UAB Ekorema ekspertų komentarai

Garsas nuo skardinio stogo girdisi todėl, kad poliuretanas, nors ir turi geras šilumines savybes, nepasižymi geromis garso sugerties savybėmis, todėl reikia pasirinkti medžiagas, kurios galėtų izoliuoti garsą. Kadangi perdanga jau apšiltinti, vienintelis sprendimas būtų ant viršaus dėti termoizoliacinę medžiagą, kuri sugeria garsą. Pagal jūsų situaciją geriausias pasirinkimas būtų Ekovata, kuri turi A garso sugerties klasę.

Tiek vienas, tiek kitas variantas geras, tačiau pirmas variantas jums reikalauja mažiau laiko, kadangi nereikia lupti grindų, tačiau tuomet ekovata po grindimis pučiama didesniu tankiu, truputį presuojant, todėl didėja ekovatos išeiga ir tai reiškia šiek tiek didesnes išlaidas. Nuėmus grindis, galima ekovata apšiltinti horizontalų paviršių nepresuotai, todėl bus mažesnė išeiga ir mažesnės išlaidos, bet daugiau darbo jums, nes teks lupti grindis. Taip pat šiuo atveju per laiką galimas nusėdimas iki 5 %, tačiau per eilę metų šio nusėdimo praktiškai nesijaučia. Apskritai kalbant tai visiškai nėra skirtumo kaip šiltinsite, tai priklauso nuo jūsų. Jei turite laiko ir taupote pinigus - lupkite grindis, jei neturite laiko ir norite kuo greičiau tai galime užpildyti oro tarpą.

Stogo šiltinimas vata (dembliais). Pliusai yra tie, kad vatą galima susidėti pačiam. Optimalus sprendimas, neblogos šiluminės savybės. Minusas yra tas, kad vatos dembliais nepavyksta sudėti tobulai, vis tiek lieka sujungimo siūlės, kurios vėliau nuo svorio tik didės, dėl ko patirsite šilumos nuostolius.
Šiltinimas biria vata (pagrindinė ir veiksmingiausia yra - ekovata). Pliusai yra tie, kad užsipildo visi trapai, nelieka jokių sujungimo siūlių, kas garantuoja puikias termoizoliacines bei garso izoliacines savybes. Kodėl išskyriau būtent ekovatą iš birių medžiagų? Todėl, kad ekovata yra ekologiška medžiaga, gaminama iš celiuliozės pluošto. Jos plaušas yra itin smulkus, lyginant su kitomis biriomis vatomis, kas dar labiau pagerina šilumines savybes, nes ekovata lengviau "susiriša" tarpusavyje nepalikdama jokių siūlių ar tarpų.
Minusus išskirčiau tokius, kad stogo šlaitų apsišiltinti pačiam nepavyktų, nes tai reikalauja specialios technikos ir įgūdžių.

Siūlome savo perdangą šiltinti ekovata. Tai greitas bei efektyvus būdas. Kadangi ekovata yra biri medžiaga, pasiekiamas ištisinis besiūlis sluoksnis, dėl ko apšiltinta konstrukcija tampa itin sandari. Šiltinimo storis priklauso ar siekiate tam tikrų energetinio naudingumo klasių (A, A+ ar A++). Jei klasių nesiekiate, pilnai pakanka apsišiltinti 25 - 30 cm storiu ekovata.

Jeigu palėpė bus negyvenama, tai vienareikšmiškai pakanka šiltinti tik stogo perdangą. Šiltinti stogo šlaitų jums tikrai nėra tikslo. Nereikės šildyti antro aukšto, kas reikš mažesnes šildymo išlaidas ir greitesnį namų įšilimą. Siūlau apšiltinti stogo perdangą bent 35 cm storiu ekovata.

Šiltinimo kainos ekovata yra skirtingos ir tai priklauso nuo šiltinamos konstrukcijos, kadangi skiriasi ir ekovatos išeiga. Jeigu kalbame apie karkasinio namo šiltinimą šlapiuoju būdu, tuomet šiltinimas su darbu ir medžiagomis kainuotų 48 Eur/m3 + PVM. Darbus atliekame su lietuviška ekovata, kurią patys ir gaminame.

