UAB Eurovudas ekspertų komentarai
Ar mediniams nameliams būtini pamatai
Ant ko statomi mediniai nameliai? Ar jiems būtini pamatai?
Mediniam sodo namukui, vieno kambario nuo 9 iki 20 kv. mertrų pamatai nėra būtini. Užtenka lygiai sudėti cementines plyteles, kaip pagrindą ant kurio statysite namelį. Reikia tik išsiaiškinti, koks Jūsų dirvožemis. Ant kieto, molingo dirvožemio nebus jokių problemų, jei naudosite plyteles.
Rąstinis namas su apšiltinimu
Planuojame statyti klijuotų rastų gyvenamajį namą. Iš pradžių galvojome pasirinkti 20 cm rąstą ir sienų neapšiltinti. Vienos įmonės atstovas patarė apsiriboti 12 cm storio rąstu ir daryti apšiltinimą iš išorės. Ar galėtumėte palyginti šituos du variantus, išvardinti pliusus ir minusus. Kaina mūsų atveju nelabai svarbus parametras.
Į klausimą atsakyti vienareikšmiškai sunku. Juolab, kad trūksta duomenų apie patį planuojamą statyti rąstinį namą. Bet kuriuo atveju medinis namas turi būti kiek galima labiau stabilesnis, būtina atkreipti dėmesį į kerčių susikabinimo tarpusavyje būda.
Tad šiuo atveju 120 mm storio rąstinio namo sienojai turėtų tokius trūkumus bei privalumus:
Trūkumai:
Tokio storio sienojai yra greičiau paveikiami atmosferos ardomojo poveikio. Kadangi rąstinio sienojaus plotis 120 mm, tad dėl techninių bei medžio specifinių savybių rąsto aukštis yra taip pat žemesnis nei įprastinių rąstų. Jis dažniausiai būna nuo 120 iki 160 mm. To pasekoje dėl didesnio rąstų skaičiaus padidėja šiluminis pralaidumas, sienoje susidaro daugiau šalčio tiltų.
Kitas didelis trūkumas, tai rąstų suleidimo vienas su kitu plotis. 120 mm storio rąstuose suleidimas bus apie 100 mm, o 200 mm - 180 mm.
Dėl šios priežasties (siaurų sienojų) siena, kuri veikiama statinių bei dinaminių jėgų yra labiau linkusi daryti išlinkimus (pilvus), tad tokie rąstai dažniausiai vienas su kitu tvirtinami srieginiais varžtais, kurie laikui bėgant yra nuo korozijos ir nutrūksta atlaisvindami sienojus. Jie taip pat reikalauja pastovaus papildomo suveržimo.
Plonesnių rąstų sienojai dažniau pritaikomi mažų vasarnamių bei mažų namelių statybai. Nes 120 mm sienojus negali būti naudojamas kaip vientisinis elementas net 6 m sienoje. Būtini dalinimai.
O rąstiniame name esant mansardiniam aukštui, labai komplikuojasi perdangos sutvirtinimas, nes perdengimo balkiai dažniausiai daromi taip pat iš tokių matmenų kaip ir sienojai.
Uždėjus rąstinio namo stogą (medinės konstrukcijos statiniams rekomenduojamas sunkus čerpių, nendrių, žemių stogas), reikia labai kreipti dėmesį į plonasienio namo sienų projektavimą, kad stogo atraminiai taškai į murlotinius sienojus (sienos viršutinė dalis į kurią remiasi stogo gegnės) neverstų sienų į statinio vidų.
Konstrukcinio stabilumo tokiam statiniui pagerinti neįmanoma arba tai sudaro labai didelius kaštus.
O šiluminės savybės dauguma gerina apšiltinę namą iš vidaus. Bet šiuo atveju medinis namas netenka savo pirminės paskirties. Ekologiškumo bei sveikumo. Toks namas tampa labai brangus. Nes tai yra namas name. Todėl šiuo atveju logiškiau būtų statyti skydinį arba karkasinį namą. Nes jis bus stabilesnis ir pigesnis. O pastačius plonasienį namą ir įrengiant apšiltinimą, reikia turėti didelę patirties ir žinių atsargą, nes sienojai mediniame name pastoviai juda. Todėl darant įprastą vidaus apdailą, dažniausiai tokių statinių vidaus sienos būna su trūkimais. Jų privalumas - pigesnė sienos kvadratinio metro kaina. Tai tikriausiai tiek apie plonasienius namus.
Apie 200 mm sienojus.
