UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių. Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliutį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.

Kol nepanaikintas oro tarpas, pirmo aukšto apšiltinti nėra prasmės. Net ir apšiltinus antrą aukštą, jame bus šaltoka, nes jo temperatūrinį režimą įtakos šalti oro srautai iš pirmo aukšto.

Polistireninis putplastis pasaulyje labai plačiai naudojamas vaisių, daržovių, žuvies, mėsos transportavimui bei sandėliavimui. Iki 1996 metų Higienos centras išduodavo polistireninio putplasčio higienos sertifikatą. Vėliau polistirolas buvo išbrauktas iš kontroliuojamų medžiagų registro ir pripažintas kaip saugi, žmogaus sveikatai jokių problemų nekelianti medžiaga. Polistireninį putplastį rekomenduotina aptinkuoti patalpoje tik dėl technologinių sumetimų.

Polistireninį putplastį įprastai tinkuojama silikatiniu ar silikoniniu tinku

Tarp silikatinės plytos ir vatos yra oro tarpas. Pirmiausia spręskite oro tarpo užpildymo izoliacinėmis medžiagomis problemą ir tik po to galėsiu patarti sienos papildomo apšiltinimo variantus.

Termoizoliacinės medžiagos (vatos, polistireninio putplasčio) drėkimo problemas pašalina ventiliuojamas oro tarpas tarp termoizoliacijos ir išorinės apdailos (medžio, metalo, OSB plokštės ir pan).

Jau pastatytame kotedže garso aidą gali sumažinti minkštos medžiagos - kilimai, minkšti baldai, minkšta vata išklotos kambarių pertvaros.

15 cm - nėra blogai (varža 3,846), bet nėra ir labai gerai. Tai priklauso nuo to, kaip apšiltintos kitos namo konstrukcijos. Įprastai į grindis ir sienoms dedama 20 cm, stogui - 25 cm storio putplasčio plokštės.

Trisluoksnėje sienoje oro tarpas tarp apdailinės plytos ir putplasčio 4 - 5 cm. Jis yra būtinas, nes per apdailinę plytą patenka drėgmė, kuri mažina termoizoliacijos šiluminį efektyvumą. Tačiau reikia atsiminti, kad vėlesnis papildomas apšiltinimas iš lauko jau nėra galimas, tad trisluoksnėje sienoje reikėtų naudoti 20 cm Šiloporas Neo plokštes.

Papildomai armuota antikondensacinė plėvelė ML90 skirta vatos apsaugai nuo išorinės drėgmės. Ji taip pat užtikrina vandens garų pralaidumą iš vidaus į išorę. Polistireniniu putplasčiu iš vidaus galite šiltinti. Garo izoliacija, kuri nepraleistų drėgmės iš kambario į termoizoliacines medžiagas, būtina tik tuo atveju, jei kambaryje daug drėgmės (virtuvė, dušas). Jei tai įprastas gyvenamas kambarys, papildomai garo izoliacija nebūtina, polistireninis putplastis vandens garus praleidžia. Jei vis tik garo izoliaciją panaudosite, reikalinga įrengti papildomą vėdinimą.

Patarčiau pagalvoti apie oro tarpo užpildymą polistireno granulėmis arba termo putomis. Ekovata iš šių paminėtų medžiagų turi didžiausią šilumos laidumo koeficienta. 15 cm storio vatos sluoksnis be perskyrimų ilgainiui susisluoksniuos, norimo efekto nepasieksite.

1. Sieną sudaro 37 cm skylėtų keraminių plytų mūras, 10 cm oro tarpas ir 12 cm išorinis ekranas - silikatinių pilnavidurių plytų mūras. Vandens garai (mėlyna kreivė) pereina vidinę sieną ir per oro tarpą, kartu su šiluma, pasišalina į atmosferą. Išorinių plytų ekranas šilumos taupymo procese nedalyvauja. Siena nedrėgsta. Užpildžius oro tarpą ekovata ar GAMO putomis (vandens garų skvarbos rodykliai artimi). Oro tarpo ir išorinio ekrano sandūroje prisotintų garų kreivė susikerta su vandens garų pasišalinimo iš konstrukcijos kreive, tam tikru metų laiku galimas kondensato susidarymas. Kadangi kondensuojas tik 73 g/m2, o konstrukcija metų bėgyje pajėgi pašalinti 232 g/m2, išvada teigiama, tai yra, laikoma, kad konstrukcija drėgmės pasišalinimo požiūriu teisinga.

