Architektas Valdas Trinskis ekspertų komentarai

Individualaus gyvenamojo namo projektas: architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis ir visos inžinerinės dalys, su leidimu statybai, kainuotų 2900 eurų.

Na, jeigu norite statyti iki 80m2 namą ir jūsų sklypas yra sodų paskirties, tai galite statyti sodo namą ir be leidimo statybai. Aišku, reikia išlaikyti visus atstumus nuo sklypo ribų ir priešgaisrinius atstumus, todėl projektą pagal kurį statysit sodo namą reikėtų turėti. Tačiau derinimų tokiu atveju nereikėtų. Pastatot sodo namą pakviečiat geodezininką, kuris padaro apmatavimus ir užregistruojat registrų centre.



Na jeigu sklypas ne sodų paskirties, tuomet reikia leidimo statybai. Tada reikia daryti lauko vandens- nuotekų ir elektros projektus. Atlikti derinimus NŽT ir pateikinėti prašymą leidimui statybai per internetinę info_statyba sistemą. Apskritai, pasakyti kiek reikės derinimų nežinant kur yra sklypas, gana sunku. Tai galima pasakyti tik turint jūsų nuosavybės dokumentus ir t.t.. Taigi namo kuriam reikalingas leidimas statybai kaina būtų +- apie 3000 eurų, o sodo namui iki 80m2 (kuriam nereikia leidimo statybai) kaina apie 600 eurų, o jeigu išsirinktumėt tipinį projektą tai 500 eurų.


Nuo 2024.11.01d. sodo namas be leidimo statybai gali būti tik iki 50kv/m., jeigu daugiau tai bus reikalingas leidimas statybai ir bus jau gyvenamojo namo statusu...

Jei norite namą turėti sodo namelio statusu, tai galite pristatyti 20m2, nes rūsio plotas neįskaičiuojamas į tą 80m2 plotą (kuris statomas be leidimo statybai). Po laiptine skaičiuojamas tik tas plotas, kuris prasideda nuo 1.6m. Kaip minėjau jei norite namą turėti sodo namelio statusu, tai jokių dokumentų tvarkyti nereikia. Bet patartina turėti namo rekonstrukcijos projektą, kad pastačius plotas neviršytų 80m2. Pastačius namą pasikviesti geodezininką, kuris padarytų apmatavimą ir galit užregistruoti sodo namą. Jeigu norite namą turėti gyvenamojo namo statusu, tada reikia gauti leidimą statybai.

Gal geriau registruoti po rekonstrukcijos, kad būtų užregistruota realiai tai kas yra. Kažkokių reikalavimų sodo namo rekonstrukcijai nėra, svarbu kad po rekonstrukcijos namo bendras plotas neviršytų 80m2 ir būtų ne aukštesnis kaip 8.5m, nes tokiu atveju tai jau būtų nebe sodo namas kuriam nereikia leidimo statybai, o gyvenamasis namas kuriam reikalingas leidimas statybai ir tuo pačiu būtų taikomi A, o nuo 2018m. A+ kategorijų reikalavimai. Sodo namui A+ reikalavimai nenumatomi, nes jo statusas- poilsio namas.

"Supaprastintas projektas" tai turbūt jūs turit omeny tokį projektą kurio nereikia derinti. Taigi nereikia derinti gyv. namo projekto iki 80m2 (bendro ploto) kuris būtų statomas ne miesto teritorijoje. Arba nereikia derinti sodo namo projekto kuris būtų statomas sodo bendrijoje. Jeigu jie nepatenka į apsaugos teritorijas. Taigi dėl projekto darymo ar ne, tai pasidaryti visada galite, bet derinti jo nereikės.

Tokių normatyvų, kad reikėtų išlaikyti atstumą nuo miško nėra. Tiesiog nuo sklypo ribos turi būti išlaikytas 3 m. atstumas iki statomo namo labiausiai išsikišusios dalies, dažniausiai iki stogo. Tai yra, jei stogas nuo namo išsikišęs 0.6 m, tai namo atstumas iki sklypo ribos turi būti 3,6 m.

Tarp medinių namų priešgaisrinis atstumas turi būti 15 m, tarp mūrinio ir medinio namo - 10 m, o tarp dviejų mūrinių namų - 6 m. Bet čia tik grubiai, nes ištikrųjų priešgaisrinės kategorijos sakičiuojamos sudėtingiau.

