Jaukurai ekspertų komentarai

Kokie turi būti radiatoriai labai priklauso nuo patalpų šilumos nuotolių. Pirmiausia - kokios tai patalpos. Butas ar namas? Jei butas, tuomet Jūsų namo šilumos ūkį prižiūrinti bendrovė turėtų duoti Jums šiluminį planelį, kuriame matytųsi kiekvieno kambario šilumos poreikis vatais. Pagal šias reikšmes parenkami radiatoriai.

Granulių sunaudojimą įtakoja keli dalykai - katilo galia pagal šilumos poreikį, šildymo sistemos konstrukcija, namo šiluminiai rodikliai, naudojama automatika, granulių kokybė, temperatūra lauke, bei patalpose palaikoma temperatūra.

Akivaizdu kad yra problema dėl traukos. Pirmiausia dėl kamino, ar jis įrengtas pagal gaminio reikalavimus? Ar valote katilą periodiškai? Trauką kamine įtakoja jo skersmuo, aukštis, alkūnės. Taip pat labai didelę įtaką turi švara katile.

Jei iš radiatoriaus bėga vanduo, vadinasi oro jame nėra. Taigi nuorinti nereikia. Jei radiatorius nešyla, reikia ieškoti problemos kitur.

Temperatūros 75/65/20 yra naudojamos pagal EN442 standartą. Visi radiatorinio šildymo projektai skaičiuojami atsižvelgiant į šias temperatūras.

Nenagrinejant šildymo sistemos, vertinant tik pačią talpą kurui, galima parinkti katilinės įrangą (katilas, degiklis, automatika ir t.t.), kuri naudotų skystą kurą. Jei talpa nešvari, o norite ją panaudoti kaip kuro talpyklą, reiktų ją išvalyti, arba eksploatuojant dažniau keisti kuro filtrus. Svarbūs ir atstumai nuo talpos iki katilinės bei kuro tiekimo sistemos temperatūra.

Negalima. Reikia kito katilo tipo, kuris ruoštų vandenį tūrinio boilerio pagalba - atskirai montuojamo, arba integruoto.

Atkreipkite dėmesį į kuro rūšį (medžio, akmens anglių granulės ar grūdai), bunkerio tūrį, gamintojo garantijas, servisą, kamino aukštį ir jo DN.

Jūsų nurodyta kamino šachtos anga per maza. Jei katilo galia 32 kW, tai kamino DN priklausytų nuo aukščio. Pavyzdžiui, kaminas DN160 turėtų būti min 12 m aukščio. Jei nėra galimybės įdėklą įdėti didesnį, galima statyti pristatomą izoliuotą dūmtraukį.

Nenurodėte, kokiu būdu šildotes dabar. Tačiau šildymas elektra - pats brangiausias. Prognozuojami kaštai būtų ~3500-4000 Eur per metus. Norint pigesnės eksploatacijos ir tinkamai įrengus c.s.s. pigiau 2-2,5 karto būtų šildyti šilumos siurbliu oras-vanduo.

Pats dujinis kondensacinis katilas kainuotų nuo 1000 Eur + PVM. Tačiau priklausomai nuo gamintojo, galios, vandens ruošimo budo, kaminų, sistemos ir šildymo kontūrų sk. visa katilines komplektacija gali siekti ir ~6000 Eur. Dujiniam katilui reikalingos tech. sąlygos, kurias išduoda Lietuvos dujos. Jei užsakovas juridinis asmuo - ir šilumines dalies projektas. Jų pagrindų katilinė priduodama VEI. Dujinės dalies montažas ~300-600 Eur, bet kainą reikia tikslinti pagal projektą. Hidraulinės dalies montažas ~230-1000 Eur. Skaičiai labai netikslūs, iš analoginių objektų reiktų tikslinti pagal projektus arba vietoje.

