UAB Ekorema ekspertų komentarai

Kodėl taip atsitiko gali būti nemažai priežasčių, viena iš priežasčių, kad gamo putose esantis vanduo išgaravo, todėl pradėjo trupėti, ypatingai prie kamino kur yra šiltesnė vieta. Pasiūlymas būtų, bandyti pūsti į atsivėrusią ertmę, kiek tarpų bus, tiek užsipūs. Galima bandyti rinktis ekovatą, nes ji toks produktas, kuris nepadaro neigiamos įtakos sąlytyje su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Pučiant didesniu slėgiu turėtų užsipildyti atviri tarpai, tarp subyrėjusios putos, tačiau tiksliai galima būtų atsakyti tik įvertinus ir pamačius situaciją.

Kad gauti namui A+ klasę, bet kuriuo atveju reikės nemažo šiltinimo sluoksnio, tačiau galima jį sumažinti pasirenkant tam tikras papildomas medžiagas. Pavyzdžiui karkasinį namą galima apšiltinti ekovata, o ant viršaus dėti ne plėvelę, o medžio plaušo plokštę, kuri yra skirta naudoti vietoj plėvelės, tačiau efektyvesnė, nes papildomai prideda šiluminės varžos.

Įmanoma ir tikrai verta. Tik su ekovata pasieksite ekologiškumą. Ekovata - celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl namas išliks kvėpuojantis, bet tuo pačiu bus šiltas. Taip pat ekovata ne tik turi puikias šilumines savybes, bet ir puikią, pačią geriausią, garso klasę - A. Todėl apsišiltinę namą ekovata sumažinsite triukšmo lygį namuose. Ekovata nepaveiks gerųjų medienos savybių, priešingai - jas net pagerins. Ekovatoje esančios antiseptinės medžiagos apsaugos pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio, todėl medinės pastato konstrukcijos tarnaus ilgą laiką.

Pagal dabartinius A klasės standartus stogo šiltinimui reikėtų net 35 cm storio šiltinimo medžiagos, tačiau jei A klasės nesiekiate, tam, kad būtų šilta, užtenka stogą šiltinti 25 cm storiu ekovata.

Šiltinant su putomis galima susidurti su šiokiomis problemomis, nes ji pučiama per mažas išgręžtas skylutes, todėl negalima pamatyti ir įsitikinti ar tarpas pilnai užpildytas, beto turite įsitikinti kokia tai puta, nes kai kurios putos turi savybę sudūlėti labai greitai. Šiltinimas su granulėmis (tikriausiai turite omenyje polistirolo granules) yra geresnis pasirinkimas, tačiau mažiau efektingas, šiluminė varža yra mažesnė. Jeigu oro tarpą šiltintumėte ekovata, visų šių niuansų išvengtumėte, nes ekovata turi puikias šilumines savybes, be to instaliuojant ekovatą į sienas, išimama visa plyta, dėl ko matomas akivaizdus rezultatas.

Dėl sandarumo. Jei jaučiate, kad šaltis išeina, tai priklauso nuo to, kokiu storiu šiltinote stogą, kad šiluma neišeitų, reikėtų šiltinti mažiausiai 25 cm storiu. O perdangą siūlyčiau apšiltinti ekovata, nes ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, pasižyminti puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis: λ = 0,037; 0,036 W/mK. Jums nereikia, kad namas nekvėpuotų, jums reikia, kad namas būtų šiltas. Su ekovata visą tai pasiektumėte. Apie putas nieko blogo negalėčiau pasakyti, tačiau gyvenamojo namo aš nešiltinčiau. Manau šiltinimas putomis geriausiai tinka garažų, angarų ar kitų gamybinių patalpų šiltinimui.

Žinoma, kad rąstinio namo apšiltinimui geriausia termoizoliacinė medžiaga - ekovata. Ji vienintelė termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Impregnantai, esantys ekovatoje, apsaugo pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi namas senas, šiltinimo tarpai bus tikrai nevienodi, dėl ko gali atsirasti sunkumų dedant vatą dembliais. Su ekovata viskas paprasta. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tarpų atstumas visiškai nesvarbus. Paprastai išorinės lauko sienos šiltinamos šlapiuoju būdu. Jis atliekamas tinkamomis oro sąlygomis - pavasarį, vasarą, rudenį. Žiemą šiltinimo šlapiuoju būdu neatliekame, tačiau galima rinktis kaip alternatyvą šiltinimą sausuoju būdu. Jums tereikėtų prisitvirtinti plėvelę ant medinių tašų, tam, kad liktų uždaras tarpas, į kurį pripūstume ekovatos sausuoju būdu. Šiltinant šlapiuoju ar sausuoju būdu, ekovatos savybės nesikeičia.

