UAB Ekorema ekspertų komentarai

Galima šiltinti iš vidaus ekovata šlapiuoju būdu. Ant karkasinės sienos reikėtų prisitvirtinti metalinius profilius ar medinius tašelius ne didesniu nei 60 cm tarpu vienas nuo kito, o mes atvyktume ir apšiltintume.

Galima grindis apšiltinti ekovata. Plėvelės ekovatai nėra būtinos, todėl ekovatą galima dėti tiesiai ant betono. Su ekovata pasiekiamas pilnas, besiūlis užpildymas, nes tai yra biri medžiaga, todėl užpildo visus, net ir mažiausius, tarpelius. Dėl šių priežasčių ekovata pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis.

Palėpės šiltinimas ekovata yra gana paprastas, nebūtina specialių įrenginių. Viskas ką jums reikėtų pasidaryti prieš pilant ekovatą - ją išpurenti, nes maišuose ji būna truputėlį supresuota. Taip pat tą patį galima padaryti ir užpylus ją jau ant perdangos grindų.

Priklauso nuo to kaip pažiūrėsite. Jei mineralinę vatą dėsite pats ir savo darbo nevertinsite pinigine išraiška tai tuomet, žinoma, ja šiltinti jums atrodys pigiau. Pačiam apsišiltinti ekovata nelabai pavyks, todėl jau automatiškai gaunasi didesnė suma, nes prisideda medžiagos + darbai, tačiau jeigu jūs pats dėti mineralinės vatos neplanuojat tuomet skirtumas labai nedidelis, ekovata gal šiek tiek ir dominuoja su kaina, tačiau ne visada. Kalbant apie privalumus, žinoma, ekovata jų turi daugiau, vien todėl, kad tai yra birus produktas, dėl ko užpildomi visi tarpai ir pasiekiamos sunkiai prieinamos vietos. Taip pat ekovata turi puikią garso sugerties klasę - A. Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata yra nedegi ir, žinoma, turinti puikias šilumines savybes termoizoliacinė medžiaga.

Ekovatą dėti ant mineralinės vatos tikrai galima. Ekovata yra draugiškas produktas, todėl tikrai nieko tokio jei ji turės sąlytį su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Ko daryti jūsų atveju nebūtų galima tai ant ekovatos dėti mineralinę demblinę vatą, nes tuomet ekovata susipaus ir praras savo šilumines savybes.

Galima bandyti šiltinti ekovata, tik reikėtų įvertinti situaciją. Apskritai šiltinimas ekovata yra efektyvesnis būdas už daugelį kitų medžiagų, nes pasiekiamas pilnas besiūlis užpildymas. Taip pat ekovata nebijo ore tvyrančios drėgmės. Ji ją priima ir išgarina, taip pat kaip ir mediena. Šiltinant kitomis medžiagomis galima susidurti su šiomis problemomis, nes vonios kambarys yra ypatingai drėgna vieta.

Jeigu mansarda bus negyvenama ir nešiltinsite stogo, tuomet šio šiltinimo sluoksnio nepakaks. Pagal A klasės reikalavimus reikėtų nuo 35 cm. Šiltinimui galite rinktis ekovatą. Tai pigus, efektyvus ir greitas būdas. Puiki šilumos bei garso izoliacija. Jums net nereikės storinti balkių aukščio, mes tiesiog užpūsime jums 10 cm virš jų.

Iš patirties galime pasakyti, kad oro tarpą užpildyti būtina. Daug susilaukiame klientų, kurie apsišiltino namą iš išorės palikdami neužpildytą oro tarpą, tačiau vis tiek efekto negavo tokio, kokio norėjo, todėl vėliau teko gadinti išorinės sienos apdailą, tam, kad užpildyti oro tarpą. Dėl mansardos šiltinimo. Ar jūs ją norite apšiltinti, kad joje būtų galima gyventi? Ar jūs ją norite apšiltinti, kad galėtumėte šiltai gyventi pirmame aukšte? Jeigu mansardoje norite gyventi, tuomet reikia šiltinti stogo šlaitus, jei stogo šlaitai jau apkalti lentelėmis, tuomet reikėtų jose gręžti skylutes arba kelias jų nuimti, kad būtų galima pripūsti ekovatos į oro tarpą, jeigu ten niekuo nebuvo apšiltinti. Jeigu jūs mansardoje gyventi neplanuojate, stogo šlaitų šiltinimas yra bereikšmis dalykas, jums pakanka apsišiltinti tik stogo perdangą, t.y. mansardos grindis. Šiltinimas gausis pigesnis ir efektyvesnis nes veltui nešildysit dar ir mansardos, nes šiltas oras kyla į viršų. Jei šiltinsit stogo šlaitus tai šiltas oras kils iki pat jų, vadinasi reikės ilgiau šildyti patalpas, kad sušiltų tiek pirmas aukštas, tiek mansarda. Apsišiltinus stogo perdangą, šiluma pakils tik iki lubų, todėl greičiau sušils namai ir veltui nešildysite mansardos.

