UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Deja, gerų žinių nėra. Jei Jūs grindyse įrengsit smūginio garso slopinimą, pagelbėsit savo kaimynams, ypač gyvenantiems žemiau Jūsų, nes jie nebegirdės garso, sklindančio iš viršaus (baldų stumdymas, žingsniai ir pan.). Garsas iš apačios persiduoda ne tik per grindų perdangą, bet ir konstrukcijomis.
Įdėkite į grindis kuo minkštesnės vatos, šiek tiek padės. Orinį garsą slopina kilimai, minkšti baldai.

Jūsų namas suprojektuotas A+ klasei pasiekti. Su Lode 175 mm blokeliais reikalinga 27 cm EPS 70 arba 22 cm EPS N 70 (su grafito priedais). Norint pasiekti aukščiausią A++ klasę, reikalinga 28 cm EPS 70N.

Namo pamatus polistireniniu putplasčiu šiltinama tik iš išorinės pusės. laikoma, kad A++ klasei termoizoliacinės medžiagos storis turėtų būti ne mažiau 20 cm. Šį storį tikslina projektuotojas, įvertindamas namo perimetrą, grindų šiltinimo niuansus,

Fasadas visuomet šiltinamas vienu sluoksniu. Rinkoje esantis polistireninis putplastis yra pakankamai aukštos kokybės, tarpai tarp sujungiamų plokščių minimalūs ir konvekcija per juos nevyksta. Pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomi montažinėmis putomis.

Fasado šiltinimui rekomenduojama naudoti EPS 70 arba pilkąjį EPS 70N. Tačiau neretai naudojama ir aukštesnės klasės polistireninis putplastis EPS 80 ar EPA 80N, kurie turi geresnę šiluminė varžą, bet yra šiek tiek brangesni. Kitos šių produktų savybės panašios, tame skaičiuje ir sąveika su armavimo mišiniais.

Naudojant EPS 70 (baltą) putplastį, A+ klasei pasiekti reikėtų 29 cm. Pilkojo putplasčio (Neoporo) reikia 24 cm. Klijuojant klinkerį, rekomenduojame dvigubą armavimą. - smeigių galvutės būtų tarp armavimo sluoksnių.

Jei tai baltas polistireninis putplastis, nieko blogo neatsitiks. Gerai būtų uždengti nuo lietaus ir saulės, bet tai daugiau darbo kultūros reikalai.Jei tai pilkasis putplastis (Neoporas), jį būtina apdengti nuo tiesioginių saulės spindulių. Deformacijai ir drėgmei putplastis atsparus.

Teko kažkada diskutuoti panašia tema Rusijoje. Jie negalėjo suprasti daugiabučių namų renovacijos tikslingumo, nes pastatų šildymas taip pigus, kad neverta mesti tokių didelių pinigų termoizoliacijai, tinkams, o dar ir darbas. Galima priminti ir šios dienos realijas - "Šiek tiek" padidėjusias dujų ir elektros kainas. Ne veltui reikalaujama A+ ar A++ energinio efektyvumo klasių. Nepasiekus tokio efektyvumo nebus leidžiama priduoti objektus eksploatacijai. Kiekvienas Eur, išleistas termoizoliacinei medžiagai, ateityje ne tik atsipirks, bet ir leis taupyti senatvės pensiją.

Noriu atkreipti dėmesį, kad garso izoliavimui tarpaukštinėse perdangose būtina įrengti ne įprastas šildomas, o "plaukiojančias", dar vadinamas judriąsias ar plūdriąsias grindis. Jų esmė - garsą izoliuojanti medžiaga (nesvarbu, ar speciali vata, ar specialus elastifikuotas polistireninis putplastis) tarnauja kaip elastinė medžiaga (minkšta tarpinė) tarp perdangos ir viršutinio grindų sluoksnio, kuris savo ruožtu dar turi būti izoliuotas nuo perdangų, vamzdžių ir kitų kietų įrengimų, kurie galėtų perduoti garsą. Tai darbas, reikalaujantis atitinkamos kvalifikacijos ir kruopštumo. Polistireninis putplastis gali būti 2. 3 ar 5 cm, techninės charakteristikos abiejų medžiagų artimos, tad galima rinktis. Smėlis tarp vamzdžių grindų išlyginimui jau nenaudojamas, jį keičia birios medžiagos - keramzitas ar polistireninio putplačio granulės. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad Jūs pagerinsite sąlygas gyvenantiems aukštu žemiau, jie negirdės Jūsų keliamo triukšmo į grindis (kėdžių stumdymas,vaikščiojimas), bet mažai įtakos triukšmui, kurį kels kaimynai, gyvenantys virš Jūsų. Išsamiau galite susipažinti mūsų firmos svetainėje patalpintose "EPS T panaudojimas smūginio garso slopinimui".

