UAB ROCKWOOL ekspertų komentarai
UAB ROCKWOOL
A. Goštauto g. 40B, LT-01112 Vilnius
Oro tarpų ir lauko sienų šiltinimas
Ar verta užpūsti sienos oro tarpus, o po to dar apšiltinti lauko sienas? Ar geriau šiltinti tik lauko sieną?
Jei paliksite atvirą oro tarpą, kuriame vyksta oro judėjimas, tai išorinis šiltinimas bus mažai naudingas. Todėl pirmiausiai reikia užpūsti sienos oro tarpus, o po to tik apšiltinti jas lauko.
Grindų garso izoliacija
Ketinu daryti remontą senos statybos daugiabutyje. Butas yra 5 aukšte iš penkių (viršutinis). Apačioje turiu kaimynus ir dažnai girdžiu balsus arba TV skleidžiamą garsą, kiek suprantu tai orinis triukšmas. Galvoju, kad norėčiau prieš klojant naujas grindis įsidėti kažkokią papildomą garso izoliaciją. Mano klausimas būtų toks - kokį grindų sumuštinį patartumėte dėti ant gelžbetoninės perdangos, norint kuo labiau sumažinti iš apačios sklindantį triukšmą? Šiam reikalui turėčiau apie 10 cm (įskaitant 15 mm grindų storį). Šiuo metu yra sudėtos medinės grindys ant lagių. Ketinu jas išmontuoti iki pat GB perdangos ir ant jos montuoti naujus sluoksnius. Numatoma, kad grindų danga bus ąžuolinės grindys.
Jūsų atveju galima būtų įrengti "plaukiojančių" grindų konstrukciją, tokiu būdu pagerinsite tarpaukštinės perdangos ir oro ir smūgio garso izoliaciją. 10 cm aukščio pilnai užtenka sukloti 2-3 cm akmens vatos plokščių izoliaciją bei ant viršaus išbetonuoti smėlbetonio sluoksnį ant kurio paviršiau galima kloti ąžuolines grindis.
Vatos sujungimo tarpai suklijuojami lipnia sandarinimo juosta
Mane domina, kai sudeda vatą ir priešvėjinę vatą, ar sudėjus priešvėjinę vatą sujungimo tarpai turi būti suklijuojami lipnia sandarinimo juosta? Fasadas ventiliuojamas.
Viskas priklauso nuo gamintojo/tiekėjo rekomendacijų, nes jei vėjo izoliacinės plokštės su paviršiaus padengimu tai būna, kad gamintojai rekomenduoja siūles klijuoti lipnia juosta. O jei nėra dangos - tai nereikia ir juostų, tiesiog montavimo metu plokštės maksimaliai privalo būti suglaustos viena prie kitos.
Grindų šiltinimo storis
Pas mane projekte 25cm puta, tiek ir šiltinu, bet ką pasakyti senų pažiūrų žmogui (darbų vykdytojui), kuriam šiuolaikiniam name užtenka 15cm ar net 10cm grindų? Kokius man jam pasakyti argumentus? Kodėl taip, o ne kitaip?
Galima tik pasakyti, kad šilumos išsaugojimo reikalavimai pastatuose ženkliai pasikeitė su tais kur buvo anksčiau. Jei prisiminti, tai iki 1990 m. iš viso praktiškai pastatų konstrukcijos nebuvo šiltinamos, nes šilumos nuostolių nelabai kas vertino, o ir resursai buvo pigiai apskaitomi.
Perdangos šiltinimas, kai joje išvedžiota rekuperacinė sistema
Ar galima perdangą šiltinti vata (ar kita medžiaga) ir joje vedžioti rekuperacinę sistemą? Ar rekuperatorių ortakius reikia papildomai kažkaip izoliuoti?
