UAB Kauno šilas ekspertų komentarai
UAB Kauno šilas
Parduotuvė „Šiloporas“
Energetikų g.12, Kaunas
Parduotuvė „Šiloporas“
Šilo g.1, Kalakutiškės, Rietavas
Energetikų g.12, Kaunas
Parduotuvė „Šiloporas“
Šilo g.1, Kalakutiškės, Rietavas
Plonesnė šiltinimo medžiaga už putplastį
Planuojame pirmą aukštą (iš 30cm storio silikato blokelių) apšiltinti iš išorės klijuojant putplastį ir šlapiai tinkuoti, tačiau nenorime išstorinti sienos. Gal yra plonesnė šiltinimo medžiaga, kuri atlieka tokią pat ar geresnę funkciją, kaip 10-20cm storio putplastis? Gal mėlyna ar raudona Styrodur plokštė?
Jūsų minimo Styrodur plokštės turi pranašumą šiluminės varžos požiūriu prieš polistireninį putplastį naudojant nedidelius plokščių storius. Kada kalbama apie 20 cm plokštes, geriausią kainos ir efektyvumo santykį bei geriausias šilumines savybes turi pilkasis polistireninis putplastis Neoporas.
Polisterolas klijuotas vadinamais "kleckais" ar tai blogai
Polisterolas klijuotas vadinamais "kleckais" ar tai blogai? Ir kaip galima būtų ištaisyti šitą klaidą iš vidaus?
Klijuojant polistireno putplastį, klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40šiltinamos plokštės ploto. Tai darytina todėl. kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas, Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama, pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinamos medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo plokštės priklijuotos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda dėmių bei plyšių, į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vanduo bei teršalai ir dar labiau ją bloginti.
Jei apšiltinant padaryta klaidų, šiltinimo sistema bus mažiau efektyvi. Norint papildomai apšiltinti iš vidaus, reikalinga įvertinti visą sienos konstruktyvą, paskaičiuoti vandens garų pasišalinimą.
Jei apšiltinant padaryta klaidų, šiltinimo sistema bus mažiau efektyvi. Norint papildomai apšiltinti iš vidaus, reikalinga įvertinti visą sienos konstruktyvą, paskaičiuoti vandens garų pasišalinimą.
Mansardos šiltinimas iš vidaus
Mūsų namukas labai senas su pečiumi ir židiniu, bet nutarėme jį padaryti gyvenamu. Dabar pakeitėme visus langus ir įrengėme dujinį šildymą, todėl reikia apšiltinti namą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Pusė namo pastatyta iš silikatinių plytų, tarp kurių yra neužsandarintas oro tarpas 10 cm, o kita pusė karkasinė, apkalta lentom. Ant namo viršaus yra mansarda, kurią reikėtų šiltinti iš vidaus, o ji apkalta lentelėmis virš kurių yra neapšiltintas ekostogas. Meistrai ginčijasi, vieni sako, kad namą būtinai reikia tarp plytų užpūsti ekovata, o kiti sako, kad nereikia, užteks tik šiltinimo polistirolu 20 cm iš išorės. Tai kaip reikia daryti? Ar užpūsti tarp plytų ir šiltinti iš išorės, ar užteks tik išorės? Kitas klausimas dėl mansardos šiltinimo. Kaip ją reikia šiltinti: vieni meistrai sako reikia kai kur nuimti pakalimus, dėti termoplėvelę ir pūsti ekovatą, o kiti meistrai aiškina, kad galima užpūsti ekovatą tarp pakalimų ir stogo (po stogu yra uždėta plėvelė). Ką daryti tokiu atveju? Kadangi kiek meistrų tiek nuomonių, pasimetėme visiškai. Prašau patarkite kaip elgtis ir ar galima būtų užsakyti Jūsų paslaugas?
Pora patarimų. Jei yra neužsandarintas oro tarpas, jokie apšiltinimai iš lauko pusės nepadės. Šiluma iš kambario pereina plytų sluoksnį ir per oro tarpą, kaip per kaminą, išeina į atmosferą - nepriklausomai nuo to, apšiltinta siena iš lauko ar ne. Taigi, oro tarpo užpurškimas izoliacine medžiaga - būtina sąlyga. Tuo pačiu, taupant pinigus, apšiltinant iš lauko polistireniniu putplasčiu, galima sumažinti plokštės storį, nes termoizoliacinė medžiaga, kuria apšiltinsite oro tarpą, padidins sienos šiluminė varžą.
Antra problema -kokia termoizoliacinę medžiagą naudoti. Ekovata, kurią minite, būtų pats blogiausias pasirinkimas. Vertikalioje erdvėje per keletą metų ekovata sukrenta, ypač kai Jūsų atveju oro tarps 10 cm, susisluoksniuoja ir sienoje susidaro šalčio tiltai, kuriuos galima fiksuoti net be termovizoriaus. Yra alternatyva - polistireninio putplasčio granulės, tačiau jas reikia purkšti su kompresoriumi. Granulės turi užpildyti visus plyšius, netolygumus, susipresuoti. Pilti bei presuoti rankiniu būdu granules nepakanka, efektas bus tik dalinis. Kita alternatyva - termoputos. Tai šiek tiek brangesnis, bet patikimas būdas. Putos turi gerą šiluminę varžą,nepraranda izoliacinių savybių laiko bėgyje.
Ir svarbiausia - tik pašalinus oro tarpą (pripildžius termoizoliacine medžiaga) galima planuoti sienos apšiltinimą iš lauko.
Antra problema -kokia termoizoliacinę medžiagą naudoti. Ekovata, kurią minite, būtų pats blogiausias pasirinkimas. Vertikalioje erdvėje per keletą metų ekovata sukrenta, ypač kai Jūsų atveju oro tarps 10 cm, susisluoksniuoja ir sienoje susidaro šalčio tiltai, kuriuos galima fiksuoti net be termovizoriaus. Yra alternatyva - polistireninio putplasčio granulės, tačiau jas reikia purkšti su kompresoriumi. Granulės turi užpildyti visus plyšius, netolygumus, susipresuoti. Pilti bei presuoti rankiniu būdu granules nepakanka, efektas bus tik dalinis. Kita alternatyva - termoputos. Tai šiek tiek brangesnis, bet patikimas būdas. Putos turi gerą šiluminę varžą,nepraranda izoliacinių savybių laiko bėgyje.
Ir svarbiausia - tik pašalinus oro tarpą (pripildžius termoizoliacine medžiaga) galima planuoti sienos apšiltinimą iš lauko.
Ar reikia šiltinti pastato pamatus, jei pats pastatas bus nešiltinamas
Ar reikia šiltinti karkasinio ūkinio pastato pamatus, jei pats pastatas bus nešiltinamas?
Norint atsakyti, reikia turėti daugiau informacijos apie kitų pastato konstruktyvų apšiltinimo lygį, pastato funkcinę paskirtį. Jei namas karkasinis, jis, matomai, yra apšiltintas. Pamatus tikslinga apšiltinti tuo atveju, jei pastatas sunaudoja per daug šiluminės energijos, patalpoje per žema temperatūra ir pan. Bet kokiu atveju didžiausi šilumos nuostoliai per sienas, stogą, langus, o pamato šiluminė varža vaidina mažesnį vaidmenį.
Pamatų šiltinimas iš išorės ir iš vidaus
Ar reikia šiltinti pamatus iš išorės, jei pamatai yra apšiltinti iš vidaus polistirolu, ką duoda tas šiltinimas iš išorės?
Pamatai turi būti apšiltinami ne iš vidaus, bet iš lauko. Tai prilyginama situacijai, kai žmogus žiemą rengiasi kailiniais, norėdamas apsaugoti kūną nuo šalčio. Po namu esančio grunto temperatūra žiemą žymiai aukštesnė nei grunto temperatūra išorėje. Pamatas žiemą įšąla iš lauko, ten yra pagrindinė problema. Jei po namu yra rūsys, kuriame norite palaikyti aukštesnę temperatūrą, galite papildomai apšiltinti ir iš vidaus, bet bendru atveju apšiltinimas iš lauko būtinas.
Putų polistirolas tarp gegnių
Statome vieno aukšto namą, perdanga medinė 20 cm storio, palėpė negyvenama, ar galima tarp gegnių naudoti polisterolą, o viršutinę dalį perdangos uždengti vata ?
Šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putplasčiu ne tik galima, bet ir rekomenduotina. Plokštes reikia išpjauti statybvietėje (aštriu peiliu, pjūklu) pagal realų atstumą tarp gegnių ir įsprausti su pasipriešinimu. Tarp stogo dangos ir šiluminės izoliacijos reikėtų dėti difuzinę plėvelę ir palikti 4 cm ventiliuojamą oro tarpą drėgmės išgarinimui. Iš vidinės pusės putplastį reikia uždengti gipso kartono plokšte. Kadangi medžio gegnės laidžios šilumai, reikėtų šiluminius nuostolius kompensuoti papildomu izoliacinės medžiagos sluoksniu.
Rostverko apšiltinimas XPS ar EPS polistirolu
Pagal konstruktorės skaičiavimus polinių gręžtinių pamatų rostverkas turi būti apšiltintas EPS100 150mm storio polistirolu. Visi kaimynai aplinkui šiltina XPS F-300 100 mm storio polistirolu sakydami, kad XPS mažiau įgeria drėgmę ir ilgesnį laiką nepraranda savo techninių charakteristikų. Mano skaičiavimais apšiltinus XPS 100 mm pamato varža sumažėtų beveik 30 %. Ką galėtumėte pasiūlyti/rekomenduoti šiuo atveju? Norėtųsi naudoti XPS, bet jo nebūna 150 mm storio.
UAB "Kauno šilas" EPS 100 ilgalaikis drėgmės įgėris - 2,1%. Analogiško XPS produkto techniniam aprašyme pažymėta "beveik neįgeria drėgmės". Jei Jums toks EPS įgėris netenkina, padidėjusį šilumos pralaidumą dėl papildomos drėgmės galite kompensuoti, padidindami rostverko izoliacinio sluoksnio storį, pav. vietoj 150 mm panaudoti 160 mm plokštę, įrengiant vėdinamą ir drenuojamą nuogrindą, žvyro sluoksniu pagerinant drenažą ar kt.
Diskutuojant dėl techninių parametrų pastovumo, galiu atkreipti dėmesį, kad jau EPS standarte nurodyta, kad ši medžiaga laikui bėgant nekeičia savo techninių parametrų (šilumos laidumo, degumo),Tai aksioma ir dėl to neverta ginčytis.
Diskutuojant dėl techninių parametrų pastovumo, galiu atkreipti dėmesį, kad jau EPS standarte nurodyta, kad ši medžiaga laikui bėgant nekeičia savo techninių parametrų (šilumos laidumo, degumo),Tai aksioma ir dėl to neverta ginčytis.
A klasės namo pamatų šiltinimo medžiagos storis
Norėjau paklausti ar jau A klasės namo pamatams nebeužtenka apšiltinti 10cm ekstruziniu polistirolu, o reikia 25 cm?
Primenu, kad nuo 2018 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja dar aukštesni, A+ klasei reikalavimai. Pagal naujus normatyvus pamato atitvaros varža jau turi būti ne mažiau 8,33. Norint tiksliai atsakyti į klausimą, reikėtų žinoti nešančios konstrukcijos tipą ir storį. Labai gali būti, kad Jūsų minimos izoliacijos tokio storio gali ir nepakakti.
Polistirolas pirties šiltinimui iš vidaus
Ką geriau naudoti pirties šiltinimui iš vidaus, polistirolą ar akmens vatą?
Galiu pasidalinti teigiama patirtimi, apšiltinant savo pirtį. 1998 metais sodo namo rūsyje įsirengiau suomiško tipo garinę pirtį. Garinės, dušinės ir persirengimo kambarį apšiltinau polistireniniu putplasčiu EPS 70. Tarp polistireninio putplasčio plokščių ir dailylenčių dėjau šilumą atspindinčią aliuminio plėvelę. Garinėje dūmtraukį sienoje bei sieną už krosnies izoliavau karščiui atsparia vata. Beje, labai svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir grindis, lubas. Pirtimi naudojausi 17 m., problemų šilumos išsaugojimo klausimais neturėjau.
Šiltinimo medžiagos šlaitiniam stogui
Įsigijome namuką šlaitiniu stogu, ant kurio daugiau nieko nėra - tik gegnės ir plikos čerpės. Norime apšiltinti stogą ir po juo įrengti gyvenamąsias patalpas. Kuo ir kaip šiltinti tokį stogą, kad kokybė atitiktų kainą ir atvirkščiai (būtų ne per brangu, bet gerai)?
Rekomenduočiau pasinaudoti patarimais www.kaunosilas.lt Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. XI skyrius. Stogų šiltinimas ir apsišiltinti stogą polistireniniu putplasčiu. Privalumai - darbą galima atlikti savomis jėgomis, užsitikrinti reikiamą darbų kokybę, mažos investicijos (polistireninis putplastis, difuzinė bei garo izoliacijos plėvelės). Galite taip pat pasinaudoti medžiaga Specialisto komentaras. Šlaitinių stogų šiltinimas polistireniniu putplasčiu.
Izoliacinės plėvelės apšiltinus stogą putų polisteroliu
Noriu pasiteirauti, ar apšiltinus stogą putų polisteroliu (25 cm Neoporas gegnėse + 10 cm EPS70 baltas už gegnių) reikia montuoti garo izoliacinę plėvelę?
Apšiltinant šlaitinį stogą su polistireniniu putplasčiu, rekomenduojama naudoti dvi plėveles.
1. Difūzinė plėvelė, klojama virš termoizoliacinės medžiagos, turi savybę nepraleisti atmosferinės drėgmės,galinčios atsirasti vėdinimo sluoksnyje, bet praleidžia vandens garus kita kryptimi - iš termoizoliacinės medžiagos į vėdinimo kanalą.
2. Garo izoliacinė plėvelė dedama termoizoliacinės medžiagos apačioje, apsaugo nuo vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn. Šią plėvelę būtų galima ignoruoti tuo atveju, jei ji paklota perdangos konstrukcijoje.
1. Difūzinė plėvelė, klojama virš termoizoliacinės medžiagos, turi savybę nepraleisti atmosferinės drėgmės,galinčios atsirasti vėdinimo sluoksnyje, bet praleidžia vandens garus kita kryptimi - iš termoizoliacinės medžiagos į vėdinimo kanalą.
2. Garo izoliacinė plėvelė dedama termoizoliacinės medžiagos apačioje, apsaugo nuo vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn. Šią plėvelę būtų galima ignoruoti tuo atveju, jei ji paklota perdangos konstrukcijoje.
Blokinių pamatų šiltinimas iš vidaus
Ar verta blokinius pamatus šiltinti iš vidaus? Iš išorės pamatai apšiltinti iki 1,20m gylio 10cm storio EPS100 polistirolu. Pamatas 30cm storio.
Blokinis pamatas apšiltintas pakankamai tvarkingai, taip buvo apšiltinami pamatai daugelį metų. Įsigaliojus reikalavimams siekti A klasės, atsiranda poreikis pridėti dar 10 cm putplasčio. Galėčiau patarti taip: jei tai noras gyventi šiltai, rekomenduočiau nedaryti nieko. Jei tai išorinių institucijų reikalavimas, apšiltinti iš lauko papildomu putplasčio sluoksniu. Iš vidaus tikslinga apšiltinti tik tuo atveju, jei yra rūsys, kuriame norima palaikyti aukštesnę temperatūrą. Pamatai be rūsio apšiltinami tik iš lauko - po namu žiemą ir taip išsilaiko teigiama temperatūra, šaltis ateina į pamatą iš išorės.
