Priešgaisriniai atstumai

Klausimas:
Kokie turi būti išlaikyti priešgaisriniai atstumai iki gretimo namo?
Komentarai:
Tarp medinių namų priešgaisrinis atstumas turi būti 15 m, tarp mūrinio ir medinio namo - 10 m, o tarp dviejų mūrinių namų - 6 m. Bet čia tik grubiai, nes ištikrųjų priešgaisrinės kategorijos sakičiuojamos sudėtingiau.
Valdas Trinskis, Architektas Valdas Trinskis
STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" numato, kad tarp dviejų pirmo ugniaatsparumo laipsnio pastatų minimalus atstumas yra 6 m, tarp pirmo ir trečio laipsnio - 10 m, tarp dviejų trečio laipsnio pastatų - 15 m atstumas. Statinio ugniaatsparumo laipsnis nustatomas pagal jo konstrukcijų degumo klases. Šnekant visiems suprantama kalba, tarp dviejų mūrinių pastatų priešgaisrinis atstumas turi būti mažiausiai 6 m, tarp mūrinio ir medinio - 10 m, tarp dviejų medinių pastatų - 15 m priešgaisrinis atstumas. Tačiau šis normatyvas turi tam tikrų apėjimo būdų - atlikus skaičiavimus ir tinkamai juos apiforminus galