Šiltinimas 365 ekspertų komentarai

Atvirų porų poliuretano putų fizinės savybės (garso, šilumos, garų laidumo koeficientai) praktiškai identiški, todėl atvirų porų poliuretanui kaip ir vatai yra būtinos sąlygos: ventiliuojamas oro tarpas po skarda, difuzinė danga nepraleidžianti vandens bet laidi garui ir garo izoliacija. Vientisas ir sandarus uždarų porų poliuretano putų >4 cm storio sluoksnis, arba kita sandari garo izoliacija yra būtina. Smūginio garso izoliacijai (virpesiams) būtinos kitos priemonės, kurios pasiekiamos gipsinių lubų, atskirtų nuo stogo ir sienų konstrukcijų guminiais tarpikliais, pagalba.

Galimi keli būdai: nukasti pjuvenas, įrengti sandarią garo izoliaciją, arba naudoti dvigubo laidumo plėvelę ir tada galima šiltinti kaip bet kurį šiuolaikišką namą. Kitas variantas mažiau efektyvus - purkšti ant viršaus atvirų porų poliuretano putas, arba šiltinti vatomis, tačiau joms reikės įrengti vėjo izoliaciją. Visais atvejais perdangos šiltinimo sluoksnį būtina sujungti su sienų šiltinimo sluoksniu, nepaliekant šalčio tiltelių ir čia reikia žiūrėti ar nesuprastės palėpės vėdinimas.

Priemaišų nėra, prie tam tikrų sąlygų dega ir vata. Kai eina kalba apie degumą statybose, tai reikia žiūrėti viso medžiagų "sumuštinio" degumo klasę, o ne atskiro produkto. Todėl Google nieko ir neradote, informacijos reikia ieškoti GTC tinklalapyje. Pvz vata gal ir mažiau degi, bet ji labai laidi orui ir be ją laikančių bei saugančių nuo vėjo ir drėgmės medžiagų statybose yra nenaudojama, gaisro atveju ji paprasčiausiai sukris. Poliuretanai turi sistemas atitinkančias Brooft1 ir Bs3d0, bei Bs1d0 klases. Konkretizuokite klausimą kur, kokiai paskirčiai ir kokį poliuretaną norite naudoti.

Tam kad pasakyti kas bus reikia paskaičiuoti kiekvieno sluoksnio vandens garų difuzinės varžos vertes Sd, į lauko pusę reikšmės turi mažėti, tam kad garai neužsilaikytų ir nesikondensuotų. Jeigu karkasas šiltintas vata, tai iš lauko pusės ji turi būti pridengta vėjo izoliacija ir tarp jos ir lentų turi būti ventiliuojamas oro tarpas, tada visai nesvarbu kas ant tų lentų, nei lentos nei puta šilumos nepriduoda nes viskas išsiventiliuoja per tą tarpą (pagal taisykles šiluminė varža už ventiliuojamo tarpo nebeskaičiuojama). Jeigu ventiliuojamo oro tarpo nėra, tai drėgmė kaupiasi vatoje ir vata pilnai savo funkcijų nebeatlieka. Jeigu nėra sandarios garo izoliacijos, tai po keliolikos metų galimos problemos su apatinio vainiko mediena. Tiksliau ką nors galima pasakyti tik po skaičiavimų.

Atvirų porų poliuretano putų ir vatos garso izoliacinės savybės praktiškai vienodos, gipsinės lubos be šešėlinių siūlių turėtų išspręsti šią problemą (gali būti niuansų su karkasu) papildomas vatos sluoksnis mažiau svarbus nes Jums reikės izoliuoti smūginį o ne oru sklindantį triukšmą. Vertėtų dėti plėvelę tam kad nekvėpuoti vatos dulkėmis, bet ar tai nepablogins garų kondensavimosi konstrukcijoje galima pasakyti tik atlikus skaičiavimus, tam reikia žinoti visų sluoksnių storius ir medžiagų savybes (šilumos laidumo koeficientus, tankius, garų varžos faktoriaus koeficientus).

Šiltinant iš vidaus sumažinsite šilumos kiekį tenkantį sienai, ko pasekoje rasos taškas pasislinks gilyn į sieną. Tai gali padidinti sienų įdrėkį ir sutrumpintį jų gyvavimo laiką. Norint tikslesnio atsakymo reikia atlikti sienos šiluminės varžos ir drėgmės kondensavimosi skaičiavimus. Tinko nedaužykite, jis sandarina sienas, gerina garso izoliacines savybes ir kažkiek akumuliuoja šilumą (didesnė šiluminė inercija), šia savybę apšiltinę iš vidaus prarasite.