Skirtumai tarp neoporo gamintojų
Norim apšiltint rekonstruojamą namą polistirolu 20cm. Galvojame apie "neoporą". Ar yra kažkokių esminių skirtumų tarp gamintojų kaip pvz.: Kauno "Šiloporas", Ukmergės gelžbetonio "Neoporas" ir Etna EPS 70 su grafitu?
Produktas tas pat, gaminamas pagal tą patį standartą, pagal tokią pat technologiją. Skiriasi pavadinimas, šiek tiek kokybės lygis, kaina.
C klasės namo sienų šiltinimas
Rekonstruoju namą, noriu apšiltinti namo sienas, kad atitiktų C klasę. Namo sieną sudaro skylėtos raudonos plytos su 9cm oro tarpu, iš lauko aptinkuota. Iš vidaus lauko sienos papildomai apmūrytos keraminiais blokeliais 20 cm. Kokį apšiltinimą protingiausiai pasirinkti? Taip pat noriu sužinoti kiek reikia apšiltinti stogą, kad taip pat atitiktų C klasę?
C klasės reikalavimas stogui - varža R=6.25. Šį reikalavimą galima pasiekti apšiltinus stogą 25 cm Šiloporas EPS 70 arba 20 cm Šiloporas EPS Neo 70N plokštėmis. Norint išspręsti sienos apšiltinimo problemas, būtina panaikinti oro tarpą, užpurškiant jį polistireninio putplasčio granulėmis ar termoputomis.
Namo pamatų šiltinimas su XPS
Ruošiuosi šiltinti namo pamatus. Kadangi po apšiltinimo pamatai bus išsikišę už fasado, norėtųsi, kad tas išsikišimas būtų kuo mažesnis. Klausimas, ar vietoje planuoto EPS100 10cm, dedant XPS, Styrodur 5cm gausiu tą patį efektą? Ir ar reikia drenažinės membranos naudojant XPS, Styrodur? Gruntas smėlis.
Pateikiu konkuruojančių medžiagų šilumos laidumo koeficientus:
Ekstrudinis XPS 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (Finnfoam informacija)
Polisti. putplastis 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (UAB "Kauno šilas" inf.)
Neoporas EPS 100N 5 cm plokštė λD = 0.030 , R= 1.667 (UAB "Kauno šilas" inf.)
Kaip matyti, geriausią varžą iš šių medžiagų turi Neoporas. Naudojant XPS sauso grunto atveju membrane nebūtina. Rekomenduoju pasidomėti brėžinuku TCP 07 Eksploatuojamo pastato iškišto cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.
Ekstrudinis XPS 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (Finnfoam informacija)
Polisti. putplastis 5 cm plokštė λD = 0.035 , R= 1.429 (UAB "Kauno šilas" inf.)
Neoporas EPS 100N 5 cm plokštė λD = 0.030 , R= 1.667 (UAB "Kauno šilas" inf.)
Kaip matyti, geriausią varžą iš šių medžiagų turi Neoporas. Naudojant XPS sauso grunto atveju membrane nebūtina. Rekomenduoju pasidomėti brėžinuku TCP 07 Eksploatuojamo pastato iškišto cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.
Grindų šiltinimas polistireniniu putplasčiu
Noriu apšiltinti grindis. Namas medinis, pagrindas paruoštas išlygintas. Ką reikia daryt, gal kokių patarimų? Dedam paprastą juodą plėvelę storesnę, tada polistireno plokštes 5cm, dviem eilėm ir 6-8cm cementuojam. Polistireno putplasčio plokštė EPS100
Putplasčio panaudojimo taisyklės. Brėžinys GVG 01. Rasite keletą skirtumų, ne į visus būtina reaguoti. Pagal taisykles putplastis dedamas tiesiog ant išlyginto grunto. Laikoma, kad plėvelė gali net ir pakenkti tais atvejais, kai dėl kokių tai priežasčių toje vietoje atsiras drėgmė, o plėvelė neleis drėgmei pasišalinti į gruntą, Tačiau įprastai plėvelė dedama, bent jau paprasta polietileninė plėvelė.
