UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Apšiltinant baltuoju EPS 70 putplasčiu A+ klasei užtikrinti reikalinga naudoti 26 cm EPS plokštes.
Beje, baltąjį putplastį iš termoizoliacinių medžiagų rinkos išstumia pilkasis putplastis Neoporas. Tai pati populiariausia termoizoliacinių medžiagų rinkoje medžiaga, skirta apšiltinimui tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.
Kaip ir visos tamsios medžiagos, Neoporas jautriau reaguoja į tiesioginius saulės spindulius. Priklijavus plokštes, rekomenduotina dviejų dienų bėgyje bent jau tiesioginių spindulių veikiamą sieną padengti tinku.
Bandymai Afrikoje, Abu Dabio dykumoje, įrodė, kad ši medžiaga puikiai atlaiko ir daugiau nei 40 oC karščius, nekeisdama nei fizinių, nei mechaninių savybių.

Cituoju išrašą iš statybos taisyklių AT224555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema dekoruojama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto.

Vandens garų kondensacija tarp nešančiosios konstrukcijos ir polistireninio putplasčio plokštės nevyksta, nes EPS plokščių vandens garų varžos faktorius yra mažesnis (gelžbetoninės sienos šiltinimo atveju) ar labai artimas (mūras, blokeliai, medis ir pan.). Vandens garai gali kondensuotis kitame taške, tarp putplasčio ir tinko, bet tai pastebima tik tuo atveju,tuo atveju, jei naudojama vandens garams nepralaidus ar sunkiai pralaidus tinkas.

Rūsio sienų apšiltinimui A klasei reikia naudoti 23 cm EPS 100. Norint pasiekti A+ klasę - naudokite 27 cm EPS 100. Šie skaičiai, priklausomai nuo pamato storio, gali nežymiai keistis.

Nesupratau, kodėl žadate naudoti grindims EPS 150 ir EPS 200. Jei tai normalus gyvenamas namas, pagal apkrovas grindų apšiltinimui naudojama EPS 70 ar EPS 80 (šildomų grindų atveju). Garažo zonoje galima naudoti EPS 100, bet ne daugiau. Po rūsiu rekomenduojama taip pat EPS 70 (jei rūsyje nebus išskirtinai didelių apkrovų).

Termoizoliacinės medžiagos dėl to ir vadinamos termoizoliacinėmis, nes turi nepalyginamai geresnes šilumines varžas, nei kitos statybinės medžiagos.
40 cm storio smėlio - žvyro sluoksnis sudaro varžą tik 0,2. Tuo tarpu net ir 1 cm storio EPS 80 plokštė padidina varžą 0,27. Atkreipiu dėmesį, kad polistireninio putplasčio plokštės, nekeičiant kainos,tiekiamos įvairių storių, žingsnis 1 cm. Galite užsisakyti tokio storio plokštes, koks reikalingas reikiamai energinio efektyvumo klasei pasiekti. Reikalui esant galite pasinaudoti mūsų firmos svetainėje esančioje skaičiuoklėje.

Patarsiu tai, ką kiekvienas gali atlikti savomis jėgomis. Jei stogas nekiauras, įsprauskite tarp gegnių polistireninio putplasčio plokštes (rekomenduotina Šiloporas Ekstra Neo ar Šiloporas EPS 70N (neoporas). Jei norit gyventi šilčiau, gegnes reikėtų paaukštinti bent 10 cm storio tašais, uždengti putplastį garo izoliacijos (polietilenine) plėvele ir prisukti gipso kartono plokštes. Vėliau, keičiant stogą, iš viršaus putplastį reikėtų apdengti difuzine plėvele ir palikti iki stogo dangos 4 cm ventiliacinį oro tarpą.

