MŪSŲ KIEMAS, G.Venckaus IĮ ekspertų komentarai

Greičiausiai vienas iš dviejų: arba Jūsų sklypas yra tiesiog natūraliai perteklinės drėgmės (atitekančios arba/ir kylančios) vieta, arba statybos metu paviršiniai gruntai buvo perspausti, suformuotas nelaidus sluoksnis (gal ir iš papildomo molingo grunto), kuris dabar trukdo susigerinėti drėgmės pertekliui
Reikėtų įrengti giluminį drenažą (drenažinius vamzdžius giliai ir nuvesti juos į "Kažkur") arba paviršinį drenažą (šulinėlius su kiauradangčiais žemiausiose vietose, kur dabar balos, ir suvesti į "Kažkur"). Vieta "Kažkur" greičiausiai yra probleminė - akivaizdu, kad dabar sklype nėra sausos vietos paviršiuje, į kur galima būtų suvesti drenažą, kažin ar yra sausa vieta giliau. Jei vis tik giliau yra laidus sluoksnis (gal stogo lietaus nuotekyno šuliniuose vanduo susigeria?), galbūt galima naudoti tuos pačius stogo nuotekyno šulinius, arba iškasti naujų. Kitais atvejais greičiausiai padėtų tik viso kvartalo drenažas (arba... siurblinė. Ir vis tiek į kažkur reiktų nuvesti).

Bet kokie darbai (statinių statymas) ne savoje žemėje galimai yra neteisėti. Todėl prieš imantis darbų, vertėtų bent jau suderinti darbus su savininku ir nuomotoju.

Plastikinis korys savaime automobilių svorio nelaiko - laiko gruntas po juo ir korio užpildas. Tinkamai įrengtas dangos sumuštinis ir be korio gali laikyti. Bene pagrindinė bėda, kad korio ir užpildo derinys greit nustoja būti estetiškas. Jei korio užpildą įsivaizduojate užpildytą gruntu ir įsėtą veja, tai koryje vejos kilimo neįmanoma tinkamai prižiūrėti; jei skalda - ji linkusi želti, ir tada tenka naikinti žolę. Jei parkuosite automobilį žiemą, parsivežtos kelių druskos vietomis žolę išdegins.
Jūsų atveju galima eksperimentuoti, kaip kad Jūs rašote - ant dabartinės velėnos sluoksniuoti: šiek tiek žvirgždo, korį ir užpildą. Greičiausiai tai sukurs šiokį-tokį pagrindą ir šiokią-tokią sankasą, kuri greičiau pradžiuvinės. Deja, manau, kad tai labiau 'pasidaryk pats' kūryba. Norint kokybiškos kiaurus metus pravažiuojamos dangos, reikėtų šalinti dalį esamo grunto (priklausomai, kokios struktūros dabar ten gruntas) ir supilti/sluoksniuoti naują sumuštinį (ir įrengti dangą arba sėti veją, kuri skurs, bet bus įmanoma važiuoti).

Bene svarbiausia - sutarti su kaimynu ir laikytis 'sveiko proto', kadangi 'naudositės' abejomis gyvatvorės pusėmis. Jei sodinsite privačioje žemėje, nurodymus atstumams reikėtų pasitikrinti savo savivaldybės želdynų <...> taisyklėse. Dažniausiai medžiams, augsiantiems (palaikomiems) iki 2 m, nurodomas sodinimo atstumas šiaurinėje pusėje 1 m. Tai gali būti visai tinkamas atstumas, jei gyvatvorę prižiūrėsite (kirpsite) tik Jūs. Arčiau ribos pasodintą gyvatvorę kaimyno pusėje prižiūrėti įmanoma būtų tik iš kaimyninio sklypo. Sodindami, įvertinkite gaisrinę saugą - tujos degios.
Taip pat, sodinimams gali būti specialių nurodymų, dauguma jų yra LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (pvz, elektros, vandentiekio ar kt. apsaugos juostos ir t.t.).
Jei sodinsite ne privačiame sklype, reikėtų vadovautis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įveisimo taisyklėmis.

Įprastai vejos įrenginėjamos nuo pavasario iki rudens. Sėti geriau iki rugsėjo vidurio.
Herbicidai veikia tik aukščiau 10°C.