Prie FIBO blokelių polistireninis putplastis klijuojamas cementiniais klijais, kurie praėję visus išbandymus, turi sertifikatus ir garantuoja ilgalaikį sukibimą.
Sienos varža - 5,228 m2.k/W, mažoka. Grindų varža - 4,05, irgi šiaipsau, bet, jei pamatai apšildyti, šildomoms grindims pakaks. Stogo varža gera - 8,10.

Pamatų apšiltinimui įprastai naudojamas EPS 100. Jei prie pamato žemė labai šlapia, molinga, galima naudoti EPS150 arba ekstrudinį putplastį. Tai giminingos medžiagos, skiriasi gamybos technologija. Ekstrudinis atsparesnis gniuždymui ir mažesnis įgeriamumas, bet jis brangesnis. Ekstrudinio 5 cm varža 1,3, EPS100 10 cm varža 2,86.

Nėra labai blogai, bet nėra ir gerai. Vasario - balandžio mėnesiais putplasčio išorinį sluoksnį šiek tiek pažeis saulė, jis pagels, gali atsirasti korėtumas. Tai gali pareikalauti papildomų darbo sąnaudų - ažeistas paviršius prieš tinkavimą šlifuojamas. Šiaurinėje bei vakarinėje pastato sienose pakitimų neturėtų iškilti.

Karkasinio namo apšiltinimui rekomenduojama naudoti polistireninį putplastį: http://www.kaunosilas.lt/pdf/statybos_taisykles/apie-putplasti-200601.pdf Atkreipiu dėmesį, kad medis laidus šilumai, tad apšiltinamasis sluoksnis turėtų užeiti ir ant medinių tąšų.
Vasarnamiui pakaktų 12-15 cm „Šiloporas NEO”, tačiau jei ateityje vasarnamį ketinate panaudoti kaip gyvenamą namą, vertėtų dėti 20 cm „Šiloporas NEO” plokštes (izoliacinės medžiagos varža - 6,25).

Šiuo metu galiojantis statybos reglamentas reikalauja grindų apšiltinimui pasiekti varžą ne mažesnę nei 4 (pas Jus tik 2,56). Įvertinant tai, kad artimiausiu laiku reglamentas griežtės, 10 cm izoliacinės medžiagos sluoksnio grindų apšiltinimui yra mažoka. Įprastai grindys šiltinamos 20-25 cm storio putplasčio plokštėmis.
Per silpnai apšiltintą pamatą išeis papildomas šilumos kiekis. Pamatai apšiltinami 60 cm gylio (nuo grindų apšiltinimajo sluoksnio arba nuo žemės paviršiaus) 10 cm „Šiloporas“ EPS100 plokštėmis.

Polistireninio putplasčio atsparumas gniuždymui neabejotinai užtikrina šiai medžiagai lyderio vaidmenį tarp kitų termoizoliacinių medžiagų apšiltinant grindis. Dažniausiai naudojamas EPS70, skirtas gyvenamų kambarių, viešbučių grindų įrengimui. EPS80 skrtas šildomų grindų įrengimui. Garažuose, padidintos apkrovos kambariuose rekomenduotina naudoti EPS100. EPS150, EPS200 – tai specialios paskirties gaminiai, skirti pramoninių grindų, pravažiavimo kelių, knygų saugyklų grindų įrengimui.

Pamatų apšiltinimui naudojama Šiloporas EPS100. Įprastai šiltinama 10 cm storio plokštėmis iki 60 cm nuo žemės paviršiaus. Jei gruntas labai sunkus ar šalia namo nutiestas pravažiavimo kelias, rekomenduojama naudoti Šiloporas EPS150. Išsamiau rasite http://www.kaunosilas.lt/pdf/statybos_taisykles/apie-putplasti-200601.pdf

Visų pirma, šildomoms grindims pilnai pakanka EPS80. EPS 100 naudotinas tik garažo įrengimui, ir tai tik išskirtiniais atvejais, pvz. kai yra mašinos pakėlėjas ar pan.
Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos gamintojai polistireninį putplastį gamina pagal tą pačią technologiją, tad ir produktas analogiškas. Reikėtų atkreipti dėmesį į gamintoją. Į Lietuvą polistirolą šildomoms grindims importuoja keletas žemesnės kokybės produktą gaminančių firmų, kurios Lenkijoje pagarsėjusios žema kokybe, todėl jų produkciją ten sunkiau realizuoti. O Lietuvoje susižavima žema produkto kaina, tad prastesnės kokybės produktas turi paklausą. Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija atlieka namažą darbą kokybės gerinino srityje, todėl jų produkcija patikimesnė.

