UAB KOMFOVENT ekspertų komentarai

Ugnies vožtuvų paskirtis - uždaryti vėdinimo kanalus, siekiant apriboti degimo produktų plitimą patalpose. Ugnies vožtuvų reikalingumas vėdinimo sistemose yra apibrėžiamas Statybos techniniame reglamente STR 2.09.02:2005 "Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas." Keletas esminių punktų: 43.2. Tam, kad būtų ribojamas degimo produktų plitimas, bendrosios apykaitos, šildymo oru ir kondicionavimo sistemų ortakiuose būtina įrengti: 43.2.1. ortakių iš įvairių aukštų prijungimo prie vertikalaus kolektoriaus vietose P.2, P.3, P.4 [5.10] grupės pastatuose – ugnies vožtuvus; 43.2.3. ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras – ugnies vožtuvus; 43.2.4. kiekviename ortakyje, skirtame aptarnauti vienai iš Asg, Bsg arba Cg kategorijų patalpų grupei (išskyrus sandėliavimo patalpas), kai patalpų grupės bendras plotas ne didesnis kaip 300 m2, o patalpos, įrengtos viename aukšte su durimis į bendrą koridorių, tose vietose, kur ortakis, atsišakodamas į ventiliatorių, kerta priešgaisrines perdangas ar pertvaras – ugnies vožtuvus; Jūsų atveju suprojektuota ortakių dviguba izoliacija užtikrina tik atitinkamą ortakių atsparumą ugniai, bet neišsprendžia ugnies vožtuvų klausimo. Ar Jūsų konkrečiu atveju reikės ugnies vožtuvų, lemia kokia yra pastato grupė, kokios kategorijos patalpos, koks ortakių sistemos išdėstymas.

Norint pašalinti pelėsį, svarbiausia pašalinti pelėsio atsiradimo priežastį. Svarbiausios iš jų:
- perteklinė drėgmė ir nevykstanti oro apykaita patalpų viduje; - drėgmė, susidaranti pastato vidaus konstrukcijose dėl blogos pamatų hidroizoliacijos, dėl nesandaraus stogo, dėl plyšių išorinėse sienose, dėl nepakankamai apšiltintų konstrukcijų ir t. t.
Nejudant orui ir esant perteklinei drėgmei patalpose, ore esantys vandens lašeliai nusėda ant vėsesnių paviršių – langų, sienų, lubų. Šios drėgnesnės vietos tampa palankiomis vietomis pelėsiui daugintis. Jums reiktų išnaikinti pelėsį specialiai tam skirtomis cheminėmis priemonėmis. Noriu perspėti, kad jau susiformavusį pelėsį išnaikinti nėra paprastas uždavinys, nes pelėsis įsišaknija giliai sienose. Tada reiktų įsirengti mechaninio vėdinimą sistemą su šilumos grąžinimu, kad kuo mažiau šilumos prarastumėte žiemą. Mechaninio vėdinimo vienas iš privalumų yra tai, kad patalpos gali būti pastoviai vėdinamos Jums pageidaujamu intensyvumu bei dažnumu. Pastoviai vykdant oro apykaitą, pastoviai šalinama perteklinė drėgmė, šalinami ore esantys toksinai, kartu ir ore skraidančios pelėsio sporos, kurios yra kenksmingos žmonėms ir dažnai sukelia alergines reakcijas. Pastovus vėdinimas yra viena iš svarbiausių priemonių, užkertant kelią pelėsio atsiradimui.

Rinkoje yra siūlomi įvairių tipų ir įvairių gamintojų rekuperaciniai vėdinimo įrenginiai. Pasirenkant tinkamą rekuperatorių svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
• Rekuperatoriaus tipas: rotacinis ar plokštelinis šilumokaitis. Rotacinių šilumokaičių šilumos atgavimo naudingumo koeficientas yra apie 85%, standartinių plokštelinių – apie 65%, kryžminių srautų dvigubų plokštelinių šilumokaičių – apie 90%.
• Rekuperatoriaus leidžiamos ekspoatavimo sąlygos. Svarbu atkreipti dėmesį, prie kokios žemiausios lauko oro temperatūros įrenginys gali sklandžiai dirbti. Kartais pardavėjai mūsų rinkai siūlo įrenginius, kurie yra skirti šalims su šiltesnėmis klimatinėmis sąlygomis ir jų veikimas apsiriboja iki lauko temperatūros lygios -5˚C. Lauko temperatūrai nukritus žemiau, rekuperatoriaus veikimas sustoja. Žinoma, tam galima numatyti pirminį pašildytuvą, bet tai papildomi ir nereikalingi energijos kaštai. Normaliomis sąlygomis eksploatuojamas ROTACINIS šilumokaitis tokios problemos neturi. Jis neužšąla ir patikimai veikia žiema, esant -23˚C lauko temp. Prieš rekuperatorių nereikalingas papildomas oro pašildymas, todėl šilumos energija taupoma esant dideliems šalčiams.
• Gamyklinė automatika. Šiuolaikinė rekuperatoriaus valdymo automatika privalo užtikrinti saugų įrenginio veikimą ir patogų valdymą. Reikia atkreipti dėmesį, ar automatika turi šias funkcijas: 1. Savaitinį įrenginio programavimą, kad būtų optimizuotos įrenginio veikimo sąnaudos; 2. Oro kiekių ir temperatūros valdymą; 3. Sezonų nustatymą, tam kad įrenginys veiktų ekonomiškiausiu režimu; 4. Galimybę pajungti išorinius įrenginius (virtuvės garų nutraukėją), kad patalpoje būtų išlaikytas oro balansas ir t.t.
• Ventiliatoriaus ir variklio tipas. Yra galimi vėdinimo įrenginiai su AC (kintamos srovės) arba EC (elektroniškai komutuojamais) varikliais. Naudojant EC variklius, esant normaliems ventiliatorių apsisukimams, sutaupoma iki 10% energijos. Dėl plataus reguliavimo diapazono, ventiliatorius gali veikti tiksliai užsiduotame darbo taške. Tokiu būdu vartotojas gali sutaupyti iki 50% eksploatavimo išlaidų. Praktiškai visame veikimo diapazone, ventiliatorių su EC varikliais skleidžiamas triukšmo lygis yra 20-30 dB (A) žemesnis nei AC variklių.
• Įrenginio konstrukcija. Rekuperatorius turi būti sandarus, izoliuotas mineraline vata, ilgaamžis ir patrauklaus dizaino - dažytas. Svarbu atkreipti dėmesį į patogų ir saugų įrenginio eksploatavimą. Visos sudėtinės įrenginio dalys turi būti lengvai ištraukiamos profilaktinei apžiūrai ir valymui. Įrenginio durelės turi būti su užraktu. Integruota valdymo automatika įrenginyje turi užtikrinti paprastą ir greitą įrenginio paleidimą ir eksploatavimą.