Patariant iš šalies, atsakymas - šiltinti iš lauko abu aukštus. Vis dėlto galima svarstyti ir pirmo aukšto apšiltinimą iš vidaus. Tuo atveju reikia įvertinti keletą faktorių.
Šiltinant iš vidaus, reikia šiltinti visas išorines sienas - prarasit kažkiek kambarių ploto, ne visur bus patogus priėjimas darbams. Negalima palikti sienos dalių neapšiltintų, sienoje gali atsirasti įplyšimų. Nors vonia antrame aukšte, pirmame aukšte vis tik reikia įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją. Reikia įvertinti namo estetinę išvaizdą (dviejų aukštų sujungimą sunku bus paslėpti. Na, ir tai, kas svarbiausia - įvertinti abiejų variantų kaštus.

Pamatas, ant kurio bus klijuojamas polistireninis putplastis, prieš apšiltinimo darbus turi būti išlygintas. Jei pamato nelyguma didesni, į tinko skiedinį galima maišyti su polistireninio putplasčio granulėmis. Šiltinamą pamatą reikia atkasti ir šiltinti per visą pamato aukštį) priklauso šiltinti 60 cm nuo žemės paviršiaus).

Viskas tvarkoje, tik šiek tiek komentarų.
Klinkerio plytelių atveju naudojama ir EPS 100, ir EPS 80. Neteko girdėti, kad būtų nukritę plytelės nuo EPS 70, statybos taisyklės kaip tik rekomenduoja EPS 70, bet apsidrausti ir panaudoti medžiagą su didesne atplėšimo jėga - tikrai blogiau nebus.
Noriu atkreipti dėmesį į vieną klinkerinės sistemos problemą. Žiemos metu tinkuotuose fasaduose kartais išryškėja smeigių tvirtinimo vietos. Kada statybininkai neįgilina smeigių ir nenaudoja polistireniniu "tablečių", smeigės tvirtinimo vietoje susidaro šilumos tiltelis ir fasadas žiemą būna margas. Tai liečia ir klinkerį. Klinkerio atveju tai jau dviguba problema, nes smeigės galvutės negalima įgilinti, ji turi būti virš tinklelio. Norint to išvengti, naudojama dvigubas armavimas ir specialios polimerinės smeigės.

Termoizoliacinės medžiagos storis priklauso nuo to, kokią energinio efektyvumo klasę norite pasiekti.
A+ klasei reikėtų naudoti 23 cm Šiloporas EPS 70 arba 19 cm Šiloporas Neo EPS 70N.
A++ klasei šie storiai būtų 28 cm ir 23 cm.

Manyčiau, kad problemos sprendimo reikia ieškoti kitur. Jei sienos apšiltinimo darbai atlikti technologiškai tvarkingai ir teisingai, atitvaros varža siekia 6, to turi pakakti. FIBO blokeliai, putplastis ir išorės tinkas - visos šios medžiagos nelaidžios vėjui .Patarčiau atkreipti dėmesį į langų šiluminė varžą (šilumos laidumo koef. (turėtų būti mažiau 1), jų montavimo kokybę. Jei langai sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, problema gali būti stogo apšiltinime. Manau, prieš ką nors keičiant, verta pasikviesti specialistus su termovizoriumi, kurie nustatytų, kas "vagia" šilumą.

Polistireninio putplasčio plokštės storis priklauso nuo pamato storio, pamatui naudotos statybinės medžiagos (keraminiai blokeliai, dujų silikatas, FIBO blokeliai ir pan.) bei nuo apšiltinimui pasirinktos termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficiento ir svyruoja nuo 23 iki 28 cm. Tikslesnius skaičius gausite, pasinaudojęs mūsų įmonės svetainėje patalpinta skaičiuokle.

Polistireninio putplasčio tvirtinimo smeigės turi vieną neigiamą savybę -didelis jų šiluminis laidumas. Patamsėjusios vietos fasado sienoje rodo, kurioje vietoje yra šalčio tilteliai. Ta pati problema bus ir tuo atveju, jei, pažeidžiant apšiltinimo technologiją, susidariusius plyšelius tarp putplasčio plokščių užglaistoma ne montavimo putomis , o užtepamos šilumą laidžiais klijais. Šalčio tiltelio susidarymo vietoje, ypač šaltesnėje šiaurinėje pusėje, kondensuojasi drėgmė ir matyti patamsėjusios vietos. Atšilus orui ir išgaravus drėgmei, fasado sienos spalva išsilygina.
Norint išvengti šalčio tiltelių, smeigės įgilinamos, o susidariusios duobutės užkišamos polistireniniu kamščiu (polistirenine tablete) arba užpurškiamos montažinėmis putomis.

