Šiltinimas – Patarimai 3 psl.

Jūs akivaizdžiai pamatėte tą padėtį, kuri yra didžiojoje daugumoje mineralinėmis vatomis apšiltintų stogų ir sienų. Šiltas drėgnas vidaus oras neturėtų prieiti prie šalto paviršiaus (difuzinės plėvelės vidinio paviršiaus). Tam iš vidaus prieš vatą dedama garo izoliacijos plėvelė. Nenusivilkit, ne Jūs pirmas turite tokius rezultatus. Praktiškai pasiekti sandarumą su garo izoliacijos plėvele nepavyksta. Todėl šiltas oras per nesandarumus nešasi mūsų pinigus o sudrėkusi vata netenka ir varžos.  Žiūrėti daugiau...

Visos izoliacinės medžiagos yra geros. Jų tarnavimas, efektyvumas, priklauso nuo to, kaip ir kas jas sumontuos. Lakštines medžiagas teisingai ir kokybiškai, kad ir kokie puikūs būtų meistrai, dažniausiai sudėti yra sudėtinga, ne retai ir nepavyksta. Gaila, bet tai dažniausiai pastebima darant termovizines nuotraukas ar sandarumo testus po apdailos darbų. Šiluminio izoliavimo klaidų dažniausiai išvengiama purškiant putų poliuretaną.Tai besiūlė izoliacija suformuota vietoje. Ji užpildo visus plyšius, ertmes, ko praktiškai...  Žiūrėti daugiau...

Kad sužinoti sienos varžą, Jums reikia sudėti visų sluoksnių varžas. Neoporo šiluminės savybės iki 20% geresnės nei "balto EPS". Taigi, Jūs galite arba montuoti 20% plonesnį sluoksnį, arba, skaičiuojant polistirolo sluoksnį, turėti 20% geresnę varžą.  Žiūrėti daugiau...

Žema temperatūra ir drėgmės perteklius – tai pelėsio atsiradimo priežastys. Reikia daugiau vėdinti ir daugiau šildyti. Vėdinimas turi būti nuolatinis – per vėdinimo angas san. mazguose ir virtuvėje senas oras nuolat traukiamas, o per langų išsandarinimą (mikroventiliacinę padėtį) naujas oras priteka. Jei vėdinimo angos netraukia – įstatykite ventiliatorių. Jei virtuvės ventiliacijos angoje įstatytas garų surinkėjas, būtina atskira ventiliacijos anga. Epizodinis pravėdinimas problemos neišspręs. Vidinis sienų šiltinimas...  Žiūrėti daugiau...

Jei Jūs planuojate, kad Jūsų palėpė bus gyvenama ir šildoma patalpa, tada pasirinktas sprendimas šiltinti tarp gegnių yra teisingas, tik po garų izoliacijos sluoksniu reikėtų dar papildomo 5 cm sluoksnio vatos ir tuomet jau prisukti osb plokštę. Kaip toks mazgas atrodo, Jūs galite pasižiūrėti pagal nuorodą: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo.... Tuomet Jums reiktų papildomai pastorinti iš vidaus ir gegnes. Taip šiltinant, esamos difuzinės plėvelės papildomai suklijuoti tarpusavyje nereikia,...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti galite iš vidaus uždarų porų poliuretanu, tačiau rizikuojate pelėsiu. Jei fasadinės sienos nėra apsaugotos nuo vandens įgerties (pvz. yra mūras, blokas ir t.t.), tai sušlapusi siena iš lauko ir šiluma iš vidaus sudarys rasos tašką ten kur bus sankirta poliuretano su siena ir čia gali veistis mikroorganizmai. Šiltinimui š vidaus turime kitų puikių sprendimų: 1. Tinkuoti iš vidaus sienas šilumą taupančiu tinku Fixper. Tai labai šiltas tinkas, kuris savo šiluma realiai yra šiltesnis nei putų polistirenas....  Žiūrėti daugiau...

Jei namas ir šaltas ir drėgna viduje, reiškia kad yra nesandarumai, per kuriuos šaltis randa kaip apeiti termoizoliaciją, galimai vata vietomis sukritusi, taip pat didelė tikimybė, kad jos (termoizoliacijos) iš principo yra paklota per mažai, arba ji paklota netinkamai. Tokiu atveju efektyviausia yra nuimti dabartinę fasado apdailą, ir ant esamo rėmo, laikančio akmens vatą užkalti dar vieną rėmą, o ant vatos tarp rėmų ištisai užpurkšti putų poliuretano sluoksnį, kuris ir apšiltins ir duos sandarumą. O ant naujo rėmo vėliau...  Žiūrėti daugiau...