Rekuperacinės sistemos vamzdynus ir patį įrenginį visada rekomenduojama montuoti šildomose patalpose. Nors ir atrodytų, kad vamzdynus sumontavus šiltinimo sluoksnyje šilumos nuostolių nebus, bet įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pvz: žiemos metus sustojus rekuperatoriui po tam tikro laiko ortakių viduje prasidės kondensacija. Nes šiltas oras iš patalpų vidaus per difuzorius pateks į vidų ir dėl atvėsusių paviršių ten kondensuosis. Jokia šiltinimo medžiaga ar papildoma izoliacija nešildo, o tik sulaiko ir neišleidžia šilumos, todėl jei sistemoje nebus oro apytakos kils problemų.
Ką geriau dėti ant šiltinimo medžiagos, priešvėjinę vatą ar difuzinę plėvelę
Sveiki, planuoju šiltinti namą vata, darant ventiliuojamą fasadą. Ką geriau dėti ant šiltinimo medžiagos, priešvėjinę vatą ar difuzinę plėvelę, tarkim Tyvek Soft?
Abiejų izoliacinių medžiagų funkcija ta pati, neleisti vėjui atšaldyti konstrukcijos. Galiu išskirti keletą skirtumų naudojant priešvėjinę vatą:
1. Priešvėjinės vatos šiluminės savybės dažniausiai yra kiek geresnės nei pagrindinio šiltinimo sluoksnio, todėl bendras šiltinimo sluoksnis bus kiek plonesnis.
2. Naudojant dvitankę priešvėjinę akmens vatą (pvz. VENTIROCK PLUS ar VENTIROCK SUPER) nereikės atskirai montuoti dviejų sluoksnių ar papildomos difuzinės plėvelės, kadangi tai gaminys su šiluminėmis ir priešvėjinėmis savybėmis. Taip sutaupomi šiltinimo darbų kaštai ir laikas.
1. Priešvėjinės vatos šiluminės savybės dažniausiai yra kiek geresnės nei pagrindinio šiltinimo sluoksnio, todėl bendras šiltinimo sluoksnis bus kiek plonesnis.
2. Naudojant dvitankę priešvėjinę akmens vatą (pvz. VENTIROCK PLUS ar VENTIROCK SUPER) nereikės atskirai montuoti dviejų sluoksnių ar papildomos difuzinės plėvelės, kadangi tai gaminys su šiluminėmis ir priešvėjinėmis savybėmis. Taip sutaupomi šiltinimo darbų kaštai ir laikas.
Ventiliuojamo fasado šiltinimas vata
Namas pastatytas iš Lode keramikinių blokelių ir planuoju daryti ventiliuojamą fasadą šiltinant vata. Ar dedant vatą į karkasą reikia tepti papildomai klijus? Kadangi Lode blokeliai yra nelygūs ir gausis oro tarpas tarp sienos ir vatos. Bijau, kad per jį šiluma kils į viršų ir pasišalins.
Paprastai nėra poreikio minkštos ar pusiau kietos akmens vatos plokščių klijuoti prie pagrindo įrengiant vėdinamus fasadus, užtenką tą sluoksnį stipriau prispausti prie nelygaus paviršiaus. Jei matote, kad atsiranda tarpai ir galimybė oro cirkuliacijai tarp vatos ir sienos - siūlytumėme apatinės ir viršutinės eilių plokštes klijuoti ir tokiu būtu išvengti oro cirkuliacijos.
Daugiabučio rūsio lubų šiltinimas
Ar 1973 m. pastatyto daugiabučio rūsio lubas rekomenduotumėte šiltinti 5 cm ar 10 cm storio (maksimalus įmanomas storis dėl žemų lubų) purškiama biria mineraline vata (~65 m2)? Kokios būtų kainos (Vilniuje)? (tikslas - kad būtų šilčiau, gyvenant pirmo aukšto bute)
Rūsio lubų šiltinimui iš apačios nėra įmanoma naudoti birią akmens vatą, nebent būtų įrengtos pakabinamų lubų konstrukcijos ir tarpas tarp lubų ir perdangos būtų užpildytas įpučiant akmens vatą. O dėl storio - kuo didesnis storis, tuo geresnė šilumos izoliacija.