Antra pastaba -10 cm putplasčio aiškiai per mažai - populiariausias izoliacinio sluoksnio storis grindims - 25 cm. Patarčiau bent jau 10 + 10 cm.
Betono sluoksnis - 5 cm, bet jis turi būti armuotas.
Grindims naudojamas EPS70, šildomoms grindims EPS80. Naudoti EPS 100 reikėtų tik esant didelėms apkrovoms, - garažui su pakėlėju, gamybinėms patalpoms.
Antra pastaba -10 cm putplasčio aiškiai per mažai - populiariausias izoliacinio sluoksnio storis grindims - 25 cm. Patarčiau bent jau 10 + 10 cm.
Betono sluoksnis - 5 cm, bet jis turi būti armuotas.
Grindims naudojamas EPS70, šildomoms grindims EPS80. Naudoti EPS 100 reikėtų tik esant didelėms apkrovoms, - garažui su pakėlėju, gamybinėms patalpoms.
Smūginio garso sumažinimas
Kaimynai skundžiasi, kad mūsų vaikai bėgioja, žaidžia ir taip kelia triukšmą. Ką aš galėčiau padaryti grindims, kad apmažinčiau garsą?
Kalba eina apie smūginį garsą, kurį sukelia stumdomų kėdžių ar žaidžiančių vaikų keliamas garsas. Sprendimas yra, bet šią problemą geriausia spręsti namo statybos eigoje, įrengiant plaukiojančias grindis. Jūsų atveju tokie darbai - per brangi investicija. Tektų šalinti grindų dangą, klotį 3 cm storio polistireninio putplasčio EPS T plokštes, padengiant jas 5 cm storio betono sluoksniu. Naujas betono sluoksnis nuo pastato konstrukcijų turi būti apribotas elastinėm tarpinėm.
Šiltinimo medžiaga palėpei apšiltinti
Planuoju apsišiltinti palėpę, tačiau nežinau kokia medžiaga. Trumpai apibūdinsiu stogą: stogas dengtas bitumine danga, kuri pritvirtinta prie OSB plokščių, plokštės pritvirtintos prie grebėstų, nėra difuzinės plėvelės. Kadangi stogo konstrukcijos nebuvo keistos, tai gegnės darytos apvalių rąstų, tarpai tarp gegnių nevienodi. Ką galėtumėte patarti?
Pagal stogo apšiltinimo teoriją turėtų būti ir difuzinė plėvelė ir ventiliacinis oro tarpas virš izoliacinės medžiagos. Jūsų atveju belieka naudoti izoliacinę medžiagą, kuri mažiau jautri galimai drėgmei. Įprastai tokiu atveju naudojamas polistireninis putplastis, rekomenduotina Šiloporas Neo EPS70, arba Šiloporas Ekstra Neo. Putplasčio plokštės standžiai (su pasipriešinimu) įspraudžiamos tarp gegnių (taip bus amortizuota rąstų apvalumas). Kadangi atstumai tarp gegnių nevienodi, plokštes reikia pjauti vietoje, pagal realius tarpus. Pasiliekančius plyšius reikia sandarinti putplasčio atraižomis bei termoputomis. Siekiant gauti geresnį efektą, gegnes galima paaukštinti brusais. Rekomenduotina dėti garo įzoliacinę plėvelė (polietileno plėvelę), prisukti gipsokartonines plokštes.
Namo šiltinimas neoporo putplasčiu
Statomą namą nusprendėme apšiltinti neoporo putplasčiu. Bet apdailai norėtume medinių dailylenčių. Ar galima taip derinti nevėdinamas šiltinimo medžiagas su medžiu ar kitomis karkasinėmis apdailos sistemomis?