Cituoju išrašą iš statybos taisyklių AT224555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema dekoruojama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Vandens garų kondensacija tarp nešančiosios konstrukcijos...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu norite visus atitvaros sluoksnius sujungti į vieningai šilumą saugantį bloką, reikia, kad tarp sluoksnių visiškai negalėtų cirkuliuoti oras. Standžią plokštę tik priglaudus prie mūro, oro cirkuliacija be abejonės vyks. Šilumą gavęs oras kils į viršų, o jo vietą užims per daugybę smulkių nesandarumų įsiskverbiantis šaltas oras. Be to, per vidinę sienos dalį į šį tarpelį patekę vandens garai jame kondensuosis, blogindami visos atitvaros šilumines savybes. Kiek aktyviai vyks ši cirkuliacija ir kiek nuostolių...  Žiūrėti daugiau...

Žinoma, kad rąstinio namo apšiltinimui geriausia termoizoliacinė medžiaga - ekovata. Ji vienintelė termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Impregnantai, esantys ekovatoje, apsaugo pastato konstrukcijos nuo pelėsio bei grybelio. Kadangi namas senas, šiltinimo tarpai bus tikrai nevienodi, dėl ko gali atsirasti sunkumų dedant vatą dembliais. Su ekovata viskas paprasta. Ekovata yra biri medžiaga, todėl tarpų atstumas visiškai nesvarbus. Paprastai išorinės lauko sienos šiltinamos šlapiuoju būdu. Jis atliekamas...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausiai noriu pagirti Jus už entuziazmą, šiltinant savo būstą. Jeigu formaliai skaičiuoti visų sluoksnių varžas, Jūs jau perlipote visas normas: 5 cm vatos - R=1,25, rąstas 16 cm - R=1,45, ekovata 7 cm - 1,71, plyta 12 cm - 0,17, polistirolas 10 cm - 2,32. Viso - 6,9 m2K/W. Statybos techninis reglamentas reikalauja 5,25 m2K/W.  Žiūrėti daugiau...

Teisingai. Visada yra ekonomiškiau ir efektyviau šiltinti perdangą, o ne stogą. Visų pirma - perdangos plotas visada bus mažesnis nei stogo, antra perdangos šiltinimas yra pigesnis (imant kubo kainą) nei stogo. Trečia - net idealiai apšiltinus stogą, šiluma eis į viršų, t.y. jūs šildysite papildomus kubinius metrus palėpėje, kurioje negyvenate. Stogas šiltinasi tik tada, kai yra gyvenamas mansardinis aukštas.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti giliau, nei pamatas tikrai nėra tikslinga, užtenka apšiltinti tiek pamato, kiek jo yra - Jūsų atveju nuo 50 cm iki 80 cm į gylį. O požeminė pamato dalis ar lygi? Kuo planuojate ją šiltinti? Jei požeminis pamatas nėra lygus, galime pasiūlyti jį apšiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis, kurios yra nelaidžios drėgme, užpildo visus nelygumus, plyšelius ir tarpelius, užtikrina ne tik apšiltinimą, šimtaprocentinį sandarumą, bet ir hidroizoliaciją. Jei turėsite klausimų, skambinkite.  Žiūrėti daugiau...

Gipso kartonas nesprendžia apšiltinimo ar drėgmės izoliavimo problemų. Uždengė šildymo sistemą jūs šildysite sieną/lauką, bet neteksite namų šilumos. Tinkamas sprendimas būtų šildyti sieną iš lauko arba iš vidaus.  Žiūrėti daugiau...

Taip vadinamos "ekovatos" atsisakėme dėl jos kokybės. Jei darote sau, o ne pardavimui tai atkreipkite dėmesį į mūsų medžiagą. Tikro medžio ekologiška pučiama vokiška medžio vata Steico Zell. Atvežimas + mūsų darbas + medžiaga + patirtis + PVM - viso 60 Eur/kub.m. Terminas mėnesiui į priekį.  Žiūrėti daugiau...

Atsakant į klausimą, gerai būtų žinoti stogo konstrukciją. Jei tai plokščias stogas, yra didesnis termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas. Nuolydžio formavimui dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis EPS 80, viršutiniam sluoksniui - EPS 100. Jei kalba eina apie šlaitinį stogą, vienareikšmiškai galiu rekomenduoti pilkąjį polistireninį putplastį (Neoporą). Ši medžiaga išsiskiria labai žemu šiluminio laidumo koeficientu ir suplonina termoizoliacinės medžiagos storį. Esmė tame, kad šlaitiniam stogui dažniausiai...  Žiūrėti daugiau...

Paprasčiausia konteinerį būtų apšiltinti uždarų porų poliuretano putomis nepaliekant jokių oro tarpų. Galima iš anksto įrengti medinį karkasą apdailos tvirtinimui ir apipurkšti jį putomis. Taip pat galima ir su plonu putų sluokniu ir putplasčiu ant viršaus, bet tai reikalaus žymiai daugiau darbo nors medžiagos ir pigesnės. Putos turėtų būti bent 15 cm. Jų paviršių reikėtų grubiai užtinkuoti prieš tvirtinant apdailą, kad ilgiau tarnautų bei būtų pasiekta atsparumo ugniai klasė. Jokių plėvelių nereikia. Jeigu...  Žiūrėti daugiau...