Jūsų klausime nepaminėta viena esminė detalė - iš kokių medžiagų planuojate statyti namą. Čia pasirinkimas ypač įvairus - keraminiai, silikatiniai, keramzito blokeliai, akytas betonas ir t.t. Visos šios medžiagos turi skirtingus šilumos laidumo koeficientus. Termoizoliacinės medžiagos storis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp A+ klasei būtinos sienos varžos ir esamos konstruktyvo varžos.
Antras niuansas - EPS gamintojai patieks reikiamo storio plokštes 1 cm tikslumu (kaina pastovi už m3), pav. 23 cm, 28 cm ir pan.
Pamatams įprastai rekomenduojama naudoti EPS 100 ar pilkąjį EPS 100 Neo. Žinoma, jei gruntas lengvas (smėlis, žvyras), nėra gruntinio vandens pavojaus, šalia pamato nevažinės mašinos - galite naudoti ir EPS 70, nieko blogo neatsitiks.
Jei domina klinkeris - klijuokit prie putplasčio klinkerį arba mūrykit 4 cm atstumu nuo putplasčio klinkerio plytų sienelę (trisluoksnė siena). Jei Jums labiau patinka vata, naudokit vatą, tik nesutinku, kad su vata geriau apsišiltinti. Visos medžiagos geros, tik reikia teisingai jas panaudoti. Net ir šlaitiniam stogui, norint pasiekti A+ klasę, Neoporas su ypač žemu šilumos laidumo koeficientu (0,030) leis sumažinti stogo storį, palengvins konstrukciją. Vokietijoje tokie stogai labai populiarūs.
Mūsų firmos svetainėje rasite elektroninę polistireninio putplasčio skaičiuoklę, kuri Jums parinks reikiamą storį kiekvienai konstrukcijai pagal pasirinktą medžiagą.

Išsamesniam atsakymui reikėtų daugiau informacijos. Kiek supratau, norite apšiltinti tik antrą aukštą. Esminė problema - vandens garų pasišalinimas iš kambario per lauko sieną. Jei antrame aukšte nebus pastoviai gyvenama, nesinaudosite vonia, virtuve,- problemų nebus. Priešingu atveju, apšiltinus iš vidaus, nepriklausomai nuo termoizoliacinės medžiagos, kambariuose gali susidaryti drėgmės perteklius. Ilgainiui kambario kampuose gali susidaryti pelėsiai, kuriuos bus sunku pašalinti. Norint to išvengti, reikia įrengti papildomą ventiliaciją.
Apšiltinimas iš vidaus- nesudėtingas, bet rizikingas darbas, kurio geriau vengti. Visais atvejais rekomenduotina rasti galimybę apšiltinti iš lauko, net ir jau kartą apšiltintą pastatą.

Iš klausimo nelabai supratau, kodėl nesvarstote stogo apšiltinimo iš vidaus varianto su polistireniniu putplasčiu, įspraudžiant plokštes tarp gegnių pagal šlaitinio stogo variantą. Norint pasiekti reikiamą energetinio efektyvumo klasę, gali tekti prikalti prie gegnių paaukštinančius tašus bei panaudot pilkojo putplasčio EPS 70N, EPS 80 N ar net EPS 100N plokštes. Optimaliausias ir lengviausias sprendimas.

Atsakymas priklauso nuo to, kokios energetinio efektyvumo klasės siekiate.
Panaudojant kerapor KS 25 blokelius, A klasę galima pasiekti, panaudojant 21 cm Šiloporas EPS 70 arba 17 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes.
A+ klasei reikia panaudoti 25 cm Šiloporas EPS 70 arba 21 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes.

"Atitvarų šiltinimo polistireniniu putplasčiu" taisyklėse rašoma "Skiriamasis sluoksnis". Jo paskirtis -apsaugoti, kad į plyšius tarp polistireninio putplasčio plokščių sujungimų neprasiskverbtų betono skiedinys (susidarę šalčio tilteliai pablogintų konstrukcijos šilumines savybes). Jis būtinas bent ant plokščių sujungimų betonavimo metu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepinis popierius, geotekstilė, agroplėvelė bei kitos panašios medžiagos. Negalima naudoti polietileno plėvelės, nes ji trukdo pasišalinti drėgmei iš apatinių sluoksnių.