Yra daug priežasčių, kodėl namo šiltinimui vertėtų rinktis būtente ekovatą:
1. EKOVATA PASIŽYMI GEROMIS TERMOIZOLIACINĖMIS SAVYBĖMIS. Ši medžiaga puikiai sulaiko šilumą. Jos skaičiuojamasis šilumos laidumo koeficientas λ = 0,036; 0,037 W/mK. Pastatą apšiltinus ekovata sutaupomos šildymui skirtos išlaidos.
2. GERA APSAUGA NUO KARŠČIO. Apšiltinus pastatą, dėl unikalių Ekovatos savybių vasarą, kambariuose būna vėsu.
3. GERA GARSO IZOLIACIJA. Smulkiaplaušė ekovatos struktūra efektyviai užpildo visus tarpus, plyšius ir sunkiai prieinamas vietas, o susidaręs ištisinis besiūlis sluoksnis užtikrina aukštą garso izoliacijos lygį.
4. NEDEGI. Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų (B-s1, d0) grupei, todėl gaisro atveju ji apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų. Dėl boro junginių ekovata nedega ir nesilydo, tik lėtai rusena. Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų.
5. BIOLOGINIS ATSPARUMAS. Sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo Ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėjimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai bei graužikai.
6. ILGAAMŽĖ. Tinkamai eksploatuojant pastatą, kaip tą darome mes, UAB "Ekorema", ekovata nepraranda savo savybių visą pastato "gyvavimo" laiką. Ekovatai suteikiama ilgalaikė garantija.
7. REGULIUOJA DRĖGMĘ. Smulkiaplaušė Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t. y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Ekovata priima ir išgarina drėgmę, taip sukurdama pastate "sveiką aplinką". Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio Ekovatos sluoksnio, jos plaukeliai sulimpa tarp savęs, sudarydami ploną plėvelę, kuri neleidžia orui patekti į Ekovatą. Todėl šiltinant namą, dažniausiai nebūtina naudoti izoliuojančias plėveles.
8. EKOLOGIŠKA MEDŽIAGA. Ekovata yra viena ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų pasaulyje, kuri nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus sveikatai. Ekovata gaminama iš perdirbto popieriaus, kitaip tariant, iš medienos. Taip pat ji gali būti perdirbama. Jos gamybai nereikia didelių energijos sąnaudų lyginant su kitų termoizoliacinių medžiagų gamybos sąnaudomis. Taigi, pasirinkdami Ekovatą, prisidedate prie aplinkos saugojimo bei tausojimo.
9. SERTIFIKUOTA. Lietuviška ekovata yra sertifikuota Statybos produktų sertifikavimo centre, VGTU Termoizoliacijos institute bei Gaisrinių tyrimų centre.
10. POPULIARI. Dar 1893 m. Anglijoje buvo išrasta ir užpatentuota termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, skirta pastatams šiltinti. Per tą laiką su ja buvo atlikti išsamūs tyrimai, patvirtinantys, kad tai saugi ekologiška medžiaga, pasižyminti geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Dėl to ji vertinama ir ra populiari Amerikoje bei Europoje.

Tarp ekovatos esminių skirtumų nėra. Gali šiek tiek svyruoti šilumos laidumo koeficientai, tačiau tai didelės įtakos nedaro. Esminis dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tai, kad jei ekovata yra ne lietuviška medžiaga (estiška, latviška, austriška ir t.t.) būtina, kad ji turėtų CE sertifikatą, tam, kad žinotume, jog ja galima naudotis ir kitose, ne tik kur ji pagaminta, šalyse.