Apšiltinti oro tarpą ekovata galime. Šiluminė varža priklauso nuo to, kokio storio sienoje yra oro tarpas. Ekovatos R10 = 2,9 m²·K/W. Šiltinant sausuoju būdu į oro tarpą, darbų vykdymas nepriklauso nuo oro temperatūros. Sausuoju būdu ekovata šiltiname bet kuriuo metų laiku.

Ekovatos 1 m3 gali sverti 30 - 35 kg. Nepatarčiau dėti paprastos, šiltnamiui skirtos, plėveles dėl daugelio priežasčių, viena iš jų ta, kad ji greitai suplyšta. Jei plėvelę dėti norite, geriau dėkite tam skirtą - garą izoliuojančią plėvelę. Tačiau ekovatai plėvelė nėra būtina. Jei bijote dėl to, kad ekovata yra biri medžiaga, o perdangoje gali būti šiokie tokie tarpeliai ir ekovata gali pradėti byrėti, jums pakaktų po apačia pasitiesti paprastą statybinį popierių.

Jeigu daugiabutis senos statybos, vadinasi sienų oro tarpai yra tušti. Oro tarpuose vyksta oro judėjimas. Šiltas oras, iš jūsų buto, keliauja į lauką, o šaltas lauko oras - į vidų. Taip oras virsta garais, dėl ko ir pelija jūsų išorinės sienos. Kad taip nebūtų, sienų oro tarpus reikėtų apšiltinti. Oro tarpams apšiltinti tinka ekovata. Ekovata savyje turi antiseptinių savybių, dėl ko neleidžia pelyti ir pūti pastato konstrukcijoms. Apsišiltinę oro tarpą ekovata, pamirštumėt apie pelijančias sienas. Tačiau apšiltinti daugiabučio sienas ne taip paprasta, visų pirma dėl to, kad jums tikriausiai niekas neleis tvarkyti išorinių sienų. Šį klausimą pirmiausia turėtumėte spręsti su jūsų namą prižiūrinčiu atsakingu asmeniu.

Esminis skirtumas tarp ekovatos ir įvairių kartų putų yra tai, kad ekovata - ekologiška medžiaga. Taip pat šiltinant ekovatai daugeliu atveju nebūtina naudoti termoizoliuojančias plėveles, nes ekovata atlieka jų funkcijas pati. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatos sluoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į ekovatą. Šiluminės savybės yra šiek tiek geresnės uždarų porų putų, tačiau ir kaina yra gerokai didesnė, o apšiltinus ekovata storesniu šiltinimo sluoksniu, rezultatą gauname tą patį, tik išlaidos gerokai mažesnės. Manau geras pasirinkimas poliuretano putomis šiltinti gamybines patalpas, sandėlius ar kt. O dėl gyvenamojo namo apšiltinimo putomis - labai gerai pagalvočiau..

Mediniui namui apšiltinti geriausiai tinka ekovata. Ekovata yra ekologiška medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl yra kvėpuojanti. Priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę, todėl daugeliu atveju nereikalinga naudoti izoliuojančias plėveles. Medinio namo paruošimas yra toks: Ant pastato sienų reikėtų prisitvirtinti medinius tašus ne didesniu nei 60 cm atstumu vienas nuo kito. Jei planuojate šiltinti didesniu nei 5 cm storiu, patariame medinius tašus tvirtinti horizontaliai ir vertikaliai. Vertikalias sienos konstrukcijas šiltiname ekovata šlapiuoju būdu, todėl žiemos metu darbai neatliekami. Sausuoju būdu: perdangas, stogus, grindis ir t.t., šiltiname visais metų laikais.

