UAB TERMAS® ekspertų komentarai

Jūsų atveju geriausiai tinka mineralinė vata. Šiltinant mineraline vata gaunama gerai „kvėpuojanti“ siena. Kai išorinė apdaila tinkas: Jei pasirinksite mineralinę vatą labai svarbu pasirinkti išorinį tinką su geromis garų pralaidumo savybėmis. Su mineraline vata lengviau pasiekti aukštesnę atsparumo smūgiams klasę, taip pat mažesnės temperatūrinės deformacijos, aukštesnė atsparumo ugniai klasė lyginant su polistireniniu putplasčiu (EPS). MV trūkumai – brangesnė, statybininkams sunkiau dirbti nei su EPS. Kai apdaila su vėdinamu oro tarpu: Geromis savybėmis pasižymi vėdinamos termoizoliacinės sistemos (su vėdinamu oro tarpu kai apdailai naudojami lakštai arba lentutės). Tačiau turi ir trūkumų: 1. Peršalimas per karkasą, dėl ko reikia storesnio sluoksnio termoizoliacijos 2. Labai kruopščiai reikia įrengti vėjo izoliaciją. Jūsų maksimalus norimas sienos storis tik 37cm, todėl siena su vėdinamu oro tarpu bus per mažai apšiltinta. Todėl geriau rinktis sieną su tinku. Dėl sienų sandarumo rekomenduojame blokelių vertikalias siūles hermetinti elastinga mastika. Rekomenduojamas mineralinės vatos storis apie 20 cm. Langus montuoti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Taip sumažinami šilumos nuostoliai apie langus. Apie langus būtina garo izoliacijos juosta iš vidinės pusės.

Reikia apsvarstyti abu atvejus. Suskaičiuoti, kiek atitvaros šiltinamo ploto gaunasi šiltinant stogą ir kiek ploto šiltinant perdangą. Jei skirtumas nedidelis - šiltinkite perdangą. Perdangą šiltinti paprasčiau nei stogą. Dažnai perdangą paprasta izoliuoti storesniu termoizoliacijos sluoksniu nei stogą, ateityje termoizoliaciją galima nesunkiai padidinti, mažiau apkraunama stogo konstrukcija, platesnis termoizoliacijos pasirinkimas (galimybė panaudoti birias termoizoliacijas).
Šiltinant perdangą pastogė turi būti vėdinama. Pagal STR 2.05.02:2008 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI“ pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos vėdinimo angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 vėdinamos pastogės grindų ploto.

Šiltinant svarbu nepalikti plyšių tarp mineralinės vatos plokščių ir karkaso elementų. Paprastai stiklo vata yra minkštesnė ir elastingesnė už akmens vatą, todėl ji gerai užpildo visą izoliuojamą ertmę, nepalieka plyšių.
Po šilumine izoliacija (prieš gipso kartono plokštę) reikia naudoti garų izoliacija. Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad konstrukcijose nesikauptų drėgmė ir turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Lubų sandūrose su sienomis, ir kitomis konstrukcijomis garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus.
Naudokite dvi gipso kartono plokštes po 12,5 mm.
Šiltinti iš vidinės patalpos pusės nerekomenduojama dėl galimo kondensacijos susidarymo šiltinamoje perdangoje.
Jei norite gerai izoliuoti smūgio garsą, reiktų iš viršutinio aukšto priimti sudėtingesnius sprendimus.

Jei tai esamos grindys, galite pro išgręžtas skylutes į ertmes pripūsti polistireninio putplasčio granulių. Polistirolo granulės aukšto spaudimo kompresoriais per grindyse išgręžtas skyles pučiamos į oro tarpus. Taip pat galite naudoti termoputas. Svarbu, kad termoizoliaciniai darbai būtų atlikti kokybiškai ir termoizoliacinė medžiaga būtų sertifikuota.

Dėl didelio Ytong blokelių garų laidumo rekomenduojame šiltinti mineraline vata. Jei pasirinksite tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą su mineraline vata, naudokite dekoratyvinius tinkus su aukštu garų pralaidumu.
Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8 skyrių, pastato projekto architektūrinės dalies aiškinamajame rašte turi būti nurodomi projektuojamo pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientai (varžos) ir jų skaičiavimai. Taigi, šiltinimo medžiagos storį pagal skaičiavimus privalo parinkti architektas.
Dabar gyvenamųjų pastatų sienų norminė varža yra 5 m2•K/W. Tačiau netolimoje ateityje pastatai privalės atitikti vis aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę, ir atitvarų norminės varžos tik didės. Todėl rekomenduojame šiltinti ne mažesniu nei 200 mm šiluminės izoliacijos sluoksniu. Šiltinant 200 mm mineraline vata, sienos šiluminė varža būtų apie 6,9 m2•K/W.
Langus rekomenduojama montuoti termoizoliacinio sluoksnio plokštumoje ant konsolių. Taip minimizuosite šiluminius tiltelius.

Jūsų variantas galimas. Reiktų prieš klojant mineralinę vatą po spaliais įrengti garo izoliaciją. Mineralinę vatą iš viršaus uždengti vėjo izoliacija. Kad iš šiltinamojo sluoksnio lengvai pasišalintų drėgmė, reiktų esamas juodgrindes sudėti su tarpais, arba jei pastogės nenaudosite įrengti tik vaikščiojimo takus. Taigi klaidos nepadarysite, o kokį efektą pajusite priklausys nuo to koks sluoksnis yra spalių. Jei spalių daug, o vatos dėsite 5cm, didelio efekto tikėtina nebus.
Geresnis variantas būtų pašalinti spalius ir apšiltinti kita biria termoizoliacija pvz. ekovata. Paskleistą iš maišų ekovatą reiktų gerai išpurenti. Tai galite atlikti su specialiu įrankiu sujungtu su drėle. Šviežiai užpiltos ekovatos sluoksnio storis turi būti apie 20% didesnis už reikiamą dėl vatos suslūgimo. Ekovata gerai užpildo įvairius tarpus ir plyšius po tašais. Rekomenduojamas bendras ekovatos sluoksnio storis 30cm. Kai suslūgs gausis apie 25cm. Jei esamos denginio sijos 15cm aukščio, rekomenduojama skersai jų dėti 10cm aukščio tašus, o ant jų įrengti juodgrindes. Taip išvengsite tiesioginio karkaso peršalimo. Dar geriau (jei palėpė nenaudojama) tiesiog tarp esamų sijų paskleisti norimo storio ekovatos sluoksnį ir įrengti vaikščiojimo takus. Padidinto drėgnumo patalpose po ekovata rekomenduojama įrengti garų izoliaciją.
Jūsų atveju projektiniai medžiagų šilumos laidumo koeficientai:
Spalių apie 0,1 W/(m*K);
Ekovata 0,05 W/(m*K);
Mineralinės vatos 0,037 – 0,041 W/(m*K).
Kaip matyti, ekovata kaip medžiaga yra dvigubai šiltesnė už spalius.
Esamus spalius galite panaudoti. Pvz dalį perdangos (geriau virš šaltesnių patalpų) apšiltinti 50cm spalių sluoksniu (svarbu, kad lubos atlaikytų apkrovą). O likusią (iš kur paimti spaliai) – ekovata.

Tokiu atveju geriau šiltinti ekovata šlapiu būdu. Ekovatai išdžiūvus tvirtinama OSB plokštė. Plokščių sandūros sandarinamos. Svarbu normaliai veikianti pastato vėdinimo sistema.