Jeigu visai neįrengta vėdinimo sistema, rekomenduotume Jūsų namuose instaliuoti centralizuotą vėdinimo sistemą su šilumą grąžinančiu rekuperatoriumi. Kiekviename kambaryje išgręždamas skyles, Jūs turėsite didžiulius šilumos nuostolius šildymo periodo laikotarpiu ir šalčio nuostolius vasarą, jei patalpos būtų kondicionuojamos. Jei Jūsų pastatas yra retkarčiais naudojama pirtelė, vasarnamis, o ne nuolat gyvenamos patalpos, tai skylių išgręžimas būtų santykinai pigiausias sprendimas. Į šias kiaurymes galite įmontuoti pratekėjimo grotelės VTK, kurios užsidaro esant šaltam orui lauke (žemiau -5 laipsnių) ir atsidarinėja orui šylant. VTK dydį reiktų pasirinkti pagal savo patalpas: ar VTK80, VTK100, VTK160. Vienų VTK 100 grotelių turėtų užtekti maždaug 20 m2 patalpos vėdinimui (nežinome Jūsų patalpų paskirties). Kiaurymes sienoje gręžkite, kai pasirinksite grotelių dydį. VTK montuojamos sienose, kurių storis iki 27 cm.

Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.09.02:2005) 42.5 punktą, vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta atitinkamo priešgaisrinio tipo pertvaromis ir perdangomis. Ortakiuose, kertančiuose 1 tipo priešgaisrinę sieną, būtini ugnies vožtuvai. Taip pat pagal 43.2.3. punktą, ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras, būtina įrengti ugnies vožtuvus. Todėl gaisrininkų reikalavimas sudėti ugnies vožtuvus yra pagrįstas.

Pasvarstykime, kodėl iškilo klausimas, išskiriantis rąstinius namus iš kitų namų tarpo. Teko girdėti nuomonių, kad rąstinis namas yra „kvėpuojantis“. Tai būtų iš dalies teisinga, jei rąstinio namo sienos nebūtų papildomai dengiamos izoliacinė plėvele, vatos sluoksniu. Jei tai modernus, šiltas rąstinis namas, jis toks pat sandarus kaip ir kiti šiuolaikiniai namai. Per mechaninę vėdinimo sistemą mes su išmetamu oru šaliname ne tik anglies dvideginiu prisotintą orą, bet ir orą, užterštą įvairiausiomis mūsų civilizuotos veiklos medžiagomis, dulkelėmis ir garais. Patalpose oras užsiteršia nuo apdailos medžiagų, naujų baldų, televizorių, kompiuterių, spausdintuvų, valymo priemonių, gaiviklių ir t.t. Žmogus ir naminiai gyvūnai ore taip pat palieka įvairiausių mažyčių dulkelių, alergizuojančių mūsų namų aplinką. Šios medžiagos ir alergenai net ir pro papildomai neizoliuotus rąstus (dalinai „kvėpuojančius“) nebus pašalinami. Tad priverstinę vėdinimo sistemą būtina įsirengti, kad kvėpuotume švariu, gaiviu oru. Nuo to bus sveikesni ne tik mūsų šeimos nariai, bet ir mūsų namo rąstai. Name nesikaups perteklinė drėgmė. Nepamirškime, kad užsistovėjusiame ore susidaro sąlygos daugintis pelėsiams, grybeliams ir kitiems mikroorganizmams. Tai labai aktualu rąstiniams namams. Trumpai atsakant į klausimą „ar naudinga įsirengti rekuperacinę sistemą“ glaustai paminėsiu kokius privalumus įgyjame susimontavę vėdinimo įrenginį su rotoriumi, ar su plokšteliniu šilumokaičiu: • grąžinama šalinamo oro šiluma tiekiamam orui. Vėdinimo įrenginiai su rotoriumi, ar su plokšteliniu šilumokaičiu užtikrina iki 85% šilumos grąžą; • mes patys valdome vėdinimo procesą pagal savo poreikius (iį./išj.; pageidaujamas intensyvumas ir t.t.), nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrų svyravimų; • gryną orą galime nukreipti į mums pageidaujamą patalpą; • tiekiamą orą sušildome arba galime atvėsinti iki pageidaujamos temperatūros. Namuose turėsime sveiką mikroklimatą, įsirengę vėdinimo įrenginį su šilumos grąža ir daug mažesniais kaštais, nei vėdindamiesi natūraliosios traukos ortakiais ar praverdami langus.