Reikėtų rimtų argumentų pamatų apšiltinimui iš vidaus. Kaip visas pastatas, taip ir pamatai apšiltinami iš lauko, tokie fizikos reikalavimai. Vidinių sienų pamatai įprastai nešiltinami, nes apšiltinus namo perimetrą, po namu žemų temperatūrų nebūna. Įvažiavimo į garažą problema sprendžiama apšiltinant garažo grindis. Jas apšiltinti būtina, priešingu atveju karštomis vasaros dienomis garaže kondensuosis drėgmė.

Šiltinant pamatą, polistireninis putplastis apsaugomas vėdinama ir drenuojama membrana, bei įrengiant drenuojamą nuogrindą.

Grindų ant grunto įrengimo klausimu patarčiau pasidomėti www.kaunosilas.lt echninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. Brėžinys GVG. 01.
Izoliacinės medžiagos storį reikia apsirinkti, atsižvelgiant į tai, kokią ekonominio efektyvumo klasę norite gauti. Dažniausiai naudojama bent 20 cm EPS 70. Garažo zonoje patarčiau naudoti EPS 100.

Norint atsakyti, norėčiau daugiau informacijos.
1. Plytų mūro informacija - sienos storis, plytų tipas - skylėtos ar pilnavidurės)
2. Oro tarpo užpildymo kokybė (supiltos granulės kompresoriumi ar rankomis)
3. Kokio tikitės rezultato (norit labai šiltai gyventi ar tik ekonomiškai)

Rostverko apšiltinimą reglamentuoja statybos taisyklės ST 2124555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Brėžinyje TCP 02 Rostverko ir cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema nurodyta, kad rostverkas iš visų pusių apšildomas polistireniniu putplasčiu EPS 100.

Ant betoninės perdangos plėvelė nededama. Tarp polistireninio putplasčio ir armuoto betono dedama skiriamoji medžiaga, pvz. agroplėvelė (bent jau ant polistireninio putplasčio sudūrimų). Jos paskirtis - betonas neturi patekti į plyšius plokščių sujungimuose.

Kondensato susidarymą apsprendžia kambario temperatūra bei gyvenamuose kambariuose susidarančios drėgmės kiekis, kurį sąlygoja gyventojų skaičius, drėgmė susidaranti naudojant vonią, dušą, gaminant valgį, kambarinių gėlių kiekis, ventiliacijos tipas ir pan. Šią problemą galima išspręsti virš gipso kartono plokščių sandariai paklojant garo izoliacinę plėvelę.

Ieškant kuo pakeisti polistireninį putplastį EPS 50, reikėtų žinoti jo panaudojimo paskirtį, kokios svarbios (be šiluminės varžos) savybės būtinos. Savo fizinėmis savybėmis artima medžiaga Šiloporas EPS Neo, jo šiluminė varža 30% geresnė, nei EPS 50.

Atsakant į klausimą, gerai būtų žinoti stogo konstrukciją. Jei tai plokščias stogas, yra didesnis termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas. Nuolydžio formavimui dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis EPS 80, viršutiniam sluoksniui - EPS 100. Jei kalba eina apie šlaitinį stogą, vienareikšmiškai galiu rekomenduoti pilkąjį polistireninį putplastį (Neoporą). Ši medžiaga išsiskiria labai žemu šiluminio laidumo koeficientu ir suplonina termoizoliacinės medžiagos storį. Esmė tame, kad šlaitiniam stogui dažniausiai naudojamos medžio gegnės, kurios laidžios šilumai, o kartu ir iškelia papildomus šiluminius reikalavimus termoizoliacinėms medžiagoms. Norint pasiekti A+ ar A++ klasę, tenka naudoti 25 - 40 cm ar net ir daugiau storio termoizoliacines medžiagas.

