UAB TERMAS® ekspertų komentarai

Sandarumo bandymas – viso pastato sandarumo išmatavimas ir visų nesandarių vietų nustatymas.
Namo sandarumo bandymo metu nustatomas bendras namo sandarumas. Atlikus bandymą, gaunamas rezultatas (oro kaita per valandą sudarius 50 Pa slėgio skirtumą tarp pastato vidaus ir išorės). Šis rezultatas palyginamas su teisės aktuose nurodytomis norminėmis reikšmėmis. Taip sužinoma namas sandarus ar ne. Bandymo metu galime surasti konkrečias nesandarias vietas stoge, perdangoje, sienose, languose, .... Suteikiame rekomendacijas kaip šias vietas sandarinti. Geriausia sandarumo bandymą atlikti kai pastatas yra be vidaus apdailos ir visi orą izoliuojantys sluoksniai (garų izoliacinės plėvelės, langų garų izoliacinės juostos, ....) yra neuždengti. Būtų geriau, jei oro temperatūrų skirtumas tarp pastato viduje ir išorės būtų bent 10 laipsnių. Tokiu atveju dalį nesandarių vietų nustatymą galima atlikti termovizoriumi. Taip pat nesandarių vietų paieška atliekame dūmų generatoriumi, anemometru ar tiesiog jaučiama ranka. B energinės klasės pastatui sandarumo bandymas nebūtinas. Paprastai daugiau naudos teikia sandarumo bandymas, nes termovizorių į bandymą visada atsivežame ir reikiamas vietas apžiūrime.

Termovizija – paviršiaus temperatūrų atvaizdavimas nuotraukoje. Pagal šių temperatūrų pasiskirstymą daromos išvados ar tai yra termoizoliacijos defektas, ar nesandarumas, ar šiluminis tiltelis, ar drėgna pastato dalis, ar šiaip netolygiai įšilusi pastato dalis. Galį būti vien ir kita. Skirtingi specialistai gali skirtingai interpretuoti tai ką mato ir sunku daryti išvadą ar tai yra defektas.
Atliekant termoviziją pastato sandarumo neišmatuosime. Nesandarias vietas galima aptikti, bet labai ribotai, nes daug kas priklauso nuo vėjo greičio ir krypties. Pageidautina, kad pastate būtų ištraukiamoji ventiliacija. Ją įjungus tyrimas tampa informatyvesnis. Atliekant termoviziją negali saulė šviesti į pastatą (jei buvo apšviestas, tai turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kad būtų galima atlikti tyrimą), temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir laiko turi būti mažiausiai 20 laipsnių ir šis skirtumas turi būti kuo pastovesnis tam tikrą laiką.

Sienos turi būti nutinkuotos taip, kad neliktų neužteptų mūro siūlių. El. lizdai turi būti sumontuoti naudojant gipsinį skiedinį, garų izoliacinė plėvelė (perdangos ar stogo) turi būti neuždengta, kad patikrintume jos sandarumą. Kaminas nutinkuotas. Langų garo izoliacinės juostos turi būti suklijuotos, bet neuždengtos. Kaina 230 Eur su PVM.

Laba diena, termovizijos kaina priklauso nuo pastato matuojamo grindų ploto ir pageidaujamos ataskaitos (tik su nuotraukomis ar pilnai aprašytos su rekomendacijomis ir išvadomis), tikslesnė kaina derinama susisiekus. Termovizijos atlikimą įrodantys dokumentai yra šie: sutartis, darbų aktas bei PVM sąskaita - faktūrą. Taip pat yra pateikiamos termovizinės nuotraukos ar pilna ataskaita.

Šiuo metu turbūt pats populiariausias ir daugiausiai naudojamas medinių namų apšiltinimo būdas būtų purškiama ekovata. Ekovata galima šiltinti šlapiu ir sausu būdų. Kokiu būdų šiltinti apsprendžia šiltinimo sluoksnio storis. Tam, kad būtų galima apšiltinti ekovata reikalingas karkasas. Kaip pasiruošti karkasą mes konsultuojame objekte, tada ir paskaičiuojama preliminari šiltinimo darbų kaina.

Palėpės perdangos sumuštinis turėtų būti toks: perdanga - garo izoliacinis sluoksnis (ten kur dabar popierius) - šiltinimo sluoksnis. Virš ekovatos plėvelės nereikia, nes palėpė nešildoma. Rekomenduojama pasidaryti takelius tokiame aukštyje, kuriame bus vaikštoma po apšiltinimo.