Be didesnės rizikos galima ant viršaus šiltinti labai garui laidžiomis šiltinimo medžiagomis: vatos, ekovatos, atvirų porų poliuretano putos. Tačiau labai gerą efektą vargu ar pasieksite, nes po spaliais greičiausiai nebus garo izoliacijos. Geriausiai būdas - purškiamos atvirų porų poliuretano putos, jų efektyvumas mažiau nukrenta neįrengus vėjo izoliacijos virš šiltinimo sluoksnio.

Galimas įšalas maksimaliai iki 1,2 metro. Mes šiltiname purškiamomis didelio tankio uždarų porų poliuretano putomis iki banketės arba pamato apačios, tačiau gilėjant mažiname šiltinio storį. Pamatas nebepraleidžia vandens ir nelika šaltų zonų ant kurių, esant prastai ventiliacijai, gelėtų kauptis kondensatas.

Laba diena, efektyviausia šiltinimui iš vidaus yra PIR plokštė su aliuminio folija ir gipso apdaila (3 viename). Su šiom plokštėm gausite geresnį efektą, nes PIRo šilumos izoliacinės savybės geresnės negu "sterodūro" beveik du kartus, o aliuminio folija sudaro garų barjerą, kuris sumažins pelėsio tarp plokštės ir sienos atsiradimo riziką. Jeigu sienos labai nelygios plokščių klijavimui, tada montuoti gipso profilius ir purkšti uždarų porų poliuretano putas, tarp sienos ir profilio turėtų būti mažiausiai 3 cm tarpas.

Pagal reikalavimus kotedžui turėtų būti C garso izoliacijos klasė, pagal ją kažkiek garso yra leidžiama. Pradėti nuo akustinių tyrimų, jeigu rezultatas viršija normas greičiausiai statytojas nusižengė projektui ir tai būtų garantinis remontas 20 metų. Turint tyrimų ataskaitą galima kreiptis į specializuotas kompanijas (pvz. MB "Garso Dinamika" ar UAB "Moderni izoliacija") ir gausite konkretų pasiūlymą kaip spręsti problemą, todėl kad skirtingiems garso dažnio diapazonams bus skirtingi sprendimai.

Difuzinė plėvelė dedasi stoguose, tam kad sukurti ventiliuojamą oro tarpą ir nuo stogo lašantį kondensatą nuvesti į lietvamzdžius. Atvirų porų poliuretano putų (nesvarbu kaip jos vadinasi) šiltinimo mazgai identiški kaip šiltinant vata, todėl kad šilumos ir garo laidumo koeficientai labai panašūs. Skirtumas tik tas, kad vanduo iš vatos išbėga, o atvirų porų poliuretano putose užsilaiko. Projektuotoja pagal STR 2.05.01:2005 reikalavimus projekte privalo suskaičiuoti atitvarų savituosius šilumos nuostolius (V straipsnis), atitvarų ir ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertes (VI straipsnis) bei atitvarų drėgminę būklę (VII straipsnis). Be šių skaičiavimų projektas niekinis. Jeigu kalba ėjo ne apie difuzinę o garo plėvelę, tai šiltinant atvirų porų poliuretano putomis garo izoliacija būtina.

Pažeistas vietas vėl reikia užpurkšti putomis. Jeigu pažeidžiamos atvirų porų poliuretano putos, tas vietas galima užpurkšti montažinėmis putomis iš flakonų. Jeigu pažeidžiamos kietos, uždarų porų poliuretano putos, pažeistas vietas galima remontuoti tik uždarų porų poliuretano putomis. Tam reikia kviestis putų purškėjus su įranga, arba jeigu plotai nedideli galima naudoti uždarų porų poliuretano putas balionuose (paprasti flakonai iš parduotuvių netinka). Lietuvoje parduodami dviejų gamintojų produktai DuPont FROTH-PAK ir Soudafoam MaxTwo HFO. Produktus galima purkšti ir patiems, bet pigiau gali būti išsikviečiant specialistus.