Siūlyčiau šiltinti ekovata. Kadangi sienos yra nelygios, bet kuriuo atveju kokybiškai vatos dembliais nesudėsite, todėl tenka rinktis tik birias / purškiamas medžiagas. Taip pat ekovata turi puikias šilumines savybes bei yra kvėpuojanti medžiaga ir daug pigesnis šiltinimo būdas už įvairių kartų putų šiltinimą.

Siūlyčiau šiltinti ekovata. Ji yra kvėpuojanti medžiaga, todėl namuose tikrai neatsiras pelėsis, taip pat ekovata priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę, dėl to drėgmė nesikaupia.

Vertėtų pastorinti stogo šiltinimo sluoksnį, nes stogui šiluminė varža yra šiek tiek per maža, o kaip žinome per stogą visa šiluma ir išeina. Jeigu norite pasiekti A klasę, šiltinimo storis turėtų būti dvigubai didesnis nei dabar turite šiltinant poliuretanu. Jeigu šiltintumėte kitomis medžiagomis dar ir didesnis.

Toks variantas tikrai galimas. Ekovata neturi neigiamų savybių sąlygojant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, todėl galima drąsiai papildomai šiltinti ekovata ant viršaus mineralinės vatos nenaudojant jokių plėvelių.

Yra daugybę medžiagų, kuriomis apšiltinus sienas galite pasiekti tiek B, tiek A klasę. Skiriasi tik šiltinimo sluoksnis. Kadangi jūsų namo siena susideda iš daug elementų, pirmiausia jums reikėtų susiskaičiuoti jos šiluminę varžą, tam, kad žinotumėte kokio šiltinimo sluoksnio jums reikia, kad išgauti tam tikrą klasę ir tinkamą šiluminę varžą.

Namo oro tarpą siūlytume šiltinti ekovata. Kadangi šiltinant ekovata išimamos plytos, o dėl jų išėmimo atsiradusios ertmės leidžia matyti realų apšiltinimo vaizdą. Po atliktų darbų plytos įstatomos atgal į savo pozicijas taip lyg ir nebūtų išimtos. Taip pat ekovata yra ekologiška medžiaga, tačiau kartu sauganti pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Daugeliu atveju ekovatai nereikalingos termoizoliuojančios plėvelės, todėl tai puikiai tinkanti medžiaga jau pastatytiems namams, kuriuose nėra termoizoliuojančių plėvelių ir jų neįmanoma įdėti. Ekovatos λ = 0,036; 0,037 W/mK.

Kad jūsų medinis namas atitiktų A+ klasę, galima šiltinti jį įvairiausiomis termoizoliacinėmis medžiagomis, tik gali skirtis šiltinimo storiai. O jei kalbant apie medinį namą tai vienareikšmiškai siūlyčiau jį šiltinti tik ekovata. Tai celiuliozės pluošto medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl yra ekologiška bei apsaugo medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat dėl ekovatoje esančių boro junginkių ji priskiriama sunkiai degių medžiagų klasei: B-s1, d0. Be viso to ekovata turi puikias šilumines savybes: λ= 0,036-0,037 W/mK.

Ekovata yra celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, skirta pastatų apšiltinimui. Dėl to, kad ekovata yra biri medžiaga, turinti labai smulkią plaušo struktūrą, užpildo visus, net ir mažiausius tarpelius. Lietuviškos ekovatos λ = 0,036-0,037 W/mK. Ekovata galima apšiltinti pastatus dviem būdais: sausuoju ir šlapiuoju būdu. Sausuoju būdu paprastai šiltiname sienų oro tarpus, stogo šlaitus, stogo perdangas, grindų oro tarpus. Šlapiuoju būdu šiltiname vertikalius paviršius - sienas. Dažniausiai šiltinamos medinės, rąstinės, karkasinės sienos šlapiuoju būdu ekovata. Tam, kad ekovata laikytųsi prie dengiamo paviršiaus yra panaudojama šiek tiek vandens jai sudrėkinti, kuris vėliau išdžiūna, o ekovata lieka savo pozicijoje. Nepriklausomai nuo šiltinimo būdo (šlapio ar sauso), ekovatos savybės nesikeičia. Ekovatos sudėtyje esantys boro junginiai, apsaugo pastato konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio, taip pat dėl šių junginių ekovata yra nedegi medžiaga. Taip pat ekovata yra ekologiška, kvėpuojanti medžiaga, kuri priima ir išgarina ore tvyrančią drėgmę taip pastate sukurdama sveiką aplinką.
Lietuviška ekovata yra sertifikuota Statybos produktų sertifikavimo centre, VGTU termoizoliacijos institute bei Gaisrinių tyrimų centre.