Užpildyti sienų oro tarpą termoputomis visada apsimoka. Iš pateiktos informacijos matome, kad buvo sunku įšildyti namą, nors izoliacinių medžiagų storiai ir pakankami. Didelis izoliacinių medžiagų storis neužtikrins šilumos sulaikymo patalpoje, jei šios medžiagos sudėtos netinkamai, neužtikrinant sandarumo. Po tokias izoliacines medžiagas "vaikšto" oro srautai, kuriuos sustiprina kaip "kaminas" veikiantis tuščias oro tarpas. Termoviziniu tyrimu dažnai sunku nustatyti šilumos nuostolių vietas sienose su oro tarpu. Taip yra...  Žiūrėti daugiau...

Turime tinkamų termoizoliacinių dažų amoniakinio vamzdyno izoliavimui. Turime dažų net 4-5 rūšių. Skirtingi gamintojai, skirtingos kainos.Visi dažai gali būti atviri po nudažymo, galimos įvairios spalvos, bet balta spalva geriausiai izoliuoja. Dėl maisto pramonei taikymo mūsų dažų, tai reikia įsigilinti į gamintojo dažų tech info. Tačiau jau dabar galime užtikrinti, jog turime Vokietijos gamintojo termo dažus, kurie kaip tik ir naudojami maisto pramonėje dažyt patalpas, metalines konstrukcijas. Gamintojo MIG Energiesparfarbe...  Žiūrėti daugiau...

Pamatų įgilinimas. Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame...  Žiūrėti daugiau...

Išgręžtas skyles sienoje reikia taip izoliuoti, kad oras niekada negalėtų praeiti.  Žiūrėti daugiau...

Medžio plaušo plokščių storis prasideda nuo 40mm, priklausomai kiek varžos norite turėti, nuo to priklauso ir apšiltinimo storis. Prisukus prie sienos su sukamom smeigėm toliau tiesiog armuojate, gruntuojate ir dedat dekorą.  Žiūrėti daugiau...

Mes šiltiname namus, užpučiant oro tarpą ekovata.Tai visiškai kita medžiaga nei poliuretanas.Jei poliuretanas cheminė medžiaga, gaunama vykstant cheminei reakcijai, sumaišius kelias medžiagas, tai ekovata - organinė celiuliozinė apšiltinimo medžiaga.Per 40 mm plytų kampuose išfrezuotas skyles specialios įrangos dėka ji įpučiama į oro tarpą, suslegiant jas suspausto oro pagalba. Apšiltinimo darbų kaina 54 eur/kub.m + PVM arba 3.80 eur/kv.m ( 7 cm storio) + PVM. Papildomai mokate už skylių frezavimą - užtaisymą 1 eur...  Žiūrėti daugiau...

Greičiausia sienose yra likęs tuščias oro tarpas, kuriame vyksta konvekcija ir šaltis pernešamas į vidinę sienos dalį. Prie tam tikrų sąlygų, patalpos oro drėgnumo ir šaltos sienos temperatūros, susidaro taip vadinamas "rasos taškas", siena drėgsta ir atsiranda pelėsiai. Tokiu atveju "parazitinį" tuščią oro tarpą reikia užpildyti kokybiškomis termoputomis. Siūlome rinktis a. kokybės danišką termoputą "Thermo-Lun". Tai aminoplasto puta - puiki priemonė šiltinti pastatus, kurių sienose paliktas 2 cm ir didesnis oro...  Žiūrėti daugiau...

Jei dar sienų nespėjote sumūryti, tai siūlytume rinkitis naujos kartos keramikinius blokelius Heluz Family 2 in 1. Tai Čekijos kompanijos keramikiniai blokeliai turintys ypatingai aukštas varžas, pvz. 50 cm blokelis turi varžą R=9.06 Tai pasyvaus namo standartas ir atitinka 36 cm polistireno ar vatos izoliaciją. 44 cm blokelio varža siekia R=7.60. Taigi, pasirinkę šiuos blokelius, neturėsite dilemos ką rinktis: vatą ar polistireną. Jų abiejų nebereikės... Jei vis dėlto sienos jau sumūrytos, pamėginsime atsakyti į klausimą,...  Žiūrėti daugiau...

Nešildomoms patalpoms yra sukurtas gaminys PAROC CGL 20cy. Tai labai dažnas sprendimas naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose, kur parkingai yra įrengti po gyvenamosiomis patalpomis. PAROC CGL 20y - vertikaliai orientuoto plaušo plokštė, kuri yra klijuojama tiesiai prie betoninių lubų. Naudojant šią plokštę išvengiama daugybės papildomų darbų, kuriuos reikėtų atlikti įrengiant šiltinimą tradiciniu būdu. Šių plokščių pagalba suformuojamas lygus lubų paviršius, kurį labai lengva apdailinti, nes nebereikia naudoti...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą šiltinti putų polistirenu nepatartina. Švedijoje, kur mediniai pastatai buvo apšiltinti putų polisterenu, laikui bėgant buvo sugadintos medinės konstrukcijos dalys. Buvo įvardintos šios pagrindinės šiltinimo putų polistirolu blogosios pasekmės: -drėgmė, patekusi į medinę konstrukciją, neišsivėdina pakankamai greitai, todėl konstrukcija drėksta ir didėja konstrukcijos šiluminis laidumas; -susikaupusi drėgmė ir šiluma skatina greitesnį grybelių ir pelėsių augimą, kurie tampa medienos irimo priežastimi....  Žiūrėti daugiau...