Jūs turbūt norit paklausti apie sodo namelį iki 80 m2 dydžio, kuriam nereikia derinti projekto, t.y. I katategorijos nesudėtingas statinys. Jei taip, tai skaičiuojamas yra visų patalpų vidaus plotas ir jei jis yra iki 80 m2, tai jį galima statyti be derinimų. Žinoma statant reikia išlaikyti visus priešgaisrinius atstumus ir atstumus nuo sklypo ribos. Jei tie normatyvai nebus išlaikyti negalėsite užregistruoti savo statinio. Todėl patartina vis vien kreiptis į architektą, kuris jums suprojektuotų sodo namelį ir padarytų jo pririšimą prie sklypo.

Taip, statybos techninis reglamentas pasikeitė ir jei sodo namelio plotas neviršys 80 m2 ir nebus aukštesnis kaip 8,5 m, tuomet jo nereikia derinti. Tačiau reikia, kad būtų išlaikytas priešgaisrinis atstumas ir atstumas nuo sklypo ribų. Nes jei statant pežeisite atstumus, tai negalėsite užregistruoti namuko (ką reikėtų padaryti pastačius). Todėl rekomenduotina kreiptis į architektą, kad padarytų projektą, kur viskas bus įvertinta.

Privalomas pastato atstumas nuo sklypo ribos 3m iš visų pusių. Jeigu kaimynas duoda raštišką sutikimą (notarinį)tuomet galima statyti arčiau tiek kiek parašyta kaimyno sutikime.

Nereikia leidimo statybai iki 50m2. Bet tai jau ne gyvenamasis namas, o sodo namas arba ūkinis pastatas. Iki 80m2 pastatas derinamas supaprastinta tvarka (taip pat sodo namas arba ūkinis pastatas). Apie tai galite pasiskaityti Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje STR apie I ir II kategorijos nesudėtingus statinius.

Jei pastatas būtų 90 m2 ploto, tai jau būtų traktuojamas kaip gyvenamasis namas ir reikėtų projektuoti visus inžinerinius tinklus (paskirties sklypo keisti nereikėtų, tik reikėtų pasiimti projektavimo sąlygų sąvadą). Bet jei pastato bendras plotas būtų iki 80 m2, tai inžinerinių tinklų galima neprojektuoti ir projektaą derinti supaparastinta tvarka (t. y. suderinti tik su teritorijos architektu).

Galite statyti ūkininko sodybą (t.y. gyvenamąjį namą ir kelis ūkinius statinius). Tam reikia turėti ūkininko pažymėjimą ir padaryti žemėtvarkinį projektą (jį gali daryti geodezininkai). Tada kreiptis į architektą, kuris suprojektuos ir suderins namo projektą iki leidimo statybai.

II kategorijos nesudėtingi statiniai yra iki 80 kv. m. bendro ploto. Tai reiškia, jog į šį plotą neįeina terasa ir balkonas.

Taip šių dokumentų užteks tik reikės parašyti savivaldybėje prašymą.

Toks namukas galėtų būti derinamas supaprastinta tvarka, kaip II kategorijos nesudėtingas statinys. T. y. derinama tik su teritorijos architektu, savivaldybėje.

Tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių (STR 1.01.07:2002) . Jie skirstomi į dvi grupes (STR 1.01.07:2002, 1 priedas, 2 lentelė): I grupės – kai tvoros didžiausias aukštis yra 1.8 metro, nereikia projekto ir leidimo. II grupės – kai tvoros didžiausias aukštis yra daugiau kaip 1.8 metro iki 2.0 metrų, rengiamas supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės įgaliotas atstovas ir duoda raštišką pritarimą, leidimas nereikalingas. Jeigu tvora, kaip ir bet koks statinys, yra statomas saugomoje teritorijoje, bet kokiu atveju, rengiamas supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės ir direkcijos arba aplinkos apsaugos departamento įgalioti atstovai bei duoda raštišką sutikimą, leidimas nereikalingas. Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 135 laipsnių ir 45 laipsnių) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45 laipsnių ir 135 laipsnių) ir vakarinėje (tarp 225 laipsnių ir 315 laipsnių) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 proc. statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp 135 ir 225 laipsnių) – tvoros tipas nereglamentuojamas. Statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį – atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo sklypo; kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su kaimyninio sklypo savininku, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą), gavus jos savininko sutikimą raštu.

