Gaukite pasiūlymus
iš 70 specializuotų įmonių Grindinis šildymas (šildomos grindys)
Kontūrų skaičius įrengiant grindinį šildymą
Klausimas:
Buto plotas 55m2. Svetainė ir virtuvė 28m2. Miegamasis 22m2. San.mazgas 5m2. Klausimas kiek kontūrų daryti ir kokį kolektorių pasirinkti įrengiant grindinį šildymą?
Komentarai:
Kontūrų skaičius priklauso nuo maks. leistino vamzdelių ilgio viename kontūre.
D 18 vamzdelių maks. ilgis viename kontūre gali būti 100-110 m. D 16 - 60 m.
Kiek ploto gali užimti vienas kontūras, priklauso nuo atstumo tarp vamzdelių. Atstumas gali būti nuo 10 cm iki 30 cm (atskirais atvejais ir daugiau). Gyvenamosisose patalpose, stengiantis išvengti grindų paviršiaus nevienodo įkaitimo (dryžuotumo - šilčiau/šalčiau), paprastai maksimalus atstumas tarp vamzdelių neviršija 20 cm (atskirais atvejais (25 cm).
Nuo atstumo tarp vamzdelių priklauso grindinio šildymo šilumos galia - kuo tankiau, tuo daugiau W/m2. Atitinkamai, kuo mažesnis temperatūrų skirtumas tarp oro temperatūros ir grindų paviršiaus temperatūros, tuo mažesnis grindinio šildymo galingumas. Todėl, vonių patalpose, kur pageidaujamo oro temperatūra būna aukštesnė, nei kitose patalpose, ten atstumas tarp vamzdelių turėtų būti kuo mažesnis.
Atitinkamai, kiekvienos patalpos šilumos nuostoliai nėra tiesiogiai proporcingi grindinio šildymo plotui. Kiekvienoje patalpoje tas santykis yra vis kitoks. Todėl, norint išlaikyti vienodą vandens temperatūrą ir skirtingoms patalpoms suteikti skirtingą šildymo galią, atstumas tarp vamzdelių kiekvienoje patalpoje skiriasi.
Aišku, paprastai niekas nieko neskaičiuodamas padaro vamzdelių atstumą vienodą kas 20 cm ir galvoja, kad bus gerai.
Tačiau, tiekiant vienodą vandens temperatūrą, kai kuriose patalpose būna šilčiau, kitose šalčiau. Tada vandens temperatūra padidinama pagal šalčiausią patalpą, o karštesnėse patalpose cirkuliacijos srautai termostatais ir pavaromis ant kolektorių sumažinami.
Tačiau, žinant, kad šilumos siurblio efektyvumo koeficientas COP (elektros sąnaudos) yra tiesiog propocingos vandens temperatūrai (kuo aukščiau, tuo blogiau), gaunsi, kad elektros ekonomija nebus tokia didelė, kaip galėtų būti, pritaikius atstumą tarp vamzdelių kiekvienai patalpai.
Todėl, reikėtų pasidaryti projektą su kiekvienos patalpos šilumos nuostolių skaičiavimais ir grindinio šildymo vamzdelių išvedžiojimų. Nes nuostoliai labai skiriasi nuo įstiklintų paviršių ploto ir atitvarų su lauku skaičiaus patalpoje. Paprastai voniose reikia vynioti vamzdelius kas 10 cm, o kitose patalpose kas15 cm arba kas 20 cm (priklauso nuo nuostolių).
Imant D18 vamzdelį, kur į vieną žiedą galima suvynioti maks. 100 m, gaunasi, kad atstumui esant 20 cm, turėsime 5 m vamzdžio 1 m2, o kas 15 cm, tai turėsime apie 6,7 m/1m2.
Tokiu būdu, į bendrą kambarį reikės mažiausiai 2 žiedų, į miegamąjį taip pat siūlyčiau 2 žiedus.
Dar reikia įvertinti (jeigu yra pageidavimas) vonios rankšluosčių džiovintuvo prijungimą.
Taigi, iš viso reikės 6 kontūrų reguliuojamo kolektoriaus.
D 18 vamzdelių maks. ilgis viename kontūre gali būti 100-110 m. D 16 - 60 m.
Kiek ploto gali užimti vienas kontūras, priklauso nuo atstumo tarp vamzdelių. Atstumas gali būti nuo 10 cm iki 30 cm (atskirais atvejais ir daugiau). Gyvenamosisose patalpose, stengiantis išvengti grindų paviršiaus nevienodo įkaitimo (dryžuotumo - šilčiau/šalčiau), paprastai maksimalus atstumas tarp vamzdelių neviršija 20 cm (atskirais atvejais (25 cm).
Nuo atstumo tarp vamzdelių priklauso grindinio šildymo šilumos galia - kuo tankiau, tuo daugiau W/m2. Atitinkamai, kuo mažesnis temperatūrų skirtumas tarp oro temperatūros ir grindų paviršiaus temperatūros, tuo mažesnis grindinio šildymo galingumas. Todėl, vonių patalpose, kur pageidaujamo oro temperatūra būna aukštesnė, nei kitose patalpose, ten atstumas tarp vamzdelių turėtų būti kuo mažesnis.
Atitinkamai, kiekvienos patalpos šilumos nuostoliai nėra tiesiogiai proporcingi grindinio šildymo plotui. Kiekvienoje patalpoje tas santykis yra vis kitoks. Todėl, norint išlaikyti vienodą vandens temperatūrą ir skirtingoms patalpoms suteikti skirtingą šildymo galią, atstumas tarp vamzdelių kiekvienoje patalpoje skiriasi.
Aišku, paprastai niekas nieko neskaičiuodamas padaro vamzdelių atstumą vienodą kas 20 cm ir galvoja, kad bus gerai.
Tačiau, tiekiant vienodą vandens temperatūrą, kai kuriose patalpose būna šilčiau, kitose šalčiau. Tada vandens temperatūra padidinama pagal šalčiausią patalpą, o karštesnėse patalpose cirkuliacijos srautai termostatais ir pavaromis ant kolektorių sumažinami.
Tačiau, žinant, kad šilumos siurblio efektyvumo koeficientas COP (elektros sąnaudos) yra tiesiog propocingos vandens temperatūrai (kuo aukščiau, tuo blogiau), gaunsi, kad elektros ekonomija nebus tokia didelė, kaip galėtų būti, pritaikius atstumą tarp vamzdelių kiekvienai patalpai.
Todėl, reikėtų pasidaryti projektą su kiekvienos patalpos šilumos nuostolių skaičiavimais ir grindinio šildymo vamzdelių išvedžiojimų. Nes nuostoliai labai skiriasi nuo įstiklintų paviršių ploto ir atitvarų su lauku skaičiaus patalpoje. Paprastai voniose reikia vynioti vamzdelius kas 10 cm, o kitose patalpose kas15 cm arba kas 20 cm (priklauso nuo nuostolių).
Imant D18 vamzdelį, kur į vieną žiedą galima suvynioti maks. 100 m, gaunasi, kad atstumui esant 20 cm, turėsime 5 m vamzdžio 1 m2, o kas 15 cm, tai turėsime apie 6,7 m/1m2.
Tokiu būdu, į bendrą kambarį reikės mažiausiai 2 žiedų, į miegamąjį taip pat siūlyčiau 2 žiedus.
Dar reikia įvertinti (jeigu yra pageidavimas) vonios rankšluosčių džiovintuvo prijungimą.
Taigi, iš viso reikės 6 kontūrų reguliuojamo kolektoriaus.
Arūnas, UAB Gilius ir Ko