Gyvenamos palėpės šiltinimas
Namo palėpė gyvenama, gegnės 15 cm. Sudėti planuoju naują vatą ir priklijuoti garo plėvelę. Ar galima sukti po to gipsą? Oro tarpo nėra galimybės padaryti, nes daug kampų, sudėtingas stogas.
Toks aprašytas šiltinimo mazgas pilnai galimas, tačiau siekiant mažinti šilumos nuostolius per medines gegnes rekomenduojama kita kryptimi įrengti papildomą karkasą ir apšiltinti 5 cm storio akmens vatos plokštėmis. Šilumine prasme - efektas būtų geresnis.
Buto grindų šiltinimas vata ar polistirenu
Daugiabutis, pas mane 3 aukštas iš 4 aukštų. Darysiu grindų šiltinimą, ką geriau dėti akmens vatą ar polistireną? Kiekvienas specialistas sako skirtingai. Jog vata dedant kainuos 5 kartus brangiau ir po keletos metų vata susiplos ir iš jos jokios naudos. O kiti sako nėra skirtumo ką dėsiu. Tad labiau apsimoka vata, nes garso izoliacija bus geresnė ir geriau išsilygins grindys. O dėti polestirolį neverta, nes reiks grindis išlyginti su smėliu, kuris bus šlapias ir galiu tokiu būdu aplieti kaimynus. Kuris variantas geresnis Polisterenas ar Vata? Reikia eksperto, kuris paaiškintų kas geriau ir ar verta mokėti brangiau už vatą nei polistereną. Butas 72 m2. Polistereną siūlo dėti 5 cm storio 72 m2. Plius smėlis. Sako kainuos apie 400€. Kiti sako Akmens vata 2 cm storio (reikės 72 m2) ir ant viršaus dar 3 cm storio (reikės 72 m2). Sako, kad kainuos apie 1200€.
Norint užtikrinti smūgio garso izoliavimo rodiklius, kad tarpaukštinės perdangos sumažintų triukšmą, kuris susidaro vaikštant arba beldžiant į perdangą, būtina naudoti tamprių, elastingų ir garsą sugeriančių savybių medžiagas. Todėl akmens vata ir yra plačiausiai naudojama patalpų oro, smūgio ir struktūrinis triukšmo izoliacijai. Šiai paskirčiai tinka ir specialūs polistireninio putplasčio gaminiai, tačiau jie turi būti elastifikuoti ir žymini EPS T.
Šiltinimo sluoksnis po šildomomis grindimis
Gyvenu trečiame aukšte, noriu pasidaryti grindinį šildymą, nežinau ką dėti po vamzdžiais.
Jūsų atveju jei nėra noro pagerinti perdangos ir grindų smūgio garso izoliacijos, tai šildymo vamzdžiai betonuojasi išlyginamajame armuoto betono ar cementinio
skiedinio sluoksnyje, po kuriuo dedamas skiriamasis sluoksnis iš plėvelės, ir po apačia nedidelio storio 20-30 mm izoliacinis akmens vatos plokščių ROCKWOOL STEPROCK PLUS sluoksnis, kad neleistų šilumai skverbtis žemyn į grindų apačią, bet efektyviau šildytų paviršinius grindų sluoksnius.
skiedinio sluoksnyje, po kuriuo dedamas skiriamasis sluoksnis iš plėvelės, ir po apačia nedidelio storio 20-30 mm izoliacinis akmens vatos plokščių ROCKWOOL STEPROCK PLUS sluoksnis, kad neleistų šilumai skverbtis žemyn į grindų apačią, bet efektyviau šildytų paviršinius grindų sluoksnius.
Betonuojamų grindų šiltinimas
Bute 4-am aukšte betonuosiu grindis ir nežinau ką dėti po betonu. Grindis kelsiu ~10cm nuo plokštės ir noriu gauti kuo geresnę graso izoliaciją. Šilumos varža nėra svarbu, nes butas ir taip labai šiltas. Patarkit kokią medžiagą dėti ir kaip ją paruošti betonavimui.
