. Triukšmo lygis labai priklauso tiek nuo įrangos kokybės, tiek nuo vėdinimo sistemos projekto bei elementų.