Norint pasiekti dabar galiojančių sienos atitvaros techninių reikalavimų lygį reikia, kad sienos atitvaros šiluminė varža būtų R=5,00 (t.y. energinio naudingumo C klasė). Jei skaičiuojant: 150 mm storio akmens vatos Multirocko 35, kurio deklaruojamas šilumos laidumas 0,035 W/mK sienos atitvaros varža bus tik 4,29 (neįvertinus kitų atatvaros elementų šiluminės varžos, montavimo būdo, vatos įdrėkio ar šiluminės konvekcijos medžiagoje poveikio). Tai jei "grubiai" paskaičiuojant, su Multirock 35 akmens vatos plokštėms (0,035),...  Žiūrėti daugiau...

Alytnamiams oro tarpo negalima užpildyti jokiomis medžiagomis, nes jis skirtas drėgmės išventiliavimui ir karkaso sienų. Geriausias variantas yra nuardyti mūrinę dalį ir tada šiltinti iš išorės garui laidžiomis šiltinimo medžiagomis, arba išimti iš karkasinių sienų seną stiklo vatą ir peršiltinti šiuolaikiškesnėmis medžiagomis. Kitas variantas - iškelti visus langus ir duris į mūro sluoksnį ar naują išorinį šiltinimo sluoksnį, bet tada bus keblumų su antro aukšto šiltinimu.  Žiūrėti daugiau...

Vata neizoliuoja garso, arba tiksliau izoliuoja blogai lyginant storio ir tankio santykį. Vata yra puikus pagalbininkas konstrukcijų viduje (tuomet konstrukcijos ore sklindančio garso izoliacija gali pagerėti iki 10dB). Bet jei vata užpurškiama iš vienos pusės ir daugiau nededama jokia masė, izoliacijos pagerėjimas yra labai nežymus. Tačiau dažnai maišoma akustika (kad mažiau aidėtų pačioje patalpoje) ir garso izoliacija (kad mažiau ateitų garso iš išorės). Didelio skirtumo vatos rūšyse nėra (kai lyginame tos pačios...  Žiūrėti daugiau...

Įrengiant pamatus, požeminė pamato dalis apsaugoma vėdinama ir drenuojama membrana, glaudžiiant ją gumbuota puse prie polistireninio putplasčio.  Žiūrėti daugiau...

Garsą geriausiai izoliuoja tos medžiagos, kurios tam skirtos. Yra garso izoliacijai skirtos vatos ir atvirų porų purškiamos poliuretano putos, jų šilumos ir garso izoliacinės savybės praktiškai nesiskiria. Jeigu lyginti dažniausiai naudojamas vatas ir atvirų porų purškiamas poliuretano putas, rezultatai taip pat praktiškai nesiskirs. Atvirų porų privalumas prieš vatas - jos prilimpa prie tvirtų ir švarių paviršių, nėra tarpelių tarp skirtingų gabalų, nereikia tvirtinimo elementų kad medžiaga laikytųsi, paprasčiau apšiltinti...  Žiūrėti daugiau...

Gamintojas dažams duoda 15 metų garantiją. Dažyti galima rankiniu būdu (teptukas, volelis) arba mechaniniu (beoris purkštuvas). Senus atšokusius dažus reikia nušveisti, kad užtikrinti tinkamą sukibimą. Dažant kitus dažus ant šių, jie nebeatliks savo funkcijos, bet dažyti galima (dažai yra vandens pagrindu). Dažai tonuojami virš 3000 atspalvių. Siunčiu trumpą aprašymą apie ThermoShield Nature dažus skirtus medienai. Mediena, viena seniausių žmonijos statybinių medžiagų, statyboje naudojama tiek konstrukcijų darbuose,...  Žiūrėti daugiau...

"Atitvarų šiltinimo polistireniniu putplasčiu" taisyklėse rašoma "Skiriamasis sluoksnis". Jo paskirtis -apsaugoti, kad į plyšius tarp polistireninio putplasčio plokščių sujungimų neprasiskverbtų betono skiedinys (susidarę šalčio tilteliai pablogintų konstrukcijos šilumines savybes). Jis būtinas bent ant plokščių sujungimų betonavimo metu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepinis popierius, geotekstilė, agroplėvelė bei kitos panašios medžiagos. Negalima naudoti polietileno plėvelės, nes ji trukdo...  Žiūrėti daugiau...

Vienareikšmiškai atsakyti turbūt būtų nelogiška, nes gali būti keli variantai: 1. tai kad tos vietos neapšiltino, dėl nešvaraus oro tarpo 2. medžiagos panaudotos atvirų porų ir jos sumirko 3. nėra vėdinimo patalpose Patarimas šiltinti viso namo stogą ir sienas iš lauko pusės ir susitvarkyti vėdinimą, tai duos tikrai gerus rezultatus.  Žiūrėti daugiau...