Kaip vieninteliai Ekovatos gamintojai Lietuvoje galime pasakyti, kad toks kiekis yra tikrai per didelis vienam kubiniam metrui. Jeigu jūsų atveju gavosi tiek daug, pasirinkote tikrai nekompetentingus darbuotojus, kurie nelabai išmano savo darbą. Paprastai nepatyrę specialistai nemoka šiltinti šlapiuoju būdu, naudoja per daug vandens, ko pasekoje sunaudojama daugiau ekovatos, taip pat prie to pačio gali prisidėti ir nekokybiška įranga, kurioje tiesiog nepavyksta nureguliuoti tinkamą vandens kiekį. Mes, kaip profesionalai, visada siūlome domėtis apie įmones, bei jų patirtį, kad vėliau netektų permokėti dvigubai. Paprastai vienam kubiniam metrui šiltinant šlapiuoju būdu reiktų 40 - 45 kg mūsų lietuviškos Ekovatos. Šiuo atveju, matome, kad pasirinkote tikrai netinkamą įmonę.

Dauguma sutiks, kad viena geriausių termoizoliacinių medžiagų, kuri pasižymi puikiomis garso izoliacinėmis savybėmis yra Ekovata. Dėl smulkios ir birios ekovatos struktūros, užpildomi visi tarpai bei sunkiai pasiekiamos vietos, todėl namas tampa itin sandarus, o būtent dėl to - šiltas ir puikiai izoliuojantis garsą.

Galime apšiltinti jūsų dvišlaitį A+ klasės stogą su Ekovata. A+ klasei reikėtų 30 cm sluoksnio Ekovatos. Jūsų stogo šiltinimas su darbu ir medžiagomis kainuotų apie 1700 Eur.

Yra medžio plaušo plokštės, kurios atlieka tas pačias funkcijas kaip ir plėvelė, tačiau taip pat prisideda savo šiluminėmis savybėmis. Žinoma, norint apšiltinti namus iš vidaus, vien jų nepakaks, bet kuriuo atveju reikėtų pirmiausia dėti tam tikrą termoizoliacinę medžiagą.

Kaina, šiltinant Ekovata jūsų skardinį A+ klasės stogą, būtų apie 1500 Eur. Jei dar nenusprendėte kuo šiltinsite savo stogą tai vienareikšmiškai siūlyčiau jį šiltinti tik ekovata, kadangi stogas skardinis vėliau pavargsite nuo įvairių garsų. Ekovata turi A garso izoliacijos klasę, todėl dauguma šiltinasi savo skardinį stogą būtent su ja.

Dauguma asmenų, deja net ir įmonių, užsiimančių šiltinimo darbais su vienos rūšies termoizoliacinėmis medžiagomis, peiks kitas, todėl įvairių prasimanymų ir išgalvojimų atsiranda nuolat. Sunku kažką patarti ir pasakyti, kadangi esame Ekovatos atstovai bei šalininkai, tačiau norėtume kalbėti faktais, o ne išsigalvojimais. Pirmiausia reiktų pabrėžti pliusus bei minusus įvairių medžiagų:
1. Poliuretano putos neturi ir greičiausiai niekada neturės tokios geros garso izoliacijos kaip kitos termoizoliacinės medžiagos. Taip pat poliuretano degumo klasė yra labai žema (ją deklaruoja patys gamintojai), tačiau poliuretanas savo šiluminėmis savybėmis lenkia visas kitas termoizoliacines medžiagas. Taip pat iš poliuretano privalumų yra tai, jog galima šiltinti horizontalias konstrukcijas iš apačios.
2. Kalbant apie vatą dembliuose (akmens, stiklo vata) vieną iš minusų galima paminėti tai, kad ne visada pavyksta ją sudėti tobulai, kad neliktų jokių tarpų ar sujungimo siūlių, per kur gali būti patiriamas šilumos nuostolis. Tačiau, kadangi vata yra dembliuose tai gali būti ir privalumas, nes demblius galima susidėti ir pačiam ir taip sumažinti išlaidas (nereikia mokėti už darbą).
3. Ekovata yra ekologiška, biri medžiaga. Jos šilumos laidumo koeficientas yra toks pat arba labai panašus kaip ir įvairių kitų vatų (mineralinės, akmens vatos). Minusas būtų tai, jog pačiam instaliuojti ją yra sudėtinga, todėl pigiau (be darbų kainos) nelabai apsieisite, tačiau vien todėl, kad Ekovata yra biri medžiaga, ji užpildo visus tarpus bei sunkiai pasiekiamas vietas, dėl ko apšiltinta konstrukcija tampa ypatingai sandari, dėl šių priežasčių Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, turinti bene geriausias garso izoliacijos savybes.

