Virtuvės gartraukis pasyviame name

Jūsų teiginiuose yra netikslumų. Higienos normos reikalauja - NE MAŽIAU 30m3/h. Daugiau būti gali. Be to, "ne mažiau" reiškia kad 30m3/h žmogui turi būti ir tada, kai filtrai užsiteršę, ir tada kai mažinamos ventiliatoriaus apsukos dėl to, kad visame name nieko nėra, o liko tik vienas žmogus, užsirakinęs savo kambaryje. Dar daugiau - tam kad išgauti didesnį naudingumo koeficientą, patartina eksploatuoti įrenginį vidutiniu greičiu. Tad, projektuojant namą, siūlyčiau bent miegamuose skaičiuoti 1.5-2 kartus didesnė normą, kad sumažėjus bendrai apykaitai, ten išliktų minimali norma. Pasyvaus namo idėja ne tame, kad vien tik gręžtai apriboti viską ką tik įmanoma ir taip sumažinti šilumos nuostolius. Pagrindinis tikslas - kuo daugiau išnaudoti alternatyvius energijos šaltinius, kad namas pats save galėtų aprūpinti energija.
Net skaičiuojant pagal minimalias normas, gausime 2 kartus didesnį oro kiekį, negu paminėjote. Nesvarbu kiek žmonių yra name - skaičiuojama tokia apykaita kiekvienoje patalpoje, kad ten būtų užtikrinama normali oro kokybė tuo metu, kai ten bus žmonės. Grubiai sužinoti namo apykaita galima padauginus gyventojų skaičių iš 2-jų ir iš taikomos normos. Tai suprantama - kiekvienas žmogus namuose turi, kaip minimum, dvi vietas, kur jis gali būti: miegamajame arba svetainėje. Ir abejose turi būti jam skirta šviežio oro norma. ...O jei priedo yra tokie dalykai, kaip darbo kabinetai, kambariai svečiams, pirtys, sporto salė ar poilsio zona - tai drąsiai galima skaityti, kad gyventojų skaičių reikia dauginti ne iš 2-jų, o - iš 3-ių.
Jei norite taupyti energija, kaip tuo reikalauja pasyvaus namo nuostatai - ruošti maistą namuose reikia kuo mažiau. Tik pagalvokite: elektrinė viryklė ryja kur kas daugiau, nei viso namo šildymo sistema! )))
O jei rimtai, neapsimoka daug pastangų dėti, sprendžiant gartraukio klausimą. Verdant bulves ar sriubą nieko blogo iš puodo ne garuoja. Žiema papildoma drėgmė - tik į naudą, o vasara galima tuo metu pradaryti langą (arba viską sutvarko kondicionierius, jei toks yra). Jei kepat blynus - tai užtrunka vos kelias minutes per parą. Jei sugalvosite gaminti ką nors rimtesnio - tai irgi ne trunka valandų valandas, be to - dažniausia gaminama su uždarytu dangčiu. Aš vedu prie to, kad net jei jus kiekvieną dieną gaminate valgį namuose, įjungus gartraukį 3 kartus po 5 min - per parą gausime, kad gartraukis dirbo vos 1% laiko. Manau, nėra taip baisu, jei prarasite 1% šilumos.
Norėčiau pridurti, kad visai neapsimoka didinti gartraukio apykaitos. Vis vien jo efektyvumas liks abejotinas. Jei pavyktų gartraukį pakabinti taip, kad taškas nuo kurio garuoja būtų kelių sm nuo gartraukio angos - tada būtų įmanomą sugaudyti visus garus, nes oro greitis angoje būtų pakankamas. Kai puodas yra už metro - garai plinta į visas puses (kartais, vos ne - vienodų greičių) ir pakilus iki gartraukio jų debesis gali būti poros metrų skersmens. T.y. - gartraukiui reikia sugaudyti tą, kas yra per metrą nuo jo centro. Tačiau, gartraukis traukia fiksuotą oro kiekį. Tarkim, tas kiekis yra ~600 m3/h. Tada angoje 0.6x0.6m susidarys srauto greitis - 0.46m/s. Jei garai juda liečiau nei pusę metro per sek. greičiu, tada viską, kas pateks į gartraukio "žiaunas" tas sugaus. Tačiau, ten kur gartraukio korpusas baigiasi, ten oras pradedamas traukti iš visų pusių, t.y - traukiama per visą sferos paviršių, kurios centre yra gartraukis.
Jei sferos spindulys yra 1m, tai paviršiaus plotas, per kurį traukiamas oras, yra - 13m2. Arba - 35 kartus didesnis nei gartraukio angos plotas. Atitinkamai - oro traukimo greitis tokiame atstume bus ne 0.5m/s, o tik - 0.01. Suprantama, garai juda keliasdešimt kart greičiau ir laivai nuskrenda kur jiems patinka. Net jei drastiškai sumažinti atstumą iki keptuvės iki pusės metro, vis vien sferos paviršiaus plotas sudarytų 3.14m2, ir oro greitis būtų ~0.05m/s, o tai 10 kartų mažiau nei reikia.
Tad, su žaisti su gartraukiu ne apsimoka. Kas į jį savaimė pateko - tas pateko, o tai kas skrenda vos truputi pro šoną - tą jau niekaip ne pagausi.

Šviežio oro tiekimui labai paprastą, bet efektyvų sprendimą - name sumontuoti MITSUBISHI ELECTRIC sieninį minirekuperatorių VL-100U5-E.Jis nesudėtingai montuojamas ant išorinės pastato sienos, išgręžiant dvi skyles. Lauke ant vamzdžių užsisuka apsauginiai plastikiniai dangteliai, kuriuos galima nudažyti fasado spalva,o viduje kabinamas panašus į kondicionierių kompaktiškas įrenginys. Jis gali dirbti 2 režimais - tiekti 105m3 arba 60m3 šviežio oro labai mažomis el. sąnaudomis (15/31W). Turi patentuotą šilumokaitį ,sutaupoma apie 80 proc. energijos (pvz. lauke esant O C, į patalpas bus tiekiamas +16 C šviežias oras), sureguliuojama drėgmė patalpose.