Žinoma yra labai gerai, kai užsakovas turi savo namo viziją ir turi pasibraižęs ko nori, tačiau profesionalus architektas galėtų iš tos vizijos padaryti patį racionaliausią ir gražiausią variantą (sutaupius ant namo projekto statybose galima prarasti 10 ar 20 kartų daugiau ). Be to projektas turi atitikti satybos techninius reglamentus ir ant projekto turi būti atestuoto architekto parašas, kitaip nesuderinsit projekto. Projekto kaina priklauso nuo namo projekto sudetingumo.

Leidimo statybai nereikia II grupės nesudėtingiems statiniams, kurių bendras plotas neviršija 80 m2, kontrukcinis žingsnis ne didesnis kaip 4,8 m ir aukštis nedidesnis kaip 8,5m. Tačiau nors ir leidimo statybai nereikia, bet projektą reikia derinti su teritorijos architektu.

Bet kuriuo atveju prieš pradedant projektuoti ir statyti namą, reikia duoti prašymą projektavimo sąlygų savadui gauti į savivaldybę (jei sklypas mieste tai į miesto sav., jei rajone rajono tai į rajono). Tuomet gavus sąlygas bus aišku ką ten galima projektuoti, tiek kokį namą, tiek kokius inžinierinius tinklus, tuomet nebus problemų priduodant namą.

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus. Bet kad tai statyti reikia būti ūkininku (tūrėti ūkininko pažymėjimą) ir turi būti paruoštas žemėtvarkinis projektas.

Tam kad gautumėte statybos leidimą sodo namelio rekonstrukcijai su priestatu iki 150 kv. m bendro ploto reikia: 1) sklypo tiksliųjų matavimų (daro geodezininkai), 2) skl. kadastrinio pažymėjimo, 3) galiojančios topografinės nuotraukos (galioja 1 metus, daro geodezininkai), 4) projektavimo sąlygų sąvado (išduoda savivaldybė, geriau jei prašymą gauti projektavimo sąlygų sąvadą parašo ir priduoda į savivaldybę numatomas projektuotojas). Visi rodikliai būna duoti projektavimo sąlygų sąvade.

Jūs turbūt norite daryti projektą iki 80m2 dėl to kad jis būtų derinamas supaprastinta tvarka? O jei namas derinamas supaprastinta tvarka tai yra dar vienas riekalavimas, kad konstrukcinis žingsnis būtų ne didesnis 4.8m, t.y. atstumas tarp nešančių sienų ne daugiau 4.8m. Jei daugiau tai supaprastinta tvarka nesuderinsit.

Tam, kad gautumėte statybos leidimą sodo skl. reikia: 1) sklypo tiksliųjų matavimų (daro geodezininkai),2) skl. kadastrinio pažymėjimo, 3) galiojančios topo nuotraukos (galioja 1 metus, daro geodezininkai), 4) projektavimo sąlygų savado (išduoda savivaldybė, geriau jei prašymą gauti projektavimo sąlygų savadą parašo ir priduoda į savivaldybę numatomas projektuotojas).
Visi rodikliai (plotas, ilgis, plotis ir aukštis) buna duoti projektavimo sąlygų savade.
Bet dažniausiai tokiam sodo sklypui (7 a) užstatymo plotas būna 30%, intensyvumas 0,4, pastato aukštis nuo 8.5 m iki 10 m.
T. y. Jūsų sklype užstatymo plotas- 210m2(13mx16m), bendras plotas- 280 m2 (be rūsio), bet kiekvienu atveju gali būti duotos skirtingi rodikliai. Be to dar reiketų žiūrėti, ar išlaikomi priešgaisriniai reikalavimai nuo esamų namų kaimyniniuose sklypuose (tai bus matoma topo nuotraukoje).

Šiaip namelis, be gyvenamųjų patalpų iki 50 m2 pagal išorinį kontūrą ir ne aukštesnis kaip 5 m, prikauso I nesudėtingų pastatų kategorijai ir derinti nereikia.