Šilumos kiekis išgaunamas iš grunto

Su tiksliais skaičiavimais nelengva, nes paprasta nėra žinoma grunto sudėtis sklype. Dažniausiai pats užsakovas nelabai žino, koks gruntas teritorijoje. Tam kad neprašautume, mes taip pat darome apie 50 m/1 kw ir net daugiau. Tikriausiai savaip teisūs ir hidrogeologai. Santykinai vamzdžio kaina nėra didelė, o suklojus per mažai būtų nemalonios pasekmės. Turint galvoje vamzdžio kainą, atlikti detalius tyrimus grunte taip pat nėra racionalu. Dar noriu pridurti, kad neužtenka "išgauti šilumą iš grunto", reikia ją išgauti su kuo geresniu naudingumo koeficentu, taip pat ir esant ekstremaliam šalčiui. Čia galioja liaudies patarlė: sviestu košės nepagadinsi. Visada geriau kolektorių pasikloti į didesnę pusę.

Tai labai priklauso nuo daugelio faktorių.
- Koks tai gruntas?
- Kaip giliai, tiksliau kokiu gyliu paklotas kolektorius?
- Koks bus šilumos poreikis? jis priklausys nuo lauko temperatūros ir kaip paskaičiuota siurblio galia.

Naudojant sekliąją geotermiją, šilumos galima paimti tiek, kiek jos sukaupiama saulės šiluma per vasarą bei tiek, kiek giliai yra gruntiniai vandenys ir kiek šaltiniuotas gruntas, kuris ir duoda pliusą dirvos paviršiuje. Todėl norint tiksliai ar bent apytiksliai žinoti šilumos mainų grunte naudingumą, būtina atlikti grunto tyrimo darbus, taip pat reikia įvertinti aplinką, kiek potencialių sekliosios geotermijos vartotojų bus 1 ha ar bent jau aplinkui. Čia ir slypi visa problema: gruntas keičia savo savybes, šaldant dideliu plotu tarkim keletu šilumos siurblių aplinkui, gruntinis vanduo keičia tekėjimo kryptį, t. y. teka, kur lengviau, kur nėra pasipriešinimo, užšaldyto vamzdyno. Dėl to seklioji geotermija dirba efektyviai pirmus kelis metus, kol yra pastovus gruntas ir žemės atšilimas vasarą.