Aviliams galime pasiūlyti SKANO universal 37mm po 8.70 Eur/m2. Ji puikiai tiks ir karkasiniam namui, ši plokštė yra impregnuota ir tinkama naudoti lauke, ja galima tinkuoti.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų namo perdangą efektyviausia ir ekonomiškiausia apšiltinti ekovata. Rekomenduojamas šiltinimo storis 30-35cm. Lagių storis didelės įtakos neturi, nes mes galime užpūsti ir virš lagių 10-15 cm. Nebent palėpė bus naudojama pav daiktams susidėti, tada reikėtų lages paaukštinti, kad vėliau galima būtų prisukti OSB plokštę. Taip gausis vientisas, be sujungimo siūlių apšiltinimo sluoksnis daug efektyvesnis nei klojant plokštinę, o tuo labiau ruloninę akmens vatą. Apšiltinimo darbų kaina 35 eur/kub.m + PVM  Žiūrėti daugiau...

„Knauf Insulation", naudodama savo patentuotą naujausią technologiją, gamina platų aukščiausios kokybės stiklo mineralinės vatos izoliacinių gaminių, skirtų plačiam pritaikymui, asortimentą. Mūsų stiklo mineralinė vata ypač universali. Gaminame specialiai paruoštus gaminius, skirtus šlaitiniams stogams, skiriamosioms sienoms, išorinėms ir vidinėms sienoms. Knauf insulation mineralinės vatos skirstomos į 2 tipus, tai hidrofobizuoti (impregnuoti) ir nehidrofobizuoti (neimpregnuoti) produktai su ecose technologija. Vidaus...  Žiūrėti daugiau...

Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas reikalauja grindų apšiltinimui pasiekti varžą ne mažesnę nei 4 (pas Jus tik 2,56). Įvertinant tai, kad artimiausiu laiku reglamentas griežtės, 10 cm izoliacinės medžiagos sluoksnio grindų apšiltinimui yra mažoka. Įprastai grindys šiltinamos 20-25 cm storio putplasčio plokštėmis. Per silpnai apšiltintą pamatą išeis papildomas šilumos kiekis. Pamatai apšiltinami 60 cm gylio (nuo grindų apšiltinimajo sluoksnio arba nuo žemės paviršiaus)...  Žiūrėti daugiau...

Pamatų šiltinimui naudojamas 10 cm storio polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 100 plokštės. Pamatas šiltinamas 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus, klijuojant vientisu klijų sluoksniu prie pamato. Plačiau galite rasti http://www.kaunosilas.lt/pdf/statybos_taisykles/apie-putplasti-200601.pdf Grindys šiltinamos 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis. Šildomoms grindims naudojamas Šiloporas EPS 80, nešildomoms - Šiloporas EPS 70  Žiūrėti daugiau...

Jeigu sienos lygios galima šiltinti vatos, putplasčio ar PIRo plokštėmis ir paskui tinkuoti, svarbu kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neliktų tarpelių. Jeigu sienos nelygios, galima šiltinti purškiamom vatom ar poliuretano putom darant ventiliuojamą fasadą, jeigu norisi gero rezultato ir tinkuojamo fasado, bet sienos nelygios, galima šiltinti purškiamom uždarų porų poliuretano putom ir paskui armuoti ir dėti dekorą.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti iš vidaus styroduru galima, tik reikia įvertinti tai, kad drėgmė iš patalpos negalės pasišalinti per apšiltintą sieną. Kartu su apšiltinimo darbais reikia įrengti ištraukiamąją ventiliaciją kartu su drėgmės kambaryje matuokliu. Vėdinimas turi pradėti veikti, jei kambario santykinė drėgmė pasiekia 60%.  Žiūrėti daugiau...

Tam, kad nebūtų problemų su drėgme, šiltinant sienas vata, ekovata ar atvirų porų poliuretano putomis, yra daromas ventiliuojamas oro tarpas su vėjo izoliacija. Šiomis medžiagomis užpildžius oro tarpą juose kaupsis drėgmė, kuri kondensuotis į vandenį ir prie labai žemų temperatūrų sušals į ledą. Oro tarpą užpildžius uždarų porų poliuretano putomis problemų su drėgme tose vietose kur yra oro tarpas nebus, nes uždarų porų poliuretano putos garus praleidžia sunkiai, juose nėra vietos garų kondensacijai į vandenį....  Žiūrėti daugiau...

Teoriškai 10 m2 (1/0,1=10). Praktiškai viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių: storio netolygumai, daug vidinių kampų kai mažos patalpos, šiltinimo sluoksnio storis. Dažniausiai purškėjai skaičiuoja medžiagų sąnaudas litrais (kilogramais) ir taikydami teorinį medžiagos tankį išskaičiuoja m3. Išpurkštos medžiagos tankis skirtingų produktų gali skirtis iki dviejų kartų (nuo 6 iki 12 kg/m3), taip pat priklausyti nuo paviršių bei lauko temperatūrų ir t.t. Mes darome detalias sąmatas, kur yra atskirai darbų įkainiai,...  Žiūrėti daugiau...