Uždarų porų poliuretano putų garų laidumas tikrai bus prastesnis negu difuzinės plėvelės, todėl kažkoks jos savybių pasikeitimas neturės įtakos didesniai garų kondensacijai šiltinimo medžiagoje. Uždarų porų poliuretanas praktiškai neįgeria drėgmės, todėl kondensatas ir vanduo turėtų sėkmingai nubėgti į lietvamzdžius. Problemų gali būti jeigu purškiant putas buvo pakelta difuzinė plėvelė, to pasekoje gali sumažėti oro tarpo ventiliavimas, arba vanduo tekėdamas žemyn tekės ir į šonus drėkindamas ilginius tašus ("makaronus").

Pradėti reikia nuo to kad atvirų porų poliuretano putų šiluminės ir kitos savybės praktiškai identiškos vatai, todėl tikrai neverta rinktis šiltintojų aiškinančių kad šiltinant atvirų porų poliuretano putomis nereikalinga garo izoliacija. Šiltinimas atvirų porų poliuretano putomis nuo šiltinimo vata skiriasi tuos kad ištirpęs ledas iš vatos išbėga ir problema matoma akivaizdžiai, o dėl porėtos atvirų porų poliuretano putų struktūros (viena iš atvirų porų poliuretano putų atmainų yra porolonas, iš kurio gaminami čiužiniai ir kempinės) vanduo lieka putose ir problema be termovizoriaus nematoma. Gamintojai gamina tik žaliavas, didžioji dauguma tik vieną iš dviejų komponentų (poliolį). Galutinis produktas ir jo kokybė priklausys nuo žmogaus purškiančio putas, kaip jis laikosi technologinių reikalavimų ir žino darbo subtilybes. Kainos susidaro iš sunaudotų žaliavų kiekio (medžiagos tankio) ir kainos, bei darbų kainos. Skirtingų gamintojų žaliavų kaina skiriasi priklausomai nuo medžiagos degumo (būna E ir F degumo klasės), stabilumo ir žaliavų gamintojo rinkodaros (dėl to skiriaisi mažiausiai). Dar yra technologinių niuansų, vienos putos išsipučia lygiau ir paprasčiau, kitos labai netolygiai, nuo to kenčia šiltinimo efektyvumas (prašykite atliktų objektų nuotraukų kad žinotumėte kokio rezultato tikėtis). Dar gali pasitaikyti produktų be europinės eksploatacinių savybių deklaracijos (arba su suklastota, kito gamintojo, todėl lyginkite markiruotę deklaracijoje su lipdukais ant statinių), tokių produktų pagal įstatymus naudoti negalima. Nuo graužikų ir kitų gyvių apsaugo tinkliukai ir kitos priemonės, tai ne putų gamintojų (žaliavų gamintojų, pardavėjų ir purškėjų) rūpestis. Už išpurkštų putų kokybę atsako žaliavų gamintojas (turi būti žaliavų gamintojo eksploatacinių savybių deklaracija), purškėjas (jo atsakomybė kad medžiaga išpurkšta nepažeidžiant technologinių reikalavimų, kurie nurodyti žaliavų gamintojo techniniame duomenų lape TDSe) ir žmogaus priėmusio sprendimą kaip šiltinti, tai gali būti architektas, užsakovas, putų pardavėjas ar purškėjas. Turėtų būti inžinierius konstruktorius, kuris paskaičiavo reikiamus medžiagos storius ir galimus drėgmės įgeriamumus. Pagal įstatymus atsakomybė įmonės, atlikusios šiltinimo darbus, 20-čiai metų, todėl pasidomėkite kas ir kaip kompensuos galimus nuostolius, paprastai įmonės turi draudimus. Galime apšiltinti, dirbame su patikimais žaliavų gamintojais, turime draudimus, darbų pavyzdžius galite pažiūrėti mūsų internetiniame puslapyje, tačiau vien atvirų porų poliuretano putomis nešiltiname.

Atvirų porų poliuretano putų savybės tokios pat kaip vatų, uždarų porų - kaip PIRo. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti dėl ko trūko siena ir sutvarkyti šią problemą, nes šiltinimas sienų skilimo nesustabdys. Po to šiltinti reikėtų iš išorės, jeigu tokios galimybės nėra, tada reikia naudoti uždarų porų poliuretano putas arba PIR ar fenolio plokštes.

Sienų šilumos izoliacinės savybės priklauso ne tik nuo jų storio, bet ir nuo panaudotų medžiagų. Sprendžiant iš termovizinių nuotraukų lauko sienos ne vientiso mūro, naudoti ir blokeliai, todėl reikia tikrai įsitikinti ar nėra oro tarpo, bei kokios medžiagos naudotos. Ką, kiek, kuo ir kaip reikėtų šiltinti po to kai bus aišku per kur namas, ar butas netenka daugiau šilumos: sienas, langus ar perdangą.