Efektyvesnis variantas būtų pašalinti seną šiltinimo medžiagą ir ekovatą, kuri perdangoms tinka puikiai pūsti tiesiai ant pagrindo. Jeigu dėl kažkokių priežaščių nenorite nuimti stiklo vatos, galima ekovatą pūsti ir ant jos. Mes siūlome šiltinimą sertifikuota ekovata Ekowool.

Taip, dažniausiai parodo. Į šildymo sistemą paleidus šiltą vandenį su termovizoriumi būtų galima nustatyti atstumus tarp vamzdelių, taip pat vandens išsiliejimo vietas.

Galimas toks sumuštinis:
*Ant perdangos sijų tvirtinama 6mm OSB plokštė. Ši plokštė bus tvirtas mechaniškai statybų metu nepažeidžiama medžiaga (kas dažnai nutinka su plėvelėmis). Taip pat ant jos galima tvirtinti pvz ortakius ar lubas.
*Purškiamas uždarų porų poliuretano sluoksnis 4-5 cm. Svarbiausia, kad šis sluoksnis suteiks sandarumo. Šiaip pati OSB plokštė pakankamai sandari, bet plokščių sandūros, o taip pat sienų ir plokščių sandūros būna probleminės. Uždarų porų poliuretaninės putos sulimpa gerai su OSB plokšte, todėl 6mm plokštė neišlinks.
*Pučiama ekovata (storis apie 40cm).
Taigi toks būtų sumuštinis kai išnaudojamos paminėtų medžiagų gerosios savybės.

Geriau šiltinti mineraline vata ar ekovata. Jei norima pastogę išnaudoti sandėliavimui šiltinimo eiga būtų tokia:
Medinių lagių įrengimas.
Termoizoliacijos klojimas.
Lentų ar plokščių tvirtinimas.
Šiltinti ekovata yra efektyviau, nes ekovata yra biri medžiaga, todėl užpildo tarpus tarp lagių ir kitų konstrukcijų. Be to ekovata veikia kaip antiseptikas, dėl to apsaugo medieną nuo graužikų, pelėsio. Taip pat impregnuota antipirenais, dėl ko stabdo ugnies plitimą.
Šiltinimas ant perdangos kainuotų 50 Eur/kub.m.

Dauguma Aminoplasto putų skirtų oro tarpų šiltinimui yra baltos spalvos. Dėl to klientams sunku atskirti ir iširinkti. Skiriasi komponentų kokybė, įranga su kuria šiltinama ir surišamos medžiagos, darbuotojų patirtis ir dar bėgalė kitų faktorių.
Visų pirma renkantis šiltintoją reikia žinoti, ar jos naudojamos medžiagos ir joms duoti "pavadinimai" iš viso egzistuoja. Po to žiūrėti konkrečias specifikacijas ir t. t.

Pagal statybos taisykles ST 121895674.205.20.01:2012 "FASADŲ ĮRENGIMO DARBAI. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas" armavimo tinklelis klojamas nuo viršaus į apačią, gretimos juostos užleidžiamos viena ant kitos ne mažiau kaip 100 mm.

Jūsų atveju nieko blogo neatsitiks. Bet kokiu atveju, kad į perdangą nepatektų drėgmė iš patalpų, garo izoliacinė plėvelė turi būti sandariai sujungta tarpusavyje ir su kitomis besiribojančiomis konstrukcijomis, el. instaliacija, vėdinimo sistema ir pan.
Galimas geresnis šiltinimo sumuštinis:
OSB plokštė min 8 mm, ant OSB plokštės ~5 cm uždarų porų poliuretano putos, ekovata (storis pagal norimą varžą).
Tokiu atveju gaunama sandari konstrukcija su sąlyga, jei poliuretano putos jungiasi su sienų sandariu sluoksniu (pvz tinko). Be to išvengiama plėvelės, kuri yra lengvai pažeidžiama.

Su laiku tobulėjant technologijoms ir statybos reikalavimai tampa vis griežtesni. Todėl reikalinga vis tikslesnė pastatų diagnostika. Kadangi vis didesnis dėmesys kreipiamas į pastatų atitvarų sandarumo didinimą, termovizinio tyrimo nebepakanka atlikti pilnavertei pastato diagnostikai. Kad diagnostika būtų tiksli, reikalinga, kad aplinkos sąlygos būtų kontroliuojamos ir pastovios.