Rekuperacinės sistemos vamzdynus ir patį įrenginį visada rekomenduojama montuoti šildomose patalpose. Nors ir atrodytų, kad vamzdynus sumontavus šiltinimo sluoksnyje šilumos nuostolių nebus, bet įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pvz: žiemos metus sustojus rekuperatoriui po tam tikro laiko ortakių viduje prasidės kondensacija. Nes šiltas oras iš patalpų vidaus per difuzorius pateks į vidų ir dėl atvėsusių paviršių ten kondensuosis. Jokia šiltinimo medžiaga ar papildoma izoliacija nešildo, o tik sulaiko ir neišleidžia šilumos,...  Žiūrėti daugiau...

Šildant karkasą poliuretano putomis svarbu, kad konstrukcija leistų išgaruoti drėgmei. Tam išorinis sienos sluoksnis turi būti difuziškai atviras. Medžio plaušo plokštės tam puikiai tinka. Vėdinamam (dailylenčių) fasadui naudojama medžio plaušo plokštė STEICO UNIVERSAL, tinkuojamam fasadui-STEICO PROTECT. Abi plokštės atlieka apsaugos nuo vėjo ir drėgmės funkciją, taip pat sumažina 2 šiltinimo poliuretanu trūkumus: garso izoliaciją ir sienų perkaitimą vasaros metu.  Žiūrėti daugiau...

Smūginį garsą geriausiai izoliuoja specialaus polistireninio putplasčio EPS T plokštė. Pagal visus reikalavimus įrengtos "plaukiojančios" grindys panaudojant 5 cm storio Šiloporas EPS T plokštę, užtikrina 53 dB slopinimą, kas atitinka šiuo metu reikalaujamą C klasę. Atkreipiu dėmesį, kad "plaukiojančias" grindis reikia izoliuoti visu perimetru nuo kitų konstrukcijų, tame skaičiuje ir nuo vamzdyno.  Žiūrėti daugiau...

Taip, garažo stogui pakanka, garažo vartai vaidina lemiamą įtaką ir daugiau šiltinti neverta. Svarbiau tai, kaip apšiltinta garažo - kambario siena.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu neturite inžinieriaus konstruktoriaus atestato tai nieko nekaitaliokite, o darykite tiksliai pagal projektą. EPS100 ir XPS300 skiriasi atsparumu gniuždymui, garų laidumu ir drėgmės įgeriamumu, 200 mm ir 100 mm yra šiltinimo storis, net jeigu XPSo ir EPSo šilumos laidumo koeficientai bus vienodi sumažinęs šiltinimo storį du kartus Jūs dvigubai sumažinsite ir apšiltinio efektyvumą, tuo pačiu vietoje A++ turėsite tik B, arba A energetinę klasą atitinkančią atitvaros šiluminę varžą. XPSas naudojamas pamatų, eksploatojamų...  Žiūrėti daugiau...

Geriausią šiluminę varžą duos šiltinimo medžiagos su mažiausiu šilumos laidumo koeficientu: PIR, PUR fenolio putų plokštės arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Tačiau iš šiluminės varžos bus mažai naudos jeigu stogo konstrukcijos ir šiltinimo medžiagos drėgs dėl garui nelaidžios plėvelės, ją reikia keisti arba susitaikyti su galimom pasekmėm.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia norėčiau paminėti, kad visiškai tikslios išeigos paskaičiuoti neįmanoma būtent todėl, kad jūsų namas yra senas ir medinis, o tai reiškia nelygias sienas, kas taip pat reiškia skirtingus storius, todėl jei planuojate tvirtinti karkasą 10 cm storio tai reikia tikėtis, kad vietomis storis gali būti didesnis ir siekti 15 cm ir daugiau (priklausomai nuo sienų nelygumų). Preliminariai skaičiuojant jūsų namo apšiltinimui reikėtų apie 15 - 20 m3 ekovatos. Iš vieno kubinio metro (jei storis apie 10 cm) galima apšiltinti...  Žiūrėti daugiau...

Visos termoizoliacinės medžiagos geros, jei jos panaudojamos pagal taisykles. Išorines sienas galima apšiltinti tiek vata, tiek putplasčiu. Šiuo atveju problema kitur. Alytnamiuose tarp vatos ir mūro įprastai paliekamas oro tarpas. Net ir tuo atveju, jei oro tarpas sandarus, bet siekia 4 - 5 cm, yra didelė tikimybė, kad sienos konstrukcijoje kaupsis drėgmė. Sienos išorinis apšiltinimas būtų racionalus, jei nevėdinamas oro tarpas siektų 1 - 2 cm (Vokietijoje rekomendacija - 1 cm). Priešingu atveju rekomenduočiau oro tarpą...  Žiūrėti daugiau...