Sienų sustiprinimui, sandarinimui ir šiltinimui oro tarpą reikėtų užpildyti uždarų porų poliuretano putomis. Po to įvertinus norimą šiltinimo rezultatą, pvz. kiek bus šiltas stogas, efektyvūs langai su durimis, galima paskaičiuoti kuo, kiek ir kaip dašiltinti pamatus ir sienas. Kiekvienas namas ir jo gyventojų poreikiai labai individualūs, kažką daugiau patarti pagal turimą informaciją sunku.

Šiltinti iš vidaus galima, tik reikia atminti kad taip ribojama šilumos patekimas į sienas, todėl rasos taškas slenkasi gilyn į sieną ir galimas viršnorminis sienų įdrėkis. Norint išvengti problemų reikia atlikti reikiamus skaičiavimus ir šiltinant laikytis technologinių reikalavimų. Šiltinant vata būtina sandari garų izoliacija, kuri saugos vatą nuo drėgmės ir prapūtimo, bei neleis vatos dulkėms skverbtis į patalpas. Kaip alternatyva vatai galima naudoti PIR plokštes ar purškiamas uždarų porų poliuretano putas.

Problemų gal būti daug, ne tiek svarbu kiek ir kuo apšiltinote, svarbiau kaip buvo laikomasi darbų technologijos, ar nepalikta šalčio tiltelių ir skylių. Tam kad be reikalo nespėlioti reikia pasidaryti sandarumo testą su termovizorium, gausite atsakymą kaip ir per kur nuteka šiluma. Gali būti problemų ir su šildymo sistema, bet vertėtų atkreipti dėmesį į pirmo aukšto grindis, stogo sankirtą su sienom ir visus angokraščius, dažniausiai problemos ten. Pagal aprašytą situacija problemos su oro tarpu galimos jeigu namas vieno aukšto, prieš šiltinant išorinė plytų eilė buvo sutrūkinėjusi, arba namas vieno aukšto.

Toks medžiagiškumas negalimas, nebent atliksite rasos taško ir garų įdrėkio skaičiavimus, kaip to reikalauja STRas. Problema su medžiagų garų laidumo savybėmis, kiekvieno sluoksnio į lauko pusę pasipriešinimas garams turi mažėti, vata garus praleidžia be jokio pasipriešinimus, MPP kiek prasčiau, OSB ir putplastis dar prasčiau. Galimas atvirkščias variantas: OSB (jeigu tikrai yra toks poreikis, šiaip reikalingas sandarus garų izoliacinis sluoksnis), putplastis, vata arba atvirų porų poliuretano putos ir priešvėjinė izoliacija.

Pagal elektros montavimo normatyvus, nepriklausomai nuo to kuo šiltinate, elektros instaliacija negali būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje. Turite visą instaliaciją perkelti už šiltinamojo sluoksnio, juolab pagal šiltinimo sluoksnį panašu kad žadate šiltinti atvirų porų poliuretano putomis, o jos yra gana degios.

Pamato šiltinimas norimo rezultato neduos, jis tik šiek tiek pakels šaltąją zoną aukštyn. Plintuso lygyje temperatūra kiek pakils, jeigu pamato šiltinimas bus nors 30 cm virš grindų, tačiau aukščiau siena vis vien peršalinės. Jūsų palaikomi temperatūros ir drėgmės parametrai neturėtų duoti tokio efekto, nebent drėgstančiuose kampuos arti sienų stovi baldai. Greičiau turite problemų su kapiliarine drėgme, kadangi namas senas tikėtina, kad tarp pamato ir sienos nebėra hidroizoliacijos, tai daugelio senamiesčio namų problema. Pasidomėkite sanavimo tinkais, gal jie kiek padės išgarinti perteklinę drėgmę.

Atvirų porų poliuretano putoms, kaip ir vatai, būtina sandari garo izoliacija. Difuzinė plėvelė turi būti virš putų, jos paskirtis praleisti garus į išorę ir neleisti kondensatui nuo stogo dangos drėkinti šiltinimo sluoksnio.