Siekiant padidinti perdangų garso izoliaciją reikia įrengti „plaukiojančias“ grindis.
„Plaukiojančias“ grindis sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:
- Viršutinis sluoksnis - tai galutinis grindų sluoksnis, ant kurio vaikštoma (parketas, PVC, kilimas, plytelės ir pan.);
- Išlyginamasis sluoksnis: armuotas betono ar cementinio skiedinio sluoksnis - perduoda grindų paviršiaus apkrovą izoliaciniam sluoksniui (storis ne mažiau 50 mm, bet kuo storesnis tuo geriau);
- Skiriamasis sluoksnis – plėvelė, kad vanduo ir drėgmė nepatektų į izoliacinį sluoksnį;
- Izoliacinis sluoksnis: smūgio garso izoliacinės akmens vatos plokštės ROCKWOOL STEPROCK PLUS, nes jos sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį ir veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio ir oro garso izoliaciją (mažiausias storis 20 mm, bet kuo storesnis tuo geriau);
- Biraus užpildo sluoksnis: iš sauso smėlio ar keramzito, tam kad padidintų perdangos
masę (tokiu būdu gerėja garso izoliacija). Be to, toks birių medžiagų sluoksnis leidžia paprasčiausiu būdu uždengti ant perdangos suklotus vamzdelius ar laidus liekančius
grindyse (mažiausias storis 40 mm, bet kuo storesnis tuo geriau).
- Esama gelžbetoninė perdanga.
„Plaukiojančias“ grindis sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:
- Viršutinis sluoksnis - tai galutinis grindų sluoksnis, ant kurio vaikštoma (parketas, PVC, kilimas, plytelės ir pan.);
- Išlyginamasis sluoksnis: armuotas betono ar cementinio skiedinio sluoksnis - perduoda grindų paviršiaus apkrovą izoliaciniam sluoksniui (storis ne mažiau 50 mm, bet kuo storesnis tuo geriau);
- Skiriamasis sluoksnis – plėvelė, kad vanduo ir drėgmė nepatektų į izoliacinį sluoksnį;
- Izoliacinis sluoksnis: smūgio garso izoliacinės akmens vatos plokštės ROCKWOOL STEPROCK PLUS, nes jos sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį ir veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio ir oro garso izoliaciją (mažiausias storis 20 mm, bet kuo storesnis tuo geriau);
- Biraus užpildo sluoksnis: iš sauso smėlio ar keramzito, tam kad padidintų perdangos
masę (tokiu būdu gerėja garso izoliacija). Be to, toks birių medžiagų sluoksnis leidžia paprasčiausiu būdu uždengti ant perdangos suklotus vamzdelius ar laidus liekančius
grindyse (mažiausias storis 40 mm, bet kuo storesnis tuo geriau).
- Esama gelžbetoninė perdanga.
Akmens vatos tvirtinimas
Ar būtina iš apačios tvirtini šniūriuku, jei akmens vata 20cm storio tarp gegnių sukimšta laikosi pati? Ant viršaus dedama dar 10cm perdengiant siūles. Iš apačios bus bruseliais prispaudžiama garo plėvelė.
Jokio papildomo poreikio iš apačios tvirtinti akmens vatą nereikia - juo labiau kad iš apačios dar bruseliais tvirtinsite ir garo plėvelę.
Koks pranašumas atvirų poliuretano putų prieš vatą
Koks pranašumas atvirų poliuretano putų prieš vatą? Šiltinant rąstinį namą.