Ekovata - tinkamiausia medžiaga apšiltinti tokio namo oro tarpą, nes ji yra organinė ir turi tas pačias savybes kaip ir rąstinė siena. Dauguma dekoratyvinių tinkų yra laidūs vandens garams, taigi tai netrukdys pastatui "kvėpuoti". Tiesiog pirkdami tinką - pasidomėkite jo galimybe praleisti vandens garus.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant pastatus iki antro aukšto imtinai smeigiuoti nebūtina, pakanka tik klijuoti. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į porą faktorių tvirtinant putų polistirolą: 1.Klijuojamos plokštės turi būti lygios. Jei plokštės plokštumas viršija 3 mm/m, prispaudžiant gali atspyruokliuoti. 2. Pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas) šiek tiek silpniau sukimba su izoliacine plokšte, nakties ir dienos temperatūrų nusvyravimai gali įnešti sukibimo nestabilumų. Rekomenduojama naudoti poliuretaninius klijus.  Žiūrėti daugiau...

Didinamas pastato sandarumas ir didinama pastato atitvarų šiluminė varža (priimta dabar vartoti atvirkštinį dydį: šilumos nuostoliai per medžiagas apibūdinami šilumos perdavimo koeficientu U verte [W/m² K]. Efektyvinant šias dvi priemones ir pasiekiama pastato aukšta energetinė klasė, o tai daro įtaką mažiems šiluminiams nuostoliams ir mažam energijos šildymo suvartojimui.  Žiūrėti daugiau...

Termoputos - tai abstraktus pavadinimas, nenusakantis pačią medžiagą. Manau turit minty putų poliuretaną (PPU). Termosnaigė ir Ko dirba su PPU nuo 1991m. Turime našiausią mobilią PPU liejimo įrangą Lietuvoje (GUSMER H20/35 GE PRO). Dirbame su įvairių izoliacinių sąvybių, uždarų ir atvirų porų, purškiamais ir liejamais PPU. Įvertinus Jūsų poreikius ir šiltinimo proceso visumą parenkame poliuretano rūši. Dirbame su daugeliu PPU žaliavos gamintojų: PCC Prodex, BAYER, Polychem, Danamic, Sintezija, BASF ir daugiau. Jūsų...  Žiūrėti daugiau...

Poliuretanai yra skirti šiltinti tik negyvenamas ir administracines patalpas. Šiuo atveju reikėtų poliuretaną izoliuoti su garo plėvelėmis. Kvapas nuo poliuretano atsiranda ypač aukštesnėse temperatūrose. Poliuretanas yra gaminamas iš dviejų komponentų poliolio ir izocianato. Šių dviejų komponentų gamybai šiai dienai yra naudojami ypač lakūs scheminiai elementai, todėl po reakcijos (jau susiformavus poliuretanui) jie garuos ilgai.  Žiūrėti daugiau...

Rąstiniam namui šiltinti geriau ekovata šlapiu būdu.  Žiūrėti daugiau...

Jei nebus gyvenamas žiemą - 5 cm pakaks. Tiksliau, tai nebus 5 cm, o kažkur 5-10, nes nebūna rąstinių namų idealiai tiesių. Pvz. 6 cm ekovatos turės tokią pačią varžą kaip Jūsų rąstinio namo siena, t.y. užpūtus 6 cm sienos varža padvigubės, taip pat siena taps neprapučiama vėjo.  Žiūrėti daugiau...

Vatos išlinkimas dėl nuosavo svorio labai priklauso nuo gaminio storio - kuo storesnis tuo mažiau išlinksta. Galima ištampyti virves ar vielą arba sukalti medinius tašelius.  Žiūrėti daugiau...

Pamatus reikia apsaugoti nuo vandens ir drėgmės poveikio. Tad hidroizoliaciją reikia tepti ant pamatų, prieš klijuojant XPS plokštes. Dažniausiai yra naudojamos bituminės hidroizoliacinės mastikos. Savo asortimente tinkamos hidroizoliacinės priemonės pamatams, neturime. XPS plokščių klijavimui rekomenduojame rinktis Penosil Premium SpeedFix EPS & XPS 878 klijuojančias putas. Putos pasižymi puikiomis klijavimo ir sandarinimo savybėmis, turi mažą plėtimosi jėgą, stiprią ir tolygią struktūrą, bei pasižymi geromis garso...  Žiūrėti daugiau...

PIR plokštės nėra gera garso izoliacija, nes jos pagrindinė paskirtis - šilumos izoliacija. Garsą geriau izoliuoja pluoštinės medžiagos, pvz., akmens vata. PIR izoliacijai ventiliacija nereikalinga, tačiau ji dažnu atveju reikalinga apdailai. Prie šiltinamo paviršiaus ji turi prisiglausti be oro tarpų.  Žiūrėti daugiau...