Kaip A+ energetinei klasei kiek didokas šiltinimo storis, reikėtų pažiūrėti kaip architektas skaičiavo tokius storius.
a) pagal STR pastatų atitvarų projektavimo reikalavimus architektas/konstruktorius privalo paskaičiuoti atitvarų (stogas tai atitvara) drėgminę būklę, jeigu projekte yra architekto parašas, vadinasi jis atliko skaičiavimus ir prisiima atsakomybę. Per 12 metų praktikos teko matyti tik vieną atvejį Latvijoje, kur skardiniame angare buvo įrengta medienos džiovykla. Drėgmės buvo labai daug ir ji negalėjo pasišalinti per metalą, todėl per 18 eksploatavimo metų mediniai ryšiai supuvo.
b) paskandinti būtina, uždarų porų poliuretano šiluminė varža apie 10 kartų didesnė už medienos, todėl gegnės yra šalčio tilteliai (galimai todėl architektas tiek išstorino šiltinimo storį, tik jis neįvertino kad šiltinant purškiamomis putomis galimi skirtingi šiltinimo storiai) kurie traukia garus ir tai didina medienos įdrėkio riziką. Kita priežastis ta kad tik apipurškiant gegnes galima užtikrinti sandarumą.
c) poliuretano degumo klasė E, vatos A (poliuretanas degesnis, jis dega jeigu dega kažkas šalia), tačiau tai neturi prasmės, todėl kad gaisro atveju nudega garo izoliacija laikanti vatą, o poliuretano atveju greičiau išdega deguonis, negu pradega putos (jeigu neatidaromi langai ar durys). Bet kuriuo atveju vertinama viso "sumuštinio" gaisriniai reikalavimai. Luboms turi būti Bs1d0, tai pasiekiama sandariomis gipsinėmis lubomis, tiek šiltinant vata, tiek uždarų porų poliuretano putomis. Atvirų porų poliuretano putos dažniausiai būna F degumo klasės.
d) <2-5% reikia žiūrėti konkrečiam produktui, būna nurodyta eksploatacinių savybių deklaracijoje arba techniniame duomenų lape, su sąlyga kad putos bus išpurkštos laikantis gamintojo rekomendacijų. Kokybiškai išpurkštos uždarų porų poliuretano putos, dėl puikaus sukibimo su tvirtais paviršiais, niekada neatplyš nuo gegnių. Atplyšimų priežastis būna technologinių reikalavimų nesilaikymas.
e) apie 6700 EUR + mokesčiai, tikslesnę sumą galima pasakyti apžiūrėjus objektą ir sudarius sąmatą.
f) privalumai: mažesnė kaina, geresnės garso izoliacinės savybės, trūkumai: didesnė rizika kad bus nekokybiškai įrengta, stogo šiltinimo sluoksnis daugiau įdrėks todėl kiek ilgiau džius, bet tai tikrai neturėtų būti problema. Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis mažiau svarbi difuzinė plėvelė, ji reikalinga tik kaip pagrindas putų purškimo metu, šiltinat kitomis medžiagomis pasitaiko kad po problemų su difuzinės plėvelės ilgaamžiškumu. Kaina priklauso nuo gegnių aukščio, nes nuo to priklauso kokie bus atvirų ir uždarų porų poliuretano putų sluoksniai. Grubiai 3500-3800 EUR + mokesčiai. Mūsų internetiniame puslapyje yra aprašyta kaip mes atliekame tokius darbus.
g) vatos ir atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garso izoliavimo bei garų laidumo savybės praktiškai identiškos, todėl medžiagų storiai identiški. Atvirų porų poliuretano putų privalumas kad putos sukimba su visais paviršiais nepaliekant ertmių, vatos privalumas kad medžiaga greičiau džiūsta lyginant su putomis. Vatos trūkumas kad šiltinant lieka tarpelių, kurie yra šalčio tilteliai plius rizika kad vata bus suspausta. Šiltinant abiem medžiagom yra rizika pakelti difuzinę plėvelę, jeigu ji prastai įtempta. Norint palyginti kainas reikia lyginti sąmatas tam pačiam šiltinimo ir sandarumo rezultatui.

Greičiausiai problemos nebuvo dėl to, kad nebuvo difuzinės plėvelės, vata buvo prapučiama vėjo, kuris išgarindavo drėgmę. Ledui ištirpus iš lubų bėgs (gal jau ir bėga) vanduo. Net pati geriausia difuzinė plėvelė vatai sudaro garų barjerą, todėl šiltinant vatomis būtina sandari garo izoliacija.