Iš aprašymo supratau, kad prieš klojant polistireninio putplasčio plokštes,nedėjote garo izoliacijos. Vandens garai iš pirmo aukšto gyvenamų patalpų kyla aukštyn, pereina medinę perdangą, putplastį ir patenka į šaltą erdvę, kurioje kondensuojasi. Aplamai kondensatas neturėtų jaustis - gal pirmo aukšto kambariuose vyko šlapi apdailos darbai (tinkavimas, betonavimas ir pan.), ar kambariuose yra viršnorminis drėgmės kiekis (dažnai naudojama vonia, garai iš virtuvės, daug gėlių, mėgstančių drėgmę. Kai apšiltinsit stogą, išsilygins temperatūros abiejuose aukštuose, tikėtina, kad kondensatas dings. Putplasčio plokštėm nieko blogo neatsitiks, OSB plokštės drėgmei jautresnės. Kol kas reikėtų palaikyti santykinę drėgmę pirmo aukšto kambariuose ne daugiau 60%.

Įprastai statybose, apšiltinant vienaaukščius namus, polistireninis putplastis tik klijuojamas. Tačiau statybos techninis reglamentas tokių išlygų nenumato. Dar daugiau, ten nurodyta: Mechaniniam sistemų tvirtinimui, kai suminis sistemos svoris didesnis už 10 kg/m2, turi būti naudojamos smeigės tik su metalinėmis vinimis.

Turbūt nesuklysiu, tvirtindamas, kad rūsio grindys neapšiltintos. Jei ant grunto betonuojama, nenaudojant temoizoliacinės medžiagos - rasojimas rūsyje karštą vasaros dieną neišvengiamas. Fizikos mokslas sako, kad drėgmė skverbiasi ten, kur mažesnis garinis slėgis. Jei žiemos laikotarpiu aukštesnis garų slėgis kambariuose, drėgmė skverbiasi per konstrukcijas į lauką, tai vasarą vyksta atvirkštinis procesas - lauke temperatūra aukšta , slėgis irgi aukštas, o kambariuose temperatūra žemesnė, slėgos irgi mažesnis. Kuo temperatūrų skirtumas didesnis, tuo drėgmės skverbimasis į kambarius, šiuo atveju į rūsį. aktyvesnis.
Kovos su šia problema būdai yra du. Vienas - pakelti rūsio temperatūrą , apšiltinant grindis ar sienas. Antras būdas - mažinti drėgmės kiekį rūsyje, įrengiant papildomą ištraukiamą ventiliaciją. Siūlyčiau išbandyti antrą, pigesnį, variantą. Rūsio sienoje reikėtų išgręžti angą ir joje patalpinti ištraukiamą ventiliatorių su drėgmės matuokliu (yra prekybos centruose toks įrenginys). Ištraukiamoji ventiliacija įsijungia tik santykinei oro drėgmei viršijus užduotą lygį,nuo kurio prasideda rasojimas, pav. 60%

Rekomenduotinas putplasčio tipas priklauso nuo grindų apkrovos. Jei tai gyvenamos patalpos, viešbučiai ir kitos viešos paskirties patalpos, kai apkrova į grindis nedidelė, perdangai šiltinti rekomenduotina naudoti EPS 70 ar EPS 70 N (neoporas). Mokykloms, sporto salėms, automobilių remonto patalpoms, kai apkrova į grindis vidutinė, rekomenduotina EPS 100 ar EPS 100N. Archyvams, sandėliavimo patalpoms su lentynomis ir stelažais, šaldymo kameroms rekomenduotina EPS 200.

Pamatus nuo graužikų apsaugo tinkas. Apšiltinant grindis, polistireninis tinkas dedamas tiesiog ant sutankinto žvyro. Galima kaip skiriamąjį sluoksnį tarp žvyro ir putplasčio padėti difuzinę plėvelė, kuri apsaugotų polistireninį putplastį nuo drėgmės. Kokios nors apsaugos nuo graužikų nereikia.

Bet kokiu atveju tokie maži polistireninio putplasčio plokščių storiai negali užtikrinti norimos energinio efektyvumo klasės. Tačiau, norint atsakyti į jūsų klausimą, reikėtų detaliau žinoti garažo konstruktyvus (medžiagos, storiai) bei pagrindinį rodiklį - sienos tarp garažo ir namo parametrus - sienos konstrukcija, termoizoliacinė medžiaga, storiai.

Pamatai visada šiltinami tik iš lauko, nebent turite ypatingą priežastį nekeisti pastato išorės.

Rekomenduočiau apšiltinti grindis net ir negyvenamam garaže dėl vienos priežasties. Karštą vasaros dieną dėl didelio temperatūrų skirtumo iš grunto per betoną skverbiasi drėgmė ir ant rūsio sienų ir grindų kondensuojasi drėgmė. Jei rūsys gerai vėdinamas, ar grindys gerai izoliuotos nuo drėgmės, tos problemos gali ir nebūti, bet galimą riziką reikia įvertinti.

Karkasinio namo šiltinimo taisykles ir brėžinius galite rasti naujai išleistose Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu taisyklių 20 skyriuje https://www.kaunosilas.lt/uploads/pdf/Statybos%20taisykles.pdf
Dėl polistireninio putplasčio panaudojimo problemų nebus, bet reikia įvertinti visą sienos konstrukciją, panaudotą plėvelę ir kitus niuansus.