Įrenginėjant veją svarbu daug dalykų, bene svarbiausi: tinkamas gruntas ir tinkamas paviršinis (projektinis ir technologinis) reljefas. Žinoma, jei itin nelaidus podirvis, galbūt reikia drenažo (naudinga ne tik vejai, bet ir kitoms dangoms bei visiems pastatams). Jei planuojate klasikinę veją, nepamirškite ir stacionarios laistymo sistemos.
Veja gerai augs priesmėlyje arba priemolyje, kuo derlingesniuose (bet ne durpžemyje).
Jūsų atveju, rašote: “šiuo metu visur yra paprastas augalinis gruntas, pilna piktžolių, nelygus, grumblėtas gruntas”; jei aukščiai leidžia, galbūt galite pavasarį nauju vejos gruntu tiesiog užpylinėti (kelti). Jei esama žolė maišys, ją reikia pašalinti. Jei esamas gruntas nederlingas ir jo per daug, esamo grunto perteklių taip pat reikia pašalinti arba sulaidoti ten, kur bus keliama aukščiau.
Ar reikia esamą augaliją naikinti herbicidais? – jei iškart pavasarį užpylinėsite, ir žolę pavyks sulaidoti, greičiausiai nebūtina. Bet jei sulauksite esamos žolės subujojimo, greičiausiai teks.
Įvertinus tai, kas paminėta aukščiau, įrenginėjant veją iki sėjos iš esmės atliekamas tik vienas veiksmas: iš tinkamo grunto formuojamas tinkamas (ir tolygiai suspaustas) reljefas.
Kiekvienos rankos, įrenginėjančios veją, tam turi surasti savo metodiką (kultivatoriai, kastuvai, grėbliai, volai, sietai ir pan.).
Svarbu suformuoti tolygiai suspaustą tinkamo reljefo (projektinio ir technologinio) paviršių.
Suformavus, ant tokio paviršiaus kuo tolygiau beriamas kuo kokybiškesnis vejos sėklų mišinys (sėjamąja arba rankomis). Sėklos įterpiamos arba mulčiuojamos sijotu gruntu (stengiantis sukurti sėkloms guolį bet nepagadinti suformuoto reljefo).
Ir… darbas atliktas! Teliks patręšti ir sudaiginti sėklų mišinį bei suformuoti veją.
Žinoma, visus arba kai kuriuos darbus galite patikėti profesionalams. Pačiam daryti smagu, bet sunku ir prisidirbt galima.

Herbicidus "Roundup" (glyfosatus) žoliniai augalai įsisavina per žaliuojančias augalo dalis. Tad jei ketinate purkšti pavasarį, suveiks tik purkšimo metu jau sužaliavusiems augalams. Rudenį suveiks tik kol augalai dar vegetuoja - kol jie žali ir pakankamai aukšta oro temperatūra (optimalu apie 20ºC, netikslinga purkšti kai žemiau 10ºC; tinkama temperatūra turėtų išsilaikyti bent keletą valandų; turėtų nebūti rasos ir nenuplauti lietus, nevėjuota; žydintys augalai neturėtų būti purškiami dėl žalos bitėms).
Dabar ruduo, tad greičiausiai esama žolinė augalija jau išbėrusi arba beria sėklas, todėl tikėkitės šių sėklų sudygimo (subrendusių beriamų ar išbertų sėklų išpurškiamas "Roundup" nenužudys).
Perskaitykite ir laikykitės pesticidų instrukcijų (asmens ir gamtos saugos, naudojimo, utilizavimo) ir darbo kultūros (neužsimaišykite per daug tirpalo, išplaunamą purkštuvą išpurkškite ant apdirbamo lauko ir pan).

Vejose dobilai, jei jie nepageidaujami, naikinami ATRANKINIAIS herbicidais. Mažiau aplinkai ir savo šeimai pakenksite, jei darbus su pesticidais patikėsite profesionaliems naudotojams, nes svarbu daug veiksnių: augalų augimo fazė, oro temperatūra ir drėgmė, vėjas, patirtis, taip pat įrankiai ir mechanizmai, saugos priemonės, kvalifikuotas ir atsakingas pesticidų saugojimas ir naudojimas, darbo kultūra. Jei vis tik norite turėti chemijos ūkį savo sandėliuke, herbicidus galite įsigyti sodininkų prekybos centruose. Laikykitės priemonių saugojimo, naudojimo ir utilizavimo instrukcijų.

Jei siekiate turėti vejos kilimą (vejos kilimas - ne vienintelė pievelės rūšis), vejos įrengimo grunto darbai turėtų sukurti augavietę, tinkamą augti varpinių žolių kilimui.

Prieš įrengiant paviršinį sluoksnį reikėtų įvertinti podirvio laidumą drėgmei.
Jei vanduo gerai drenuojasi ir jei kritulių vandenys iš kitų teritorijų (ir nuo stogų, didelių grindinių plotų, gatvių) ant vejos nepatenka, o vejos technologiniai nuolydžiai yra tinkamai suformuojami, paviršinė drėgmė dažniausiai netrukdo vejos kilimui ir nekelia diskomforto.

Tačiau, jei podirvis labai blogai nusidrenuoja, galbūt reikalingi drėgmės pašalinimo sprendimai – giluminis drenažas arba, pvz, laidusis sluoksnis (šis sluoksnis turėtų būti ant podirvio su nuolydžiais vandens šalinimo kryptimi), gal – paviršinio vandens surinkimas ir pan.

Jei podirvis yra visiškai nederlingas, tada viršutinis sluoksnis turėtų būti kuo storesnis, arba bent 20 cm. Paviršiniam sluoksniui labiausiai tiktų kuo humusingesnis priesmėlis.

Po tokių grunto darbų galima imtis vejos įrengimo.