Paprastas pavyzdys: jeigu atliekame termovizinį tyrimą be patalpose sukelto neigiamo slėgio galime nepastebėti nesandarių langų ar nesandarios stogo konstrukcijos. Taip atsitikti gali dėl kelių priežasčių:
1. Langas ar stogas yra pastato pavėjinėje pusėje.
2. Viršutinėje pastato dalyje patalpose esantis šiltas oras savo sukeliamu slėgiu neleidžia išorės orui skverbtis į patalpas.
Kartą pastatui atlikome sandarumo testą. Nesandarių vietų paieškai naudojome termovizorių. Prieš mūsų atliktą bandymą namo savininkas iš mums nežinomo termovizinio tyrimo specialisto buvo užsisakęs termovizinį tyrimą. Šio termovizinio tyrimo išvadose pažymėta, kad pastato izoliacija labai gera. Deja po mūsų bandymo namo savininkui teko nusivilti, nes sandarumo testo įrangos sukeltas neigiamas slėgis pastate parodė visas problemines vietas, kurių buvo tikrai daug. Ką jau kalbėti apie atvejus kai pastato gyventojai patys išsinuomoja termovizorių ir bando atlikti tokį „tyrimą“.
Todėl patartina atlikti termovizinį tyrimą ir sandarumo testą kartu. Sandarumo testo įrangos pagalba sudaromas dirbtinis, kontroliuojamas slėgis pastate. Taip galima pamatyti visus defektus, net ir tuos kurie atliekant vien termovizinį tyrimą yra nematomi. Tai puikiai matosi žemiau pateiktose termonuotraukose.
Taigi abu testai vienas kitą papildo. Termovizoriaus pagalba galima puikiai surasti nesandarias vietas ir įvertinti jų reikšmingumą.

Teoriškai nėra skirtumo, kaip šiltinti šlaitinį vieno aukšto namo stogą.

Reikėtų žinoti sluoksnio tarp termoizoliacijos ir stogo dangos sd vertę. Jūsų atveju galima taikyti šį reikalavimą: "vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC–30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m". 0,15 mm polietileno plėvelės sd vertė yra 50 m.

Šildymo sezonu metu vyksta vandens garų difuzija iš patalpų į išorę. Vykstant šiai difuzijai vandens garai gali kondensuotis atitvaros viduje (Jūsų atveju ties garus izoliuojančia plėvele). Kad kondensacija neįvyktų, atitvaros vidinėje pusėje turi būti įrengiamas vandens garus izoliuojantis sluoksnis.
Jei ne mažiau kaip du trečdaliai stogo šilumos izoliacijos bus išorinėje vandens garus izoliuojančio sluoksnio pusėje, kondensacija nevyks.
Taigi Jūsų atveju ši taisyklė pažeidžiama, todėl prie OSB plokštės būtina įrengti dar vieną sandarų garus izoliuojantį sluoksnį.

Tokiu atveju polistireninio putplasčio plokštės prie OSB plokštės klijuojamos poliuretaniniais klijais ir būtinai tvirtinamos mechaniškai smeigėmis. Poliuretaniniai klijai užpurškiami ant vidinio termoizoliacinės plokštės paviršiaus nepertraukiama, ne mažiau kaip 30 mm pločio juosta ties kraštais visu jos perimetru ir W raidės formos arba horizontalia linija ties viduriu. Klijuojamo prie pagrindo paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % plokštės ploto. Naudojamos specialios smeigės su varžtu, kuris įsisukamas į OSB plokštę. Taigi, naudojama mechaniškai tvirtinama sistema. Tokioje sistemoje klijavimo stipris sistemos tvirtinimo skaičiavimuose neįvertinamas. Smeigių kiekis ir išdėstymo schemos privalo būti pateikiamos projekte. Projektas parengiamas pagal STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“. Smeigių kiekis priklausys nuo veikiamos vėjo apkrovos ir smeigės atplėšimo atspario, kuris gali būti nustatomas ištraukimo bandymu statybos aikštelėje.
Ar susidarys rasos taškas atitvaroje galima sužinoti atlikus temperatūrinius-drėgminius skaičiavimus žinant visų atitvaros sluoksnių techninius duomenis ir storius.