Iš principo akmens vatos ir atvirų poliuretano putų izoliacinės medžiagos pagal savo kilmę visiškai skirtingos kilmės: akmens vata neorganinė medžiaga gaminama iš gamtinių uolienų, o poliuretano putos gaunamos maišant naftos kilmės cheminius komponentus. Todėl polimerinių medžiagų suderinamumas su medžiu sunkiai suderinamas. O pranašumas turbūt būtų tik toks, kad atvirų poliuretano putų izoliacija yra lengva ir jai nereikia įrengti laikančiojo karkaso, bet tada kyla klausimas kaip įrengti garų izoliaciją ir vidaus apdailą prie rąstinio namo sienų?
Visais kitais aspektais nusileidžia akmens vatai, techniniai rodikliai žemiau:
- šilumos laidumas: 0,033-0,035 W/mK akmens vatos ir 0,038 W/mK poliuretano putų;
- laidumas vandens garams: µ=1 akmens vatos ir µ=5 poliuretano putų;
- trumpalaikis vandens įgėris: < 1 kg/m2 akmens vatos ir< 3 kg/m2 poliuretano putų;
- degumo klasė: A1 akmens vatos ir F poliuretano putų.
Jau neminint cheminių medžiagų ir lakiųjų komponentų išsiskyrimo į aplinką poliuretano putų izoliavimo metu ir joms kietėjant.
Visais kitais aspektais nusileidžia akmens vatai, techniniai rodikliai žemiau:
- šilumos laidumas: 0,033-0,035 W/mK akmens vatos ir 0,038 W/mK poliuretano putų;
- laidumas vandens garams: µ=1 akmens vatos ir µ=5 poliuretano putų;
- trumpalaikis vandens įgėris: < 1 kg/m2 akmens vatos ir< 3 kg/m2 poliuretano putų;
- degumo klasė: A1 akmens vatos ir F poliuretano putų.
Jau neminint cheminių medžiagų ir lakiųjų komponentų išsiskyrimo į aplinką poliuretano putų izoliavimo metu ir joms kietėjant.
Orinio garso izoliavimas
Ieškau, kur problema ir kaip išspręsti dėl garso izoliacijos. Butas viršutiniame namo aukšte, 2 kaimynai iš šonų, 1 iš apačios. Išorinių buto sienų izoliacija normali, sienos iš blokelių, grindų taip pat - per jas garsas neina, nebent labai stiprus būtų, bet šiaip normaliai, čia viskas gerai. Problema yra vidinės buto sienos - pertvaros iš gipso plokščių. Vidinės pertvaros apie 10 cm storio, iš gipso plokščių, viduje oro tarpas. Būtent per vidines buto pertvaras, ne per išorines buto sienas eina orinis garsas tiek iš šoninių, tiek iš apatinių kaimynų - girdimas televizorius, kalbėjimas. Pridėjus ausį prie tokios vidinės sienos, atrodo, kad garsas prie pat, galima suprasti žodžius. Garsas iš šoninių kaimynų atkeliauja per vidines pertvaras iki tolimiausio nuo tų kaimynų kambario. Nesuprantu, kur padaryta klaida, jog atrodo, kad tos vidinės sienos dar labiau sustiprina orinį garsą. Problema būtent orinis, ne smūginis garsas. Nežinau, gal tos gipso plokštės liečiasi netinkamai kur nors prie lubų, grindų ir iš čia į jas ateina garsas? O gal vidinis oro tarpas sienoje taip sustiprina garsą? Bet išorinių buto sienų garso izoliacija atrodo nebloga, tad kaip tas garsas patenka iki vidinės sienos? Tarp mūsų buto kambarių per tas vidines sienas izoliacija irgi nėra pati geriausia, bet patenkinama, nuo savų kambarių nereikia izoliuotis, bet ką padaryti, kad per vidines sienas negirdėtume kaimynų?
Gali būti taip, kad pertvarų profiliai yra tiesiogiai (be jokių tarpinių ar kitų garsą izoliuojančių priemonių) mechaniškai pritvirtintos prie perdangų, todėl jomis garsas ir sklinda. Situaciją blogina ir tai, kad pertvarose nėra garsą sugeriančių medžiagų (pvz. akmens vatos) užpildo. Vertėtų pagalvoti ir pertvaras užpildyti įpučiant birią vatą.