Pamatų apšiltinimui naudojamos šios abi medžiagos. Įprasta, kad valstybės finansuojamuose objektuose naudojamas stiroduras. Jis kietesnis, atsparesnis gniuždymui, ilgalaikiams saulės spinduliams, šiek tiek mažiau įgeriantis drėgmės (stiroduro drėgmės laidumas yra 0,5%. polistireninio putplasčio – 1.5-1.8%; visos kitos savybės analogiškos). Tačiau stiroduras daug brangesnis, tad individualioje statyboje jis naudojamas retai. Gyvenamų namų ststyboje pamatų apšiltinimui pakanka EPS100. Jei žemė šalia pamato labai sunki, molinga ar šalia namo yra pravažiavimo kelias, kuriuo važiuoja sunkiasvorės mašinis, rekomenduotina naudoti EPS150.

Grindis rengiate teisingai. Grindų rengimo drėgnose patalpose bręžinuką galite rasti: http://www.kaunosilas.lt/pdf/breziniai_2006/127.pdf (variantas b). Taisyklės leidžia dėti putplastį tiesiog ant sutankinto žvyro, bet, žinoma, plėvelė nepakenks. Atkreipkite dėmesį į hidroizoliaciją, pirtyje ji reikalinga. Siekiant išvengti šalčio tiltų, rostverkas turėtų būti apšiltintas iš lauko. Reikalaujama, kad pamatas būtų apšiltintas 60 cm gylio nuo grindų apšiltinamojo sluoksnio.

Namą reikėtų apšiltinti iš lauko, panaudojant 20 cm Šiloporas NEO plokštes ir aptinkuojant plonasluoksniu tinku. Iš vidaus šiltinti nerekomenduojame.

Šiltinant lauko sienas su polistireniniu putplasčiu iš išorės, naudojant tinkuojamas apšiltinimo sistemas medžiagų eiliškumas toks:
1) Gruntas surišti dulkes bei nešvarumus ant fasado (neprivaloma jei šviežias mūras).
2) Klijai polistireniniam putplasčiu (turi prisiklijuoti 40% paviršiaus).
3) Polistireninis putplastis Šiloporas.
4) Smeigės 4-8vnt/1m2
5) Armavimo mišinys apie 4mm storio (iš armavimo mišinio dekoro nepadarysite nes jį sudaro smėlis, cementas bei priedai). Jis neturi akmenukų kurie formuoja struktūros raštą, jo techniniai parametrai kitokie negu dekoratyvinio tinko.
6) Stiklo audinio armavimo tinklelis 160gr./1m2.
7) Gruntas prieš tinkavimą.
8) Dekoratyvinis struktūrinis tinkas.
9) Dažai (tam tikru atveju).
Sertifikuotose tinkuojamų fasadų apšiltinimų sistemose pagrindinę apsaugą sudaro dekoratyvinis tinkas (įvairių rūšių). Sertifikuotos sistemos turi sertifikatus, kurie išduoti remiantis bandymais naudojant visas medžiagas kartu. Nenaudojant išorinio dekoratyvinio tinko sistemos atsparumo klasė smūgiams bus mažesnė, atsparumas šalčiui bei drėgmės įgeriamumui bus prastesnis. Kartais mažos reikšmės pastatams virš polistireno naudojamas armavimo mišinys, tinklelis bei dažai. Dažai turi būti tinkami išorei, elastingi, jais dažoma tris kartus. Kadangi dažų sluoksnis žymiai plonesnis negu tinko, tinkas visada ilgiau laikys. Naudojant struktūrinį dekoratyvinį tinką, tinko rifliuotumas (1,5 - 3,0 mm) padidina paviršiaus plotą, pats fasadas įkaista mažiau negu įkaista lygus, nudažytas fasadas. Visuose sertifikuotose sistemose nurodoma naudoti dekoratyvinius struktūrinius apsauginius tinkus. Norint turėti išskirtinį fasadą, galima naudoti išorinį modeliuojamą bei vėliau dažomą dekoratyvinį tinką.

Apšiltinant rąstus, būtina išlyginti sieną - tarp polistireninio putplasčio ir sienos neturi būti oro duobių. Tam tikslui galima panaudoti ir polistireninio putplasčio granulių bei klijų mišinį. Ant išlygintos sienos poliuretaniniais klijais klijuojama Šiloporas NEO plokštės, dedama polietileno 0,2 mm storio plėvelė, plastmasiniais Styrodub varžtais prie putplasčio plokštės prisukamaa gipso kartonas. Polietileno plėvelė išsprendžia galimas vidinės sienos drėkimo problemas, Šiloporas NEO storis neribojamas. Priešingu atveju reikėtų su specialia programa patikrinti sienos pralaidumą vandens garams.