Nelabai suprantu, kodėl Jums kyla abejonių. Jei domina vandens garų pralaidumo klausimai (tenka kartais skaityti, kad polistireninis putplastis nekvėpuoja, o medis kvėpuoja) tai mūsų nedraugų konkurentų skleidžiamas mitas. Medienos vandens garų pralaidumo koeficiento reikšmė 20 - 50, tuo tarpu Neoporo - 20 - 30. Abi šios medžiagos pakankamai gerai praleidžia drėgmę ir problemų nekils.
A klasės namo šiltinimas neoporo plokštėmis
Turiu skydinio namo karkasą, kurio sienų skydų plotis yra 27.5 cm (šiltinimo medžiaga Neoporas). Domina kaip ir kiek dar turiu šiltinti išorines sienas (nedomina dk tinkas), kad atitiktų A KLASĘ.
27,5 cm storio Neoporo plokštė sudaro varžą 8,593, tuo tarpu A klasės reikalavimas 8,33. Taip atrodytų, kad to pilnai pakanka. Problema ta, kad karkasiniam namui naudojami mediniai brusai, kurie yra laidūs (lyginant su izoliacine medžiaga) ir pablogina bendrą sienos šiluminę varžą. Norint tiksliai paskaičiuoti, reikia žinoti pilną sienos struktūrą,atstumus tarp brūsų, jų matmenis. Norint turėti šiltą namą, tokio storio Neoporo turėtų pakakti. Jei tai reikalinga priduodant namą rI pagrindžiant A klasę,reikia atlikti tikslesnius paskaičiavimus, tą turėtų atlikti Jūsų namo architektas.
Seno namo pamatų šiltinimas
Noriu apšiltinti pamatus seno namo. Bėda tame, kad tik 30 cm po žeme yra lygus paviršius, o žemiau pamatas darytas iškasus duobę ir pripylus betono ir akmenų, todėl išores paviršius nelygus, tad su plokšte apšiltinti nepavyks. Kaip pasielgti su tuo žemesniu sluoksniu, nes skaičiau, kad min 60 cm pamato apšiltinimas turi būti. O gal užteks ir 30 cm.? Nes grindys 50 cm virš žemės, grindis apšiltinantis polistirolas 30-40 cm nuo žemės paviršiaus?
Pasidomėkite www.kaunosilas.lt Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. Brėžinys TCP 07. Eksploatuojamo pastato iškišto cokolio papildomas šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema, kai papildomai šiltinama rūsio perdanga. Gal tai Jūsų situacija?
Sienų šiltinimas polistirolu
Šiltinsime 25 cm pločio dujų silikato laukines sienas, planuojame dėti 15 cm polistirolą, norime pasiekti A klasės šiluminę varžą, kokio tipo polistirolą pasirinkti? Gal reikėtų polistirolą pirkti dvigubą 5+10 ar panašiai?
Noriu atkreipti dėmesį, kad A klasei reikia didesnio izoliacinės medžiagos storio, nei 15 cm. Mūsų firmos svetainėje rasite skaičiuoklę, galite ja pasinaudoti. Fasadas visada apšiltinamas viena plokšte, polistireninio putplasčio gamintojai pagal užsakymą pagamins reikiamo storio plokštes.
Kuo skiriasi frezuotas ir nefrezuotas neoporas
Prašau paaiškinti kuo skiriasi frezuotas ir nefrezuotas neoporas, ar skiriasi jų šiluminė varža? Pagal projektą numatytas fasado šiltinimas EPS70-250mm, būtent tokį ir svarstome pasirinkti, tik iškilo diskusija, gal rinktis nefrezuotą, kadangi labai daug langų ir kampų, kas įtakos didelį neoporo išpjaustymą ir padidins medžiagų sąnaudas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad gamintojai, išrašydami sąskaitas frezuotam putplasčiui, patyria nuostolius, nes į gaminio kubatūrą įskaito mažesnius gaminio išmatavimus, bet prisitaiko prie klientų pageidavimų. Apie 80 proc. fasadinio putplasčio frezuojama.