Pro stogą bėga vanduo
Turime skardinį stogą, toliau plėvelė ir palėpė, kuri nešildoma. Pradėjo bėgti lubos drabužinėje, manėm kondensatas. Išpjovėm skyles sienose palėpėje. Dabar vėdinasi. Pakeitėm kaminą. Gal pro jį bėgo. Bet toliau lubos šlampa. Ar gali būti vata sudrėkusi vis dar ir toliau vanduo sunkiasi? Ar ją kažkaip galim išdžiovinti ar reikia keisti?
Pirmiausiai reikia surasti vandens patekimo priežastį, o iš aprašymo nėra aišku kokia perdangos apšiltinimo detalė? Ar įrengta garų izoliacija? ir pan.
Sustabdžius vandens patekimą į vatą ir norint ją išdžiovinti reikia, kad būtų užtikrinamas vėdinimas ir teigiama temperatūra, praėjus tam tikram laiko tarpui turėtų išdžiūti.
Sustabdžius vandens patekimą į vatą ir norint ją išdžiovinti reikia, kad būtų užtikrinamas vėdinimas ir teigiama temperatūra, praėjus tam tikram laiko tarpui turėtų išdžiūti.
Mūrinio namo sienų šiltinimas: vata, putos, polistirolis
Ką rinktis vatą ar polistirolį, o gal putom purkšt sienas mūrinio namo iš lauko? A klasės namui. Mūrysis dar klinkeriu. Jei vata kokia būtų geriausia?
Galimi įvairūs šiltinimo variantai. Vėdinama mūro sienai su plytų mūro apdailiniu sluoksniu rekomenduojama naudoti dvitankes akmens vatos plokštes VENTIROCK SUPER arba VENTIROCK PLUS. Priklausomai nuo esamų mūrinių sieno storio ir mūrui naudotų medžiagų šiltinimo plokščių storis gali svyruoti nuo 170-220 mm norint pasiekti A energinio naudingumo klasę sienoms.
Sienos šiltinimo mazgas: https://p-cdn.rockwool.com/siteassets/rw-lt/5.0-support/cad-br%C4%97%C5%BEiniai/br%C4%97%C5%BEiniai-su-u-ver%C4%8Di%C5%B3-skai%C4%8Diavimais/sienos/gyvenamasis-pastatas/1.2.7.g-v%C4%97dinama-m%C5%ABro-siena-su-plyt%C5%B3-m%C5%ABro-apdailiniu-sluoksniu-akmens-vata-ventirock-plus.pdf?f=20210730123755
Sienos šiltinimo mazgas: https://p-cdn.rockwool.com/siteassets/rw-lt/5.0-support/cad-br%C4%97%C5%BEiniai/br%C4%97%C5%BEiniai-su-u-ver%C4%8Di%C5%B3-skai%C4%8Diavimais/sienos/gyvenamasis-pastatas/1.2.7.g-v%C4%97dinama-m%C5%ABro-siena-su-plyt%C5%B3-m%C5%ABro-apdailiniu-sluoksniu-akmens-vata-ventirock-plus.pdf?f=20210730123755
Namo sienos izoliavimas iš vidaus, kad vasarą ji nuo saulės neįkaistų
Kuo izoliuoti iš vidaus blokinio namo sieną, kad vasarą ji nuo saulės neįkaistų (yra pietinėje ir vakarinėje pusėje) kaip pečius? Žiemą ji, aišku, visai atvesta per daug, kai būna didesni šalčiai. Reikia konsultacijos ir nukreipimo, kas gali tą sieną geriausiai izoliuoti.
Norint sumažinti išorinių atitvarų perkaitimą vasaros metu reiktų didinti jų masyvumą. Paprastai masyvios pastatų konstrukcijos geba absorbuoti daugiausiai šiluminės energijos ir reikiamu momentu ją atiduoti, siekiant maksimalaus pasyvių terminių savybių panaudojimo, taip mažinant energijos suvartojimą pastato šildymui / vėsinimui šaltuoju bei šiltuoju metų laikotarpiais.