Jei turite paruoštų-išdžiovintų malkų, puikiai tarnautų dujų generacinių principų veikiantys katilai, pvz. Vigas. Jie šildytų ir ruoštų vandenį. Grindų kontūro pažeminimą reiktų daryti autonominį.

Skystomis dujomis ženkliai pigiau, ne šildytis elektra. Tik katilui, priklausomai nuo gamintojo ir modelio, reiktų keisti purkštukus, kartais ir dujų reduktorių. Pagal namo plotą, skystų dujų išeigą 24 kW galiso katilui ~2,1 kg/h.

Jei turite gamtines dujas, komforto, irengimo ir eksploatacijos kriterijai yra geriausi.
Toliau sektų:
- dyz. katilinė: investicija ~5-6 tūkst. Eur - ekploatacija ~ 1 Eur/m2 (sildymas+karstas vanduo);
- geoterminis sildymas: investicija ~8-11 tūkst. Eur - eksploatacija ~0,30-0,50 Eur/m2;
- skystų dujų šildymas;
- šil. siurblys oras-vanduo;
- klasikinis kieto kuro šildymas. Investicija mažiausia, komfortas prasčiausias.

Jei esamas katilas eksploatuojamas uždaroje sistemoje, keitimas į naują katilą, šiuolaikinį, pilnai automatizuotą katilą gan paprastas, nereikalaujantis sistemos perdarymų. Esamą boilerį, jei jis neužkalkėjęs, panaudoti net rekomenduotina.

Pigiausias šildymo būdas išliks kūrenantis kieto kuro katilu. Aukštesni komforto lygį užtikrintų šildymas dyzeliniu kuru. Tuo labiau, kad Jūsų turimo šildymo būdo eksploatacijos režimai būtų tokie patys. Tinkamai įrengus katilinę ir esant lengvatoms dyz. kuro, skirto šildymo įsigijimui, eksploatacija būtų ~0,60 Eur/m2.

Puiki alternatyva kieto kuro katilui - dyzelu kurenami katilai. Taip užtikrinamas ne tik eksploatacijos komfortas, bet ir dėl valstybės taikomų lengvatų šildymo kurui nedidelės eksploatacinės išlaidos. Dyzeliniu katilu galima šildyti grindų, radiatorių ir kt. konturus, bei ruošti šiltą vandenį. Jei planuojate įsirengti šildomas grindis, puikus būdas šilumos siurblys oras-vanduo. Reikia elektros įvado 400V ~5kW.

Jei tai Vilniaus mietas, turėtumėte gauti projektavimo sąlygų sąvadą Vilniaus miesto savivaldybėje. Jame bus nurodytos kuro rūšys, suskirstytos pagal taršos zonas. Jūsų atveju galimos gamtinės dujos, kaip pigiausias ir komfortiškiausias šildymo būdas. Įrengiant dujinį šildymą reiktų gauti technines sąlygas Lietuvos dujose. Kitas ekologiškas būdas, kuriam tikrai duos leidimą, tai šilumos siurblys oras-vanduo.

Katilo „deginti" aukštoje temperatūroje nereikia. Katilo darbinė maksimali temperatūra turi būti ne didesnė kaip 90 C ir saugoti nuo užvirimo. Santechnikas kaip pradėti naudotis katilu netiksliai viską pasakė - jei katilas naujas, pirmus kelis kartus užkūrus gali susidaryti didesnis kondensato kiekis iš katilo, o kad jo būtų mažiau, ir patarė laikyti aukštesnę katilo temperatūrą. Bet kokiu atveju, katilo grįžtamojo šildymo vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 60C. Jei katilas ilgą laiką dirba ypač mažu šildymo rėžimu (pastoviai užsidariusi oro padavimo sklendė, vandens temperatūra aukšta), katilas negauna deguonies, vyksta rusenimas, o ne degimas ir katilas smaluojasi. Kaip naudotis katilu yra smulkiai aprašyta instrukcijoje.