Vėdinimo sistemos – Patarimai 3 psl.

Į miegamąjį kambarį yra atvestas oro padavimas. Iš drabužinės, į kurią patenkama tik iš miegamojo yra atvestas oro ištraukimas. Tačiau, jeigu drabužinė (kuri sujungta su miegamuoju) visgi būtų be durų ir sakykime tik užtraukiamos užuolaidos, ar kita ne tokia sandaria pertvara, kaip kad durys. Ar tokiu atveju nesipjautų padavimas ir ištraukimas? Galbūt tuomet drabužinėje nereikia oro ištraukimo? Ar bet kokiu atveju, neskaitant ar bus durys, ar užuolaidos, oro ištraukimas drabužinėje vis tiek turi būti?

Ar funkcionuotų oro pritekėjimo į namo vidų sistema, jei ortakiai būtų išvedžioti po žeme? Oro paėmimo vamzdis būtų namo išorėje. Kaip tuomet teisingai išspręsti kondensato susidarymo problemą?

Naujame bute iš garažo išvesta vėdinimo/dūmų šalinimo šachta link stogo ir ji eina pro miegamojo sieną. Vėdinimas įjungiamas 3-5kartus per dieną po valandą laiko ir girdimas pastovus apie 45dB ūžimo garsas miegamajame kambaryje. Ar tai yra normalu? Ar galima skųstis ir tikėtis pokyčių?

Rekonstruojamas senas karkasinis namas. Kvadratūra 60 m2. Galvojama įvesti natūralų vėdinimą. Įvesime vėdinimo kanalus iš virtuvės, vonios kambario ir atskiras kanalas gartraukiui. Iš didžiausios patalpos kambario vėdinimo kanalo nebus. Ar nebus dėl to bėdos? Svarsčiau įvesti mini rekuperatorių. Jeigu aš teisingai vertinu, tai mini rekuperatorius nepateiks pakankamai oro kiekio per valandą, koks reikalingas pagal higienines normas orui atnaujinti. Ar aš neteisus?

Kokie konkrečiai vamzdžiai turėtų eiti į į lauką nuo rekuperatoriaus ir kaip juos apšiltinti? Ar teisingai suprantu, kad nuo rekuperatoriaus į lauką turėtų eiti cinkuoto ortakio skardinis vamzdis tiek įpūtime tiek ištraukime? Jeigu taip, kaip tuomet reikėtų juos apšildyti? O gal tinka, kad nuo rekuperatoriasu į lauką eitų pūsto polietileno izoliuotas ortakis EPE arba tiesiog lankstusis akustinis ortakis su izoliacija?

Svarstome savo tamsų kambarį paversti miegamuoju (5m2). Deja jame yra tik viena standartinė oro ištraukimo anga. Kokią vėdinimo sistemą reikėtų įsivesti norint komfortiškai jaustis miego metu?

Namus šildome židinio kapsule - ortakiais. Atsirado problema, kuri paaštrėjo per paskutinius du šildymo sezonus. Į kapsulę įdėjus šiek tiek daugiau malkų ir padidinus degimo temperatūrą, per ortakius pradeda sklisti nemalonus kvapas, lyg pradėtų degtų plastmasė. Į židinį dedant po vieną ar dvi malkas, viso šildymo metu tas kvapas neatsiranda. Prašome pakonsultuoti, ar tai rimta bėda?

Ar galima ventiliaciją jungti į seną nenaudojamą kaminą? Pliusai ir minusai?

Norėjau paklausti, name ties sienų apačiomis per visą išorinių sienų perimetrą būna drėgmės, vyksta apdailos darbai, šildoma el. pečiukais, ar gali būti dėl ventiliacijos trūkumo?

Gyvename senesnės statybos name, kuriame nėra ventiliacijos, rekuperacijos. Problema, kad kaupiasi drėgmė, ant langų daug drėgmės rytais, langus atidarius ant mikro yra šalta, drėgmės sugėrėją naudojame, bet nepadeda. Ar yra kažkokie dar veiksmingi metodai, kad nereikėtų gręžti sienoje skylės,ar yra tokių rekuperatorių kur nereikėtų skylių?

Norėčiau patarimo. 48~m3 patalpos. Ar užtektų natūralaus vėdinimo ar reikia mechaninio tokiai patalpai, jei bus 3 radiatoriai? 8m ilgis, 2.6 plotis, 2.2 aukštis patalpos.

Noriu vietinio vėdinimo, nenoriu rekuperacijos. Kaip galima būtų išsvedžioti, jei išsivedžiočiau kaip rekuperacijai tik nejungčiau jo, o nuvesčiau į kaminėlį? Būtų blogai kaip su kondensatu?

Kaip patartumėte įrengti padavimo ir pašalinimo ortakius? Ar padavimo oro kiekis turi būti didesnis negu pašalinamo?