Pastato šilumines akumuliacines savybes lemia atitvaros šilumos imlumas (masė) bei sluoksnių temperatūrinio laidžio savybės. Efektyviausios medžiagos bus tokios kurios pasižymi:
- mažu šilumos laidumo koeficientu;
- dideliu tankiu;
- didele savitąja šilumine talpa.
Papildomam šiltinimo sumuštinis (nuo sienos į vidų) būtų toks: 50 mm storio akmens vatos plokštės sumontuotos metaliniame karkase + garų izoliacinė plėvelė + gipso-kartono plokštės (2 sluoksniai)
Pastato šilumines akumuliacines savybes lemia atitvaros šilumos imlumas (masė) bei sluoksnių temperatūrinio laidžio savybės. Efektyviausios medžiagos bus tokios kurios pasižymi:
- mažu šilumos laidumo koeficientu;
- dideliu tankiu;
- didele savitąja šilumine talpa.
Papildomam šiltinimo sumuštinis (nuo sienos į vidų) būtų toks: 50 mm storio akmens vatos plokštės sumontuotos metaliniame karkase + garų izoliacinė plėvelė + gipso-kartono plokštės (2 sluoksniai)
Oro tarpo šiltinimas ar sienų šiltinimas
Prieš 25 metus nuosavo namo sienos apšiltintos keramzitu, sienų oro tarpas 10 cm. Norint apšiltinti namą, išpylus keramzitą ir pripūtus į oro tarpą ekovatos ar pagerėtų šiluminė varža, ar geriau šiltinti namo sienas iš lauko pusės?
Vietoj keramzito tą 10 cm tarpą užpildžius biria akmens vata GRANROCK SUPER efektas tikrai bus ir sienų šiluminė varža pagerės. Tačiau paruošiamieji darbai pakankamai sudėtingi ir reikalaujantys nemažų darbo sąnaudų. Todėl ko gero paprastesnis būdas sienas šiltinti iš išorės (pavyzdžiui įrengiant vėdinamą fasadą su bet kokia apdaila), o tas senasis keramzitas bus kaip papildomas šiltinimo sluoksnis (tik reiktų pasižiūrėti ar viršutinėse sienų dalyse nėra tuščių tarpų atsiradusių nusėdus keramzitui - jei tokių yra reiktų už užpildyti).
Namo iš silikatinių blokelių šiltinimas norint pasiekti B klasę
Laba diena, norėčiau paklausti kaip geriau būtų apšiltinti dviejų aukštų namą, kuris pastatytas iš silikato blokelių, 10cm apšiltinimas, išorė – silikatinė plyta, kad pasiekti pastato B klasės energetinį naudingumą? Gal yra skaičiuoklė, kuri nustatytų dabartinę (teorinę) pastato varžą ar šilumos laidumą?
Galite pasinaudoti mūsų siūlomais CAD brėžiniai su U-vertėmis ir taip nusistatyti energinę klasę pagal savo konstrukciją arba U-verčių skaičiuokle mūsų tinklalapyje.
Pagal tai kas apskaičiuota, priklausomai kokį šiltinimo metodą rinksitės (tinkuojamą ar ventiliuojamą fasadą) pasiekti energinei B klasei reikės:
Tinkuojamam fasadui su FRONTROCK PLUS reikės: 190 mm (bendras izoliacijos storis)
Ventiliuojamam fasadui su VENTIROCK PLUS reikės: 210 mm (bendras izoliacijos storis)
Pagal tai kas apskaičiuota, priklausomai kokį šiltinimo metodą rinksitės (tinkuojamą ar ventiliuojamą fasadą) pasiekti energinei B klasei reikės:
Tinkuojamam fasadui su FRONTROCK PLUS reikės: 190 mm (bendras izoliacijos storis)
Ventiliuojamam fasadui su VENTIROCK PLUS reikės: 210 mm (bendras izoliacijos storis)
Namo sienų pertvarų šiltinimas
Kuo geriausia būtų šiltinti namo sienų pertvaras? Polistirolu? Vata? Ar reikia dar ką nors papildimai dėti? Ar užtenka tarp gipso lapų dėti tik vatą ar polistirolą?