Galima apšiltinti jūsų grindis jų neardant su ekovata. Kadangi ekovata yra biri medžiaga, ji puikiai išspręs jūsų problemą ir nereikės ardyti grindų. Šiltinant grindis ekovata išgręžiamos nedideles skylutes (skersmuo iki 3cm) ir pro jas pripučiama ekovatos, vėliau tos skylutes užkišamos specialiais mediniais kaiščiais. Priklausomai nuo ploto ir šiltinimo sluoksnio darbai truktų 1 - 2 dienas.

Visur kur yra sąlytis su mediena, putų rinktis nepatarčiau. Medis nekvėpuos ir laikui bėgant pradės pūti. Tokį oro tarpą siūlyčiau šiltinti tik ekovata. Tai ekologiška celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Ekovatai nebūtina naudoti termoizoliuojančias plėveles, nes tai yra kvėpuojanti medžiaga, bet tuo pačiu sulaikanti šilumą jūsų namuose. Kainos su darbu ir medžiagomis gali svyruoti nuo 43 Eur/m3 + PVM.

Visada šiltinant medines konstrukcijas siūlyčiau rinktis tik ekovatą, nes tai termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Tai celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga. Ekovatoje esantys boro junginiai apsaugo medines konstrukcijas nuo pelėsio bei grybelio. Šiltinimas ekovata trumpesnis apšiltinimo būdas nei šiltinimas akmens vata ir pigesnis už šiltinimą poliuretanu. Priklausomai nuo šiltinimo storio, Jūsų medinės perdangos šiltinimą ekovata atliktume per 1-2 dienas.

Jei pirtis medinė, siūlyčiau jos sienas šiltinti tik ekovata. Ekovata labiausiai medienai tinkanti termoizoliacinė medžiaga. Taip pat ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei (B-s1, d0), todėl ji nedega ir apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų. Dėl boro junginių Ekovata nedega ir nesilydo, tik lėtai rusena. Gaisro metu neišskiria nuodingų dujų.

Paprastai namo kampai pradeda pelyti, kai oro tarpas apšiltinamas nekvėpuojančia medžiaga. Sienų kampai viduje ir toliau pelys, nes jūsų namas nekvėpuoja. Šiltas oras virsta garais, kurie neišsigarina pro putą. Tokiu atveju reikia vedinimo sistemos. Kitas variantas gali būti, kad nevisiškai užsipildė tarpai. Kadangi termo puta pučiama per mažas skylutes, negalima įvertinti ir pamatyti ar tikrai užsipildė visi tarpai, o kai oro tarpas nėra apšiltintas namų kampai dažniausiai visada pelija.

Skardinį stogą siūlyčiau šiltinti ekovata. Jeigu lygintume darbų bei medžiagų kainą su kitomis vatomis, šiltinant ekovata gaunasi pigiau. Jeigu planuojate dėti mineralinę vatą pats, tuomet kaina, žinoma, mažesnė. Tačiau su ekovata viskas paprasčiau. Jums nebūtina, kad tarpai tarp gegnių būtų vienodi, nes ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo visus tarpus. Vienas dalykas ką jums reikėtų pasiruošti, tai prisitvirtinti plėvelę prie gegnių apačios, tam, kad liktų oro tarpas, į kurį pripūstume ekovatos.

Karkasinį namą siūlyčiau šiltinti tik ekovata. Nes tai termoizoliacinė medžiaga turinti artimų savybių medžiui. Taip pat tai yra kvėpuojanti medžiaga, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis. Ekovatoje esantys antiseptikai apsaugo medines pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Taip pat ekovata pasižymi pačia geriausia garso sugerties klase - A, kas labai aktualu plonoms karkasinio namo sienoms. Turėdami ilgametę patirtį su šia medžiaga, galime patvirtinti, kad geresnės termoizoliacinės medžiagos mediniams, rąstiniams, karkasiniams namams nei ekovata nėra.