Šiltinant mineralinėmis vatomis pastato kontrukcijas, garą izoliuojančios bei difuzinės plėvelės yra būtinos. Dabar pas jus yra tokia situacija: Garai patenka į mineralinę vatą, tačiau negali išeiti, todėl vatoje susidaro drėgmė, kuri niekur nepašalinama, laikui bėgant drėks stogo konstrukcijos ir paprasčiausiai supus. Geriausias pasirinkimas būtų nuimti gipsą ir pritvirtinti garą izoliuojančią plėvelę.

Stogo perdangas ar stogo šlaitus taip pat lengvai galima pašiltinti ir ekovata. Ekovata yra ekologiška termoizoliacinė medžiaga, leidžianti kvėpuoti jūsų namo konstrukcijoms, todėl apsišiltinus namą ekovata, jame sukuriama "sveika aplinka", nes ekovata kaip ir medis priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio ekovatos luoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į ekovatą. Todėl šiltinant namą ekovata, dažnais atvejais nebūtina naudoti drėgmę izoliuojančias plėveles. Taip pat ekovata pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis: λ=0,036; 0,037 W/(m·K). Vieno kūbinio metro kaina su darbu bei medžiagomis nuo 39 eur, kaina priklauso nuo to ar šiltinsite stogo perdangą, ar stogo šlaitus.

Jeigu stogą su erdve viduje šiltinsite ekovata, tuomet jums reikėtų stogo gegnes "užsidengti", t.y. prie gegnių apačios pritvirtinti plėvelę, OSB plokštę ar kt. medžiagą, tam, kad liktų oro tarpas, į kurį, padarę skyles jūsų pasirinktoje medžiagoje, pripūstume ekovatos. Pagal jūsų stogo plotį bei šiltinimo storį, šiltinimas ekovata jums kainuotų apie 1500 Eur.

Pats geriausias pasirinkimas rąstinį namą šiltinti - ekovata. Nes tik ekovata turi artimiausias savybes medžiui, todėl leidžia kvėpuoti konstrukcijoms, jų nepūdo ir neleidžia atsirasti pelėsiui, o namuose sukuriama "sveika aplinka". Dažniausiai medinės, karkasinės ar rąstinės pastato išorinės sienos šiltinamos šlapiuoju būdu, prieš tai paruošus karkasą: pritvirtinus medinius tašus ne didesniu nei 60 cm tarpu tarp jų. Šlapiuoju būdu šiltiname tol kol leidžia oro sąlygos. Lyginant su praėjusiais metais, šlapiuoju būdu galima šiltinti net iki lapkričio vidurio. Išdžiūti ekovatai pakanka kelių dienų ir tada galima tvirtinti apdailinę medžiagą.

Perdangos šiltinimui siūlyčiau rinktis ekovatą. Tai ekologiška medžiaga, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis, kvėpuojanti medžiaga. O lyginant kainas, ekovata šiltinti dar ir pigiau.

Šią problemą galima išspręsti pasirinkus šiltinimą ekovata. Ekovata yra biri biri medžiaga, todėl užsipildys visi tarpeliai. Kaina priklauso nuo to koks jūsų sienų plotis bei šiltinimo storis. 1m3 apšiltinimas ekovata su darbu bei medžiagomis kainuoja - 35 Eur + PVM.

Šlaitinį stogą siūlytume šiltinti ekovata. Tai - ekologiška kvėpuojanti medžiaga. Tačiau kadangi ekovata yra biri medžiaga, jums reikėtų ant gegnių apačios prisitvirtinti plėvelę, OSB plokštę ar kt., tam, kad liktų tarpas, į kurį galėtume pripūsti ekovatos.

Senam rąstiniam namui ekovata tinka bene labiausiai. Ekovata apsaugo medines pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio, todėl galite būti ramus dėl pūvimo. Paprastai rastiniuose namuose ir nebūna lygūs tarpai. Jeigu nusprendėte šiltinti tai tik visą tarpą, nors apačioje yra 10 cm tarpas - jis turi būti užpildytas, tam, kad nevyktų oro judėjimas. Jei sienoje vyks oro judėjimas - efektas bus toks pat kaip neapšiltintame name. Šlapiu būdu jūsų namą apšiltinti kainuotų apie 250 Eur.