Pertvarose naudojamos medžiagos turi pasižymėti garso sugerties savybėmis, nes kitu atveju bus prasta jų garso izoliacija. Rekomenduojame rinktis ROCKWOOL akmens vatos plokštes, nes tik šis gamintojas oficialiai deklaruoja savo izoliacinėms plokštėms garso sugertį, kas leidžia pasiekti gerą pertvarų garso izoliaciją ir akustinį komfortą patalpose.
Kodėl rastinį namą rekomenduojama šiltinti tik iš išorės
Kodėl rastinį namą rekomenduojama šiltinti tik iš išorės? Kaip šiltinti rąstinį apmūrytą silikatinėmis plytomis namą nenaudojant polistirolio? Ar visgi jį naudoti tokiu atveju patartina?
Apšiltinant pastatą iš išorės sustabdomas neigiamos atmosferos veiksnių poveiki lauko sienoms, nes šiltinimas ir naujas fasadas sukuria apvalkalą. Padengus namo sienas iš išorės izoliacine medžiaga, visas namas tarsi apvelkamas kailiniais, išvengiama šilumos tiltelių ties aukštų perdangomis, sienomis tarp butų, langais ir durimis. Praktiškai tai reiškia, kad po išorinio šiltinimo sutaupytas energijos kiekis iki 30 proc. didesnis nei po šiltinimo iš vidaus. Šiltinimui patartina rinkti vandens garams laidžias termoizoliacines medžiagas (pvz. akmens vatą), nes taip užtikrinamas drėgmės iš vidinių sluoksnių pasišalinimas ir kvėpavimas.
Viena vidinė siena ties laukine šlampa
Pradėjau remontą bute. Viena vidinė siena ties laukine šlampa, kai viską nugrandžiau blokas trūkęs, ką patarsit?
Šią problemą galima spręsti tik užtaisant bloko įtrūkimą iš lauko pusės, nes joks sandarinimas iš vidaus nepašalins tolimesnio drėkimo.
Namo be oro tarpo šiltinimas
Namas šlako betono be oro tarpo, 30cm storio, 1968 m. statybos, kuo geriau šiltinti?
Šiltinimui galite rinktis ROCKWOOL akmens vatos gaminius priklausomai kokia numatoma ar norima fasado apdaila. Nuo to priklauso plokščių tipas ir kitos techninės ar technologinės detalės.
Ant difuzinės plėvelės daug kondensato
Namas 40kv. vienšlaitis stogas, šiltintas 10cm akmens vata, ant difuzinės plėvelės daug kondensato, o iš vidaus nėra garo plėvelės. Ar padėtų, jei sumontuočiau garo plėvelę? Ir kokią reiktų dėti?
Kadangi iš vidinės šilumą izoliuojančios medžiagos nėra garų izoliacinio sluoksnio - tai visi garai lengvai praėję per vatos sluoksnį (nes akmens vatos laidumas vandens garams didelis ir ji nesudaro jokio barjero) susidūrę su šaltu difuzinės plėvelės paviršiumi ten kondensuojasi. Tai visiškai normalus statybinės fizikos reiškinys. Siekiant išvengti kondensacijos BŪTINA įrengti patikimą garų izoliacijos sluoksnį. Siūlome rinktis aliuminizuotą plėvelę arba polietileno plėvelę ne mažesnio kaip 0,2 mm storio. Būtinas ir siūlių perklijavimas lipniomis juostomis.
UAB ROCKWOOL
A. Goštauto g. 40B, LT-01112 Vilnius