Ar yra skirtumas, kokią medžiagą pasirinkti ortakiui (plastikinis, skardinis..)? Šiuo atveju kalbama apie vonios kambarį, ortakio ilgis apie 80 cm tiesiai į lauką. Koks geriausias metodas užtikrinti, kad kuo mažiau šalčio skverbtųsi iš lauko per ortakį? Ventiliatorių planuoju įrengti maždaug 50 cm nuo lubų (nes yra padaryta anga), ar smarkiai sumažės vėdinimo kokybė šiuo atveju, jeigu nedarysiu ventiliatoriaus prie pat lubų?

Ant rekuperatoriaus vamzdžių kaupiasi kondensatas, ką daryti? Patalpos šildomos. Oro paėmimo vamzdis eina per kambarį (šildomą) po to yra pašiltintojas ir rekuperatorius, ar pašiltintojas neturėtų būti prieš pat lauką? Gi oras vamzdyje dabar pašils nuo šildomo kambario.

Gyvenu daugiabučio paskutiniame aukšte, pirkau paprastą buitinį ventiliatorių, kuris ištraukia 120 kubinių metrų, bet panašu, kad jam trukdo slėgis ir jis sukasi vietoje. Anga 12cm, ar galima tokioje situacijoje dėti kanalinį ventiliatorių ar kokį reikėtų?

Ar reikalingas vonioje (5,34 kv.m) kotedžo II aukšte papildomas didelio slėgio ištraukimo ventiliatorius (vėjelis), jei bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema ir yra langas?

Ar veiks vėdinimo sistema, jei pvz. 3 vertikaliai perdangoje 125 d sumontuoti ortakiai palėpėje bus suvesti į 160d ortakį, tada kanaliniu ventiliatoriumi oras bus tiekiamas į buvusį jau nebenaudojamą mūrinį dūmtraukį, kurio aukštis nuo perdangos per stogo kraigą apie 5m. Oro padavimas į patalpas per langus. Dūmtraukis 3 kanalų vidurinis ir buvo skirtas natūraliai ventiliacijai.

Ar galima skardinį ortakį montuoti perdangos angoje, tam kad sutaupyti patalpos aukštį? Ar galima rekuperacinės sistemos stovą 160 diametro pakelti į namo II a. per namo išorinę sieną ją apšiltinus 30 cm polistireniniu putplasčiu?

Rūsyje laikome malkas, tačiau sukrovus malkas po 2 savaičių jaučiasi drėgmė. Kokį sprendimą rekomenduotume vėdinimui? Mūrinės sienos 30m2 patalpa, aukštis 2,5m.

Gal galite ką pasiūlyti iš ventiliatorių, kad tiktų lako dulkėms išsiurbti iš patalpos (patalpa apie 100 m3), be filtro arba su juo?

Montuojant profilius luboms, meistrai įlenkė dalį ortakių. Vienuose ortakiuose įlenkimas nestiprus, viename įlenkta iki 50 proc. ortakio diametro. Norėjau pasiteirauti koks ortakio įlenkimas gali būti toleruotinas? Ortakis, kuris įlenktas iki 50proc. bus tikrai keičiamas. Klausimas lieka dėl mažiau įlenktų ortakių - ar juos palikti tokius, ar vis dėlto keisti taip pat? Didžiausia baimė, kad dėl įlenkimų ventiliacijos sistema nepradėtų triukšmauti. Pridedu mažiau įlenktų ortakių foto.

Išvedžiojo rekuperacinę sistemą meistras, tačiau dėl mažos patalpos (vonios kambario lubose) gerokai suplojo oro šalinimo vamzdį, kad nebūtų žemiau rekuperatoriaus ortakiai, ar tai buvo galima daryti? Tikino, kad tai reikšmės neturės.

Norėjau pasiteirauti, ar 42 kv. m bute būtų galima iš lauko oro padavimo ortakį (12,5 cm d, su izoliacija – 20 cm d) pakeisti į du lanksčius, 7,5 cm d plastikinius ortakius? Dabar esantis oro padavimo ortakis su izoliacija yra 20 cm d, o patalpos aukštis tik 2,70 m, ortakis išvedžiotas prie 2 svetainės sienų, tad reiktų visas lubas tiek leisti. Išėjimai iš rekuperatoriaus 12.5 cm d. O gal yra koks kitas optimalus sprendimas lubų aukščiui išsaugoti?

Turime greta namo nedidelį rūsiuką. Jame yra dvi patalpos - prieškambaris ir pagrindinė patalpa. Pagrindinė patalpa yra po žeme, prieškambaris ne. Patalpos durimis neatskirtos. Apšiltinimo rūsyje nėra. Ventiliacijai yra įėjimo ortakis prieškambaryje palei grindis ir ištraukimo vamzdis su nuolat veikiančiu ventiliatoriumi pagrindinėje patalpoje greta lubų. Problema - kaupiasi kondensatas prieškambaryje ant lubų ir ant durų. Kaip spręsti tokią problemą - ar reikia papildomų angų orui pritekėti/išeiti? Kur jas pozicionuoti? Ar geriau bandyti mini rekuperatorių ar kitas priemones?