Mūsų pasiūlymas būtų toks: 1. Ant gegnių montuoti 25 mm plaušo plokštes su sujungimais (R=0.5). Nebereikės jokių difuzinių plėvelių. 2. Tarp gegnių montuoti EKOLOGIŠKĄ 20 cm Unifit 035 izoliacinę vatą (R=5.7). 3. Iš vidaus ant gegnių naudoti AIRGUARD aktyviąją garo izoliacinę plėvelę su ALU refleksu (R=0.46 arba +10%). 4. 5 arba 10 cm iš vidaus perkloti gegnes Naturboard 35 (R=1.43 arba 2,85). Jūsų stogas bus apšiltintas visiškai ekologiškomis medžiagomis, kambariuose, kuriuose Jūs ir Jūsų šeima miegosite...  Žiūrėti daugiau...

Neaišku, ar putas norite purkšti ant paviršiaus, ar į oro tarpą? Sienų oro tarpo (5cm pločio) pripurškimas termoizoliacinėmis putomis kainuotų 6-7 Eur/m2, priklausomai nuo namo dydžio. Visos išlaidos pilnai įskaičiuotos.  Žiūrėti daugiau...

Manau geriausia padarytą karkasą uždaryti iš lauko pusės 25 mm špuntuota priešvėjine Isoplaat arba Seico plokšte, iš vidaus špuntuota 12 mm OSB plokšte. Tada iš vidaus gręžiant skyles (ne mažiau 3 į vieną tarpą) užpūsti sienas ekovata, ne mažesniu nei 48 kg/kub.m tankiu, (geriau 50-52 kg/kub.m). Skyles užklijuoti lipnia juosta ir iš vidaus sienas prišaudyti garo izoliacinę plėvelę ( geriausia su aliuminio folija Strotex Al 90, Eurovent standart alu 110, Eurovent aktiv alu), suklijuojant sujungimo siūles ir susijungimo...  Žiūrėti daugiau...

Polistireninis putplastis ir akmens vata yra dažniausiai naudojamos šiltinimo medžiagos. Pateikiame tiek vienų, tiek kitų šiltinimo medžiagų pliusus ir minusus.Polistireninis putplastis (PP) - santykinai nebrangi ir efektyviai šilumą taupanti medžiaga (geras kainos ir kokybės santykis), todėl investicija energijos taupymo atžvilgiu atsiperka greičiau. Su šia medžiaga, lyginant ją su akmens vata, daug lengviau dirbti. Todėl PP labiau mėgstamas darbininkų, atitinkamai ir darbo įkainiai yra šiek tiek mažesni. Geros kokybės...  Žiūrėti daugiau...

Visos vatos yra visiškai nesandarios ir kiaurai leidžia per save orą. Drėgnas vidaus oras prieina prie šalto sienos paviršiaus, ant kurio susikondensuoja ore esanti drėgmė. Teoriškai, kad būtų išvengta šių procesų, šiltinimo konstruktyve numatyta garo izoliacijos plėvelė. Ji turėtų nepraleisti oro iki vatos ir sienos. Bet tai tik teoriškai. Praktiškai sandarumo padaryti nepavyksta. Taigi Jūs su vidine apdaila tik paslėpsite šią problemą sau nuo akių. O kodėl ryžotės šiltinti iš vidaus? Tai pats neefektyviausias...  Žiūrėti daugiau...

Laba diena, Statybinis reglamentas STR 2.01.02:2016 nurodo pastatų atitvarų reikalaujamas šilumines vertes. Tai skaičiuojama sudedant atskirų namo sienos medžiagų šilumines vertes. Jei jūsų namo siena atitinka šias vertes, yra tinkamai apšiltinta ir jus tenkina - oro tarpo net nereikia šiltinti. Jei kalbate apie oro tarpo apšiltinimą, įtariu jus netenkina dabartinės šiluminės namo savybės. Tokiu atveju oro tarpo šiluminis izoliavimas yra patartinas, netgi būtinas, klausimas kokia medžiaga tai daryti? Kiekviena izoliacinė...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo išorinius kampus apšiltinti yra labai svarbu, nes ten yra pačios didžiausios peršalimo vietos. Vienu atveju kampus galima įrėminti ir apšiltinti. Tokiu atveju bus nelabai grąžu. Kitu atveju reikia nupjauti rąstu galus (reikia palikti nors 70 mm ) ir kiekvieną rąstų jungtį suvaržyti su ilgasriegiais (kad kampo spyna neiširtų) , šiltinimo medžiagą "užvesti" ant kampo. Šiuo atveju (sumontavus apdailą) sienos gausis lygios iki pačio kampo.  Žiūrėti daugiau...

Jei vanduo pateks ant termoputos ar ant atvirų porų poliuretano, tai šios medžiagos suveiks kaip kempinė, pritrauks į savę vandens ir neatiduos. Jei vanduo pateks ant ekovatos, tai ji susės kelis centimetrus ir per laiką išgarins drėgmę. Ji vienintelė iš visų pučiamų medžiagų ant laukinių sienų yra naudojama su vandeniu, kurį ganėtinai greitai išgarina. Jūsų atveju rekomenduočiau perdangą ant keramzito šiltinti su biria ekovata. Jei keramzitą nukasate nuo perdangos, tai galite šiltinti ir su putplasčio plokštėmis,...  Žiūrėti daugiau...