Pakilus reikalavimams energetiškai efektyviems namams, fasadai šiltinami 20 - 30 cm storio plokštėmis. Kiekviena plokštė turi savo išmatavimų tolerancines ribas, nelygios sienos, nekokybiškas statybininkų darbas - šios priežastys sudaro prielaidas atsirasti tarpams tarp plokščių. Jei 10 - 15 cm gylio plyšius galima užpurkšti putomis, tai 25 cm gylio plyšį užpildyti sunku. Frezavimas palengvina šią problemą, siena apšiltinama tolygiau, sandariau.
Pakilus reikalavimams energetiškai efektyviems namams, fasadai šiltinami 20 - 30 cm storio plokštėmis. Kiekviena plokštė turi savo išmatavimų tolerancines ribas, nelygios sienos, nekokybiškas statybininkų darbas - šios priežastys sudaro prielaidas atsirasti tarpams tarp plokščių. Jei 10 - 15 cm gylio plyšius galima užpurkšti putomis, tai 25 cm gylio plyšį užpildyti sunku. Frezavimas palengvina šią problemą, siena apšiltinama tolygiau, sandariau.
Mūrinio namo fasado šiltinimas putų polistirolu
Planuoju mūrinio namo fasadą šiltinti putų polistirolu - neoporu 70N. Kiek žinau yra du gamintojai Lietuvoje, taip pat pardavinėjamas Lenkijoje gamintas Knauf. Pagal specifikacijas jie vienodi, tačiau ar realiai yra kažkokie skirtumai tarp jų? Girdėjau, kad lenkiškas lengvesnis.
Šiltinant fasadą polistireniniu putplasčiu reikia žinoti, kad svarbus vienas techninis parametras - tempiamas stipris. Tuo tarpu nei atsparumas gniuždymui, nei lenkimui, nei medžiagos tankis nėra labai aktualus. Deja, tempiamą stiprį galima pamatuoti tik laboratorijoje. Tiesa, yra netiesioginė medžiagos tankio ir techninių savybių priklausomybę, tai yra lengvesni gaminiai turi ir silpnesnes technines savybes. Natūralu, kad lenkiškas produktas, norėdamas sėkmingai konkuruoti Lietuvos rinkoje, turi kažkur kitur pataupyti.Reikia atkreipti dėmesį, kad visi Europos gamintojai dirba pagal tą patį standartą, išlaiko tuos pačius reikalavimus ir didelių svyravimų kokybėje neturėtų būti.
Putų polistirolo tvirtinimas
Ar būtina putų polistirolą tvirtinti smeigėmis? Ir ką tas pakeičia?
Šiltinant pastatus iki antro aukšto imtinai smeigiuoti nebūtina, pakanka tik klijuoti. Tačiau čia reikia atkreipti dėmesį į porą faktorių tvirtinant putų polistirolą:
1.Klijuojamos plokštės turi būti lygios. Jei plokštės plokštumas viršija 3 mm/m, prispaudžiant gali atspyruokliuoti.
2. Pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas) šiek tiek silpniau sukimba su izoliacine plokšte, nakties ir dienos temperatūrų nusvyravimai gali įnešti sukibimo nestabilumų. Rekomenduojama naudoti poliuretaninius klijus.
1.Klijuojamos plokštės turi būti lygios. Jei plokštės plokštumas viršija 3 mm/m, prispaudžiant gali atspyruokliuoti.
2. Pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas) šiek tiek silpniau sukimba su izoliacine plokšte, nakties ir dienos temperatūrų nusvyravimai gali įnešti sukibimo nestabilumų. Rekomenduojama naudoti poliuretaninius klijus.
UAB Kauno šilas
Parduotuvė „Šiloporas“
Energetikų g.12, Kaunas
Parduotuvė „Šiloporas“
Šilo g.1, Kalakutiškės, Rietavas
Energetikų g.12, Kaunas
Parduotuvė „Šiloporas“
Šilo g.1, Kalakutiškės, Rietavas