Jums reikėtų vejos žolių sėklų mišinio, o ne vienos rūšies žolių sėklų. Įvairūs gamintojai siūlo įvairių pavadinimų žolių mišinius - parterinėms vejoms, sporto aikštynams, ūkinėms teritorijoms ir, žinoma, žemės ūkiui (pašarinius ir pan); gyvenamosios aplinkos žolynams siūlyčiau rinktis ne sportinių ar techninių (pakelių, šlaitų), bet dekoratyvinių vejų (dar geriau - Master ar Premium tipo) žolių ir jų veislių mišinius. Tokie augs lėčiau ir, panorėjus, galima bus suformuoti vejos kilimą.

Galėtų būti keletas priežasčių, tačiau Jūsų atveju pagrindinė priežastis greičiausiai yra nelabai tinkamos trąšos. Nuo jų Jūsų veja ne tik vietomis ruda, bet ir visa dėmėta (nevienodai intensyviai žalia). Palaukite kol trąšos išsiplaus (per artimiausias savaites pajusite, kad sumažėjo pjovimo metu surenkamas žolės kiekis). Tada tręškite ne stambiagrūdėmis, bet smulkiagrūdėmis kokybiškomis trąšomis. Berkite jas kokybišku barstytuvu tinkamomis orų sąlygomis. Stenkitės nepertręšti, stenkitės palaikyti ne per tankią vejos ekosistemą. Rudenį geriau netręškite.

Nuotraukoje nepanašu, kad šlaitą plauna šlaitu žemyn tekantis vanduo. Panašiau, kad gruntas įmirksta nuo kartais pakylančio telkinio vandens ir yra išjudinamas šalčio (įšalo ir ledo). Kažkada pasirinktas šis trinkelių sprendimas tarnavęs gan ilgai ir gan patikimai. Teritorija puikiai apžvelgiama, bet sunkiai prieinama prižiūrėti. Paprasčiausia būtų nuvažiavusias ažūrines trinkeles perdėti (pataisyti), o visą šlaitą apželdinti, siekiant ant šlaito suformuoti visiškai susivėrusias augalų grupes (pvz., besidriekiančiais kadagiais - spygliuočiai mažiau terš vandenį). Augalams įrengti laistymą (kapiliarinį arba lašintuvais). Jei augalai gerai subujos, ateityje jie prisidės prie grunto stabilizavimo ir bus atgaiva akims visais metų laikais.

Jei tvora yra ties sklypo riba, dėl sodinimo reikėtų susitarti su kaimynu.
Įprastai palei tvorą sodinami augalai arba želdinama vijokliniais augalais, kurie apsivys tvoros tinklą. Galite formuoti įvairaus dydžio karpomas gyvatvores (beveik bet kokių augalų - eglių, tujų, dygiųjų slyvų, gudobelių, skroblų ar bukų) arba auginti laisvas gyvatvores iš dekoratyvinių augalų (pvz, lanksvų, forzitijų, alyvų, jazminų, ameliankių, hortenzijų, įv. veigelių ir pan.; galite sukurti pakaitomis žydinčią įvairios sudėties laisvai augančią gyvatvorę), arba vaiskrūmių (aronijų, serbentų, šilauogių ir pan.). Galite sodinti koloninius vaismedžius. Vijokliniams augalams tvoros tinklas dažnai pernelyg liaunas, tad greičiausiai reikėtų jį sutvirtinti bent jau horizontaliais skersiniais. Tada teliks išsirinkti patinkantį vijoklį - penkialapį vynvytį, vynuoges, laipiojančias hortenzijas, aktinidijas, vijoklinius sausmedžius, citrinvyčius, raganes ar dar ką kitą. Tvoros ir patvoriai dažnai labiau vėjuotos vietos, o kai kurie augalai mūsų žiemomis linkę apšalti, tad planuokite augalus, kurie vieni kitiems sukurtų tinkamą mikroklimatą.

Veja, kaip ji įprastai suprantama, automobilių ratams nėra skirta, nesvarbu sėjant ar klojant velėną ji būtų gerai įrengta. Norint žole užsėti vietą, kuria norėsite važiuoti neklimpdami, reikėtų įrengti skaldos ar akmeningo žvirgždo pagrindą, sutankinti jį, paviršių padengti smėlingu gruntu ir pasėti vejos sėklų mišinį (arba prigydyti ruloninę veją). Tokia veja skurs, tačiau prireikus, ja galėsite pervažiuoti pernelyg nedeformuodami paviršiaus.

Jei tikitės suformuoti vejos kilimą, į tinkamą gruntą tinkamai pasėtas, tinkamai patręštas ir tinkamai laistomas vejų žolių sėklų mišinys dygs ir augs geriau. Jei lėtai tirpiomis trąšomis - tręškite iškart po sėjos, jei greitai tirpstančiomis - pradedant dygti. Nenudeginkite trąšomis. Netręškite per ekstremalius karščius.

Jūsų naudota priemonės veiklioji medžiaga yra ne atrankinio, bet absoliutaus poveikio herbicidas. Jei tikrai naudojote būtent šią priemonę, visa žalia augmenija, paveikta šiuo herbicidu, numirs. Vėl sužaliuoti veja galėtų tik iš naujai pasėtų sėklų.