Puikus pasirinkimas, medinį namą šiltinti ekovata. Kalbant apie plėveles, ekovatai jų tikrai nereikia, nes pati ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Tačiau jei planuojate dėti medinę išorinę apdailą ir bijote, kad laikui bėgant iš medinių dailylenčių gali iškristi atšakos ar kt., tuomet galima dėti ne plėvelę, o paprastą statybinį popierių, jis tiesiog uždengs ekovatą, o ekovatai daugiau nieko ir nereikia, nes ji pati atlieka plėvelių funkcijas: priima ir išgarina drėgmę. O kalbant apie statybinį popierių: jo rasite tikriausiai visose statybinių prekių parduotuvėse įvairių storių, o ir kaina lyginant su plėvelėmis žymiai mažesnė.

Taip. Oro tarpą siūlyčiau šiltinti ekovata. Tai geriausias pasirinkimas, nes užsipildo visi tarpai, o ir darbas atliekamas greitai. Darbai gali būti atlikti per vieną dieną. Šiltinimo principas labai paprastas: išimamos kelios plytos, per jas pripučiama ekovata, vėliau plytos įstatomos atgal. Taip pat ekovatai nereikia jokių izoliuojančių plėvelių. Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio.

Suprantama, kad norite sutaupyti ir šiltinti patys, tačiau šiuo atveju siūlyčiau netaupyti. Jeigu kaip sakote, rąstai jau yra papuvę, apšiltinant kitomis medžiagomis, dar labiau supūdysite namą. O ekovata turi medžiui artimų savybių, todėl apšiltinę namą ekovata išvengsite tolesnio namo puvimo ar pelėsio vien todėl, kad ekovata leidžia kvėpuoti medžiui ir taip pat turi antiseptinių medžiagų, kurios ir saugo nuo pelėsio, puvimo, grybelio. Taip pat siūlyčiau išsiaiškinti kodėl rąstai yra supuvę, galbūt tai turėjo įtakos nesandarios vietos, pro kurias galėjo tekėti vanduo ir pūdyti rąstą. Jeigu toje vietoje bus pastovi drėgmė, jokia apšiltinimo medžiaga ilgai netarnaus ir neapsaugos rąstų nuo tolesnio puvimo. Todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar rąstai supuvo savaime ar tą galėjo lemti tam tikri veiksniai.

Su medžiaga ekovata yra viskas gerai. Nesvarbu jūs rinkotės lietuvišką ar latvišką ekovatą. Viskas priklauso nuo to, kaip ta medžiaga bus instaliuota. Mes, UAB Ekorema, esame užtikrinti savo darbų kokybe. Žinome koks turi būti tankis, kad ekovata nesusėstų. Viskas labai paprastai ir galiu pabandyti paaiškinti kodėl jums susėdo ekovata. Jeigu rinkotės kaip sakote "vieną įmonę", pirmiausia reikėjo paprašyti sertifikatų, kad šie užtikrintų, jog darbus atlieka pagal reikalavimus. Kadangi ta įmonė perka ekovatą, natūralu, kad nuo darbų jai lieka mažiau uždarbio, todėl taupant naudoja mažiau ekovatos. Kai instaliuotos ekovatos tankis yra mažesnis negu priklauso, tai žinoma, kad ji nusės, bet jei tankis yra išgaunamas toks, koks turi būti, ekovatai susėsti nėra galimybės. Kad instaliuotos ekovatos tankis buvo mažesnis negu turi būti, galima spręsti netgi iš to, kad atvažiavus į nusėdusias vietas net 25 cm, pripūtė tik puse maišo. Vadinasi to tankio vistiek nepakanka, todėl ekovata ir sėsta. Todėl visada verta pasirinkti patikimą ir patirties turinčią įmonę, nes taupant vėliau gali tekti ir permokėti, kaip jūsų atveju.

Pirmiausia jums reikėtų pasiruošti karkasą. T.y. prisitvirtinti medinius tąšus. Tarpas tarp jų turėtų būti ne didesnis nei 60 cm. Su ekovata pasiekiamas pilnas besiūlis užpildymas, nelieka jokių šalčio tiltelių. Pati ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, ji priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę. Ekovatai daugeliui atveju plėvelių nereikia, tačiau jei planuojate vėliau dėti medinę išorinę apdailą, difuzinę plėvelę ant ekovatos patartume vistik dėti.