Tokio tipo rąstiniai namai namai labai tvirti. Didesnis konstrukcinis svoris leidžia gražiai ir greičiau susėsti sienojams. Tokie namai dėl medienos inertinių savybių yra pakankamai šilti. Naudojant geoterminį arba lokalų pastato apšildymą papildomo apšiltinimo nereikia. Namas yra šiltas ir svarbiausia - kvėpuojantis.
Klijuoto sienojaus yra labai geros garso izoliacinės savybės ir viena iš svarbiausių savybių - kad klijuotos medienos sienojai nesivarto dėl panaikintų medžio įtampų. Tarp sienų neatsiranda tarpų.
Tokio tipo namų trūkumus (aukštą kainą) kompensuoja vidinės apdailos įrengimo terminai ir kaina. Pakanka sienas nudažyti norima spalva.
Manau, kad tai yra esminiai skirtumai.
Tad šiuo atveju 120 mm storio rąstinio namo sienojai turėtų tokius trūkumus bei privalumus:
Trūkumai:
Tokio storio sienojai yra greičiau paveikiami atmosferos ardomojo poveikio. Kadangi rąstinio sienojaus plotis 120 mm, tad dėl techninių bei medžio specifinių savybių rąsto aukštis yra taip pat žemesnis nei įprastinių rąstų. Jis dažniausiai būna nuo 120 iki 160 mm. To pasekoje dėl didesnio rąstų skaičiaus padidėja šiluminis pralaidumas, sienoje susidaro daugiau šalčio tiltų.
Kitas didelis trūkumas, tai rąstų suleidimo vienas su kitu plotis. 120 mm storio rąstuose suleidimas bus apie 100 mm, o 200 mm - 180 mm.
Dėl šios priežasties (siaurų sienojų) siena, kuri veikiama statinių bei dinaminių jėgų yra labiau linkusi daryti išlinkimus (pilvus), tad tokie rąstai dažniausiai vienas su kitu tvirtinami srieginiais varžtais, kurie laikui bėgant yra nuo korozijos ir nutrūksta atlaisvindami sienojus. Jie taip pat reikalauja pastovaus papildomo suveržimo.
Plonesnių rąstų sienojai dažniau pritaikomi mažų vasarnamių bei mažų namelių statybai. Nes 120 mm sienojus negali būti naudojamas kaip vientisinis elementas net 6 m sienoje. Būtini dalinimai.
O rąstiniame name esant mansardiniam aukštui, labai komplikuojasi perdangos sutvirtinimas, nes perdengimo balkiai dažniausiai daromi taip pat iš tokių matmenų kaip ir sienojai.
Uždėjus rąstinio namo stogą (medinės konstrukcijos statiniams rekomenduojamas sunkus čerpių, nendrių, žemių stogas), reikia labai kreipti dėmesį į plonasienio namo sienų projektavimą, kad stogo atraminiai taškai į murlotinius sienojus (sienos viršutinė dalis į kurią remiasi stogo gegnės) neverstų sienų į statinio vidų.
Konstrukcinio stabilumo tokiam statiniui pagerinti neįmanoma arba tai sudaro labai didelius kaštus.
O šiluminės savybės dauguma gerina apšiltinę namą iš vidaus. Bet šiuo atveju medinis namas netenka savo pirminės paskirties. Ekologiškumo bei sveikumo. Toks namas tampa labai brangus. Nes tai yra namas name. Todėl šiuo atveju logiškiau būtų statyti skydinį arba karkasinį namą. Nes jis bus stabilesnis ir pigesnis. O pastačius plonasienį namą ir įrengiant apšiltinimą, reikia turėti didelę patirties ir žinių atsargą, nes sienojai mediniame name pastoviai juda. Todėl darant įprastą vidaus apdailą, dažniausiai tokių statinių vidaus sienos būna su trūkimais. Jų privalumas - pigesnė sienos kvadratinio metro kaina. Tai tikriausiai tiek apie plonasienius namus.
Apie 200 mm sienojus.
Tokio tipo rąstiniai namai namai labai tvirti. Didesnis konstrukcinis svoris leidžia gražiai ir greičiau susėsti sienojams. Tokie namai dėl medienos inertinių savybių yra pakankamai šilti. Naudojant geoterminį arba lokalų pastato apšildymą papildomo apšiltinimo nereikia. Namas yra šiltas ir svarbiausia - kvėpuojantis.
Klijuoto sienojaus yra labai geros garso izoliacinės savybės ir viena iš svarbiausių savybių - kad klijuotos medienos sienojai nesivarto dėl panaikintų medžio įtampų. Tarp sienų neatsiranda tarpų.
Tokio tipo namų trūkumus (aukštą kainą) kompensuoja vidinės apdailos įrengimo terminai ir kaina. Pakanka sienas nudažyti norima spalva.
Manau, kad tai yra esminiai skirtumai.