Montuoti langus termoizoliacinėje medžiagoje gan sudėtinga, bet tuo pačiu ir naudinga šilumos taupymo prasme. Galimi keli šios problemos sprendimo keliai. Lengviausias ir populiariausias būdas - langas prispaudžiamas prie išorinės sienos ir pritvirtinamas varžtais. Tai dalinis variantas, bet prarandama mažai šilumos, o tvirtinti sunkius langus prie pastato sienos patikima, nesudėtinga ir pigu. Pagrindinius brėžinius ir mazgus galite rasti mūsų firmos svetainėje, Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės.
Viena Klaipėdos kompanija tiekia specialius, turinčius labai mažą šilumos laidumą laikiklius, kurių pagalba langas atitolinamas nuo pastato sienos norimu atstumu.
Trečias būdas - langas talpinamas į rėmą, pagamintą iš sutankinto poliuretano.
Statant gyvenamus namus įprastai naudojamas pirmas būdas. Jei norima pasiekti A++ energetinio efektyvumo klasę, reikėtų rinktis kažkurį iš likusių variantų.

Atsakymas priklauso nuo to, kiek šilumos norite sutaupyti. Šiuo metu Jūsų namo sienos varža apie 3,5. Papildomai apšiltinant 10 cm Neoporu, varža padidėtų iki 6,5. Apšiltinus 20 cm baltu putplasčiu, varža siektų apie 8,6. Racionaliausia apšiltinti papildomai 20 cm Neoporu, išnešant langą į termoizoliacinę medžiagą.

Abi šios medžiagos tinka grindų garso izoliacijai, tenka rinktis, įvertinant dinaminio standumo rodiklį, kainą ir technologinius statybos darbų niuansus.

Galiu pakonsultuoti, jei nutartumėte apšiltinimui polistireninį putplastį. Bendra išvada - visos apšiltinimui skirtos termoizoliacinės medžiagos geros, tik reikia teisingai jas instaliuoti.

Jei pasirinksite apšiltinimui polistireninį putplastį, prie ruberoido iš apačios dedama difuzinė plėvelė, paliekant tarp šių medžiagų 2 -5 cm ventiliacinį oro tarpą . Difuzinė plėvelė praleidžia vandens garus , jei tokie susidaro izoliacinėje medžiagoje, bet nepraleidžia drėgmės kita kryptimi - nuo skardos link termoizoliacinės medžiagos. Toliau tarp gegnių įspraudžiamas polistireninis putplastis ir uždengiamas gipso kartono plokštėmis. Garo izoliacija būtų reikalinga, jei tai būtų gyvenama patalpa, kurioje daug drėgmės (virtuvė, vonia, dušas ir pan.) Sodo namui jos galima nedėti.

Patarčiau kreiptis pas projektuotojus, jie turėjo numatyti ventiliacinę sistemą. Labai svarbu, kokie darbai vykdomi patalpoje, kaip suprojektuota vandens garų pašalinimo iš patalpos į lauką sistema. Sendwich plokštės nepraleidžia vandens garų. Jei pastatas sandarus, vandens garų pašalinimo į atmosferą problemą turi spręsti gera ventiliacija.

Deja, atsakymas neigiamas. Visų pirma, 100% garso izoliacija nepasiekiama, galima tikėtis papildomo garso slopinimo 27 - 33 dB. Tai pakankamai daug, bet ne 100%. Bet ir norint pasiekti tokio rezultato, garso slopinimo darbai būtų vykdomi ne pas Jus, bet pas viršuje gyvenantį kaimyną. Būtina įrengti pludriąsias grindis, panaudojant elastifikuotą polistireninį putplastį ar specialius vatos gaminius, užbetonuojant laikantis specialių reikalavimų. Įprastai tie darbai atliekami pastato statybos metu. Vėliasniame etape kaimynai tokius darbus blokuoja.