Apšiltinimo medžiagos pasirinkimas priklauso nuo būsimos sienų apdailos. Medinei namo sienai rekomenduojamas geras "kvėpavimas", todėl būtų gerai įrengti vėdinamą sieną (su vėdinamu oro tarpeliu), pasirenkant pakankamai gerai "kvėpuojančią" termoizoliaciją. Rąstinius namus rekomenduojame šiltinti ekovata šlapiu ar sausu būdu. Ekovata pagal savo savybes labai gerai dera su rąstinėmis sienomis.
Keramzitbetonio blokeliai yra labai laidūs orui, todėl tokį mūrą geriau šiltinti putplasčiais. Pagal kainos ir šiluminių savybių santykį galima rinktis neoporą. Pasirinkus putplastį, apdailai rekomenduojama naudoti tinką. Bet kokiu atveju išorines keramztbetonio blokelių sienas iš vidaus rekomenduojama tinkuoti.
Abu sienų šiltinimo variantai pasiūlyti iš techninės pusės. Kitokias termoizoliacines medžiagas gali padiktuoti norima išorės apdaila.

Dėl paviršiaus nelygumo galima būtų šiltinti uždarų porų purškiamosiomis poliuretano putomis. Tokiu atveju nereikalinga garų izoliacija. Atvirų porų poliuretanas pakankamai gerai praleidžia vandens gerus, todėl šiltinant atvirų porų poliuretanu būtinas sandarus garus izoliuojantis sluoksnis.

Pagal šilumos izoliacines savybes geriau naudoti neoporą. Svarbu, kad polistireninis putplastis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pasirenkant termoizoliacines medžiagas svarbu atkreipti į teisingą sienos kvėpavimą. Ekstruzinis putplastis gerai tinka pamatų šiltinimui ir kitų atitvarų, veikiamų didesnės drėgmės, šiltinimui.

Pamatų šiluminė izoliacija turėtų būti įgilinta nuo žemės paviršiaus ne mažiau kaip 60 cm.

Optimalu būtų 25cm pilkojo putplasčio. Tokiu atveju sienos varža būtų apie 7,5. Esant tokiai ir aukštesnei šiluminei varžai ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į šiluminius tiltelius ir stengtis juos minimizuoti. Pvz., langus ir išorines duris montuoti termoizoliacijos sluoksnyje, apgalvoti stogo termoizoliacijos jungtį su sienų termoizoliacija.

Rekomenduojama pagrindą paruošti ir apšiltinti polistireniniu putplasčiu pagal šias statybos taisykles:
ST 2124555837.01:2013 "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu"
ST 121895674.205.20.01:2012 "Fasadų įrengimo darbai. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas".

Pagal STR 2.01.03:2009 „STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ ŠILUMINIŲ TECHNINIŲ DYDŽIŲ PROJEKTINĖS VERTĖS“:
Jei tarp putplasčio ir apdailos plytų nebus oro tarpo, arba bus nevėdinamas oro tarpas, arba bus vėdinamas tarpas su vėdinimo angomis kurių plotas iki 300 cm2/m, tada vėjo izoliacijos nebuvimas nesuprastins putplasčio šiluminės varžos. Labai svarbu tarp putplasčio plokščių nepalikti plyšių.
Šiltinant putplasčiu reikia laikytis statybos taisyklių ST 2124555837.01:2013 "ATITVARŲ ŠILTINIMAS POLISTIRENINIU
PUTPLASČIU".
Kad namas būtų sandarus svarbu tinkamai įrengti stogo garų izoliacinį sluoksnį, atitinkamai montuoti langus ir išorines duris, tinkuoti išorines mūrines sienas iš vidaus, įrengti sandarias konstrukcines ir kitas jungtis išorinėse atitvarose.

Pagal Jūsų aprašymą grindys, besiribojančios su išore (perdanga virš praėjimo), turi problemų su sandarumu ir apšiltinimu.
Nesandarioms vietoms aptikti naudojamas sandarumo testas.
Šiltinant tarpų tarp putplasčio palikti negalima. Taip pat šiltinimo plokštės ant paviršiaus turi būti išdėstomos atitinkama tvarka.
Reikėtų sandarinti atitvarinę grindų konstrukciją ir apšiltinti grindis iš išorės pagal reikalavimus.
Reiktų pasidomėti apie atitvaros su nepadengtu polistireniniu putplasčiu degumo klase. Labai tikėtina, kad tokia konstrukcija neatitinka degumo klasės šiam pastatui.