Tik jūs nuspręsite kokią termoizoliacinę medžiagą pasirinkti pastogės šiltinimui. Nėra geros arba blogos medžiagos. Svarbu tik atsirinkti ar konkrečiai konstrukcijai ta medžiaga tinka.
Kalbant apie kainas, noriu paminėti, kad šiltinimo Ekovata kaina priklausytų nuo to, kokią klasę bandote pasiekti. Paprastai A klasės namui pakanka 30 cm storio sluoksnio, o tokio storio apšiltinimas jūsų 160 kv.m pastogei kainuotų apie 1800 Eur. Tai jau kaina su darbu ir medžiagomis.

Jeigu jūsų rąstinis namas yra apmūrytas, pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti ar sienose nėra palikto oro tarpo, kurį sėkmingai galima apšiltinti. Jeigu sienose yra paliktas bent 5 cm oro tarpas, to jums pilnai pakaktų ir iš vidaus šiltinti nereikėtų, tačiau jei oro tarpas paliktas, bet vis tiek nuspręsite šiltinti iš vidaus, tai didelio efekto nepasieksite, kadangi šiluma išeis per neapšiltintą oro tarpą. Todėl pirmiausia siūlyčiau pasitikrinti, kadangi tai taip pat sumažintų ir apšiltinimo kainą.

Pirmiausia siūlyčiau pasistorinti stogo gegnes, kadangi 18 cm šiltinimo storis, kaip stogui, yra per mažas. Siūlyčiau pradėti bent nuo 25 cm storio (jei nesiekiate tam tikros klasės). Tuomet galime jums apšiltinti stogą Ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildant konstrukcijas, jose pasiekiamas pilnas užpildymas, nelieka jokių sujungimo siūlių, todėl Ekovata apšiltinta konstrukcija tampa ypatingai sandari. Geriausia būtų iškart dėti visą šiltinimo sluoksnį.

Vienas iš pasirinktinių variantų galėtų būti vidinių sienų šiltinimas Ekovata. Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui, tačiau pasižyminti puikiomis garso sugerties savybėmis (garso sugerties klasė - A). Žinoma, tam, kad izoliuotumėte garsą 5 cm storio neužteks.

Jeigu iš lauko pusės yra atviri rąstai tai daugumai medžiagų kiltų grėsmė. Kalbant apie atvirų putų poliuretaną tai jam ypatingai reiktų skirti didelį dėmesį, kadangi jis kaip kempinė - traukia drėgmę, tačiau labai sunkiai ją pašalina, todėl bent jau plėvelės jam yra būtinos. Dėl šių priežasčių gali būti, kad ateityje susidursite su tam tikrais sunkumais.

Jeigu dedate tokį didelį atvirų porų putų sluoksnį ant perdangos, tai siūlyčiau apskritai pasirinkti tokio storumo kitą termoizoliacinę medžiagą, kuri bus pigesnė, turės tokias pačias šilumines savybes bei pasižymės puikiomis garso izoliacijos savybėmis. Nereikės dar papildomai dėti tam tikro sluoksnio termoizoliacinės medžiagos, nes paprastai putos nepasižymi gera garso izoliacija. Todėl jums gausis bereikalingos papildomos išlaidos.

Kadangi statote karkasinį namą tai papildomi sienos elementai nelabai turi didelės ir reikšmingos įtakos šiluminei varžai, todėl pagrinde skaičiuojama termoizoliacinės medžiagos šiluminė varža. Tačiau, laimė, nuo šių metų buvo atnaujintas statybų reglamentas, kuriuo buvo sumažintos šiluminės varžos tam tikroms klasėms. Taigi dabar šiltinant Ekovata sienas, tam, kad pasiekti A+ klasę, jums pakaktų maždaug 25 - 30 cm storio Ekovatos sluoksnio.

Apie fibrocementines plokštes, manau, daugiau galėtų patarti tos srities specialistai. O kalbant apie šiltinimo medžiagas tai norėčiau pasakyti, kad nėra arba beveik nėra tokių termoizoliacinių medžiagų, kurios neatitiktų tam tikrų klasių. Iš tiesų A ar A+ klasei tinka beveik visos termoizoliacinės medžiagos, kokios buvo ir anksčiau. Skirsis tik šiltinimo storiai. Tad jei išankstinio pasitarimo nėra, paprastai architektai paskaičiuoja mineralines vatas, ne todėl, kad tai medžiaga, kuri gali būti naudojama A+ klasės namams, o todėl, kad ji yra paprasčiausiai apskaičiuojama ir t.t.

Karkasinius, medinius ar rąstinius namus geriausia yra apšiltinti Ekovata. Ekovata yra celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga. Ekovata pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medis, o dėl savo birios struktūros bei smulkaus pluošto, užpildo visus tarpus nepalikdama jokių šalčio tiltelių ar sujungimo siūlių. Apšiltinus sienas ekovata pasiekiamas vientisas besiūlis sluoksnis.

Poliuretanas gal ir turi sandarumą, tačiau tikrai neturi šių, jūsų paminėtų, savybių. Dažnas apsišiltinęs stogą poliuretanu vėliau papildomai šiltina jį vatomis. Jūs teisingai pasirinkote. Siūlyčiau papildomai apšiltinti 25 - 20 cm Ekovata. Būtent Ekovata neleis patekti kaitrai į namus, o jos garso sugerties klasė yra A, todėl tai būtų geriausias pasirinkimas norint išspręsti šią problemą.

Vienareikšmiškai geriausią garso sugerties klasę (A), turi Ekovata. Ekovata yra termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui. Apskritai nėra geriau tinkančios medžiagos medžiui už Ekovatą, todėl, manyčiau, jūsų atveju tai būti geriausias pasirinkimas.

Taip. Galimybė tikrai yra. Galime jūsų stogą apšiltinti ekovata. Jūsų gipso kartono plokštės tikrai nenuimsime, tik išgręšime keletą nedidelių skylučių, o per jas pripūsime ekovatos.

Išties siūlyčiau šio klausimo paklausti nešališko asmens, kuris nėra jokios termoizoliacinės medžiagos atstovas. Kiekviena termoizoliacinė medžiaga turi savų pliusų bei minusų, todėl vieniems patinka, kitiems - ne. Kadangi klausiate mūsų, mes galime tik pasakyti iš savo pusės kodėl taip yra, tačiau ar mumis tikėsite kai esame kitos termoizolaicinės medžiagos atstovai ir gamintojai? Apskritai, jeigu architektas nepataria sienų šiltinti poliuretano putomis, vadinasi yra tam tikra priežastis, pirmiausia siūlyčiau pasiteirauti jo, o jis, manau, tikrai turėtų atsakyti.

Oro trapus (jeigu jie yra bent 5 cm storio) galima apšiltinti ir ekovata. Ekovata yra kvėpuojanti, ekologiška ir antiseptinėmis savybėmis pasižyminti termoizoliacinė medžiaga, todėl tobulai tinkanti oro tarpų užpildymui. Ekovata neuždaro namo sienų, o leidžia joms natūraliai kvėpuoti taip sukurdama namuose sveiką aplinką. Ekovatai nebūtinos termoizoliuojančios plėvelės, kas labai aktualu šiltinant oro tarpą. Taip pat šiltinant su ekovata matomas realus namo sienų užpildymas, nes išimama visa plyta. Paprastai vieno namo aukštui iki 100 m2 išimama apie 30 plytų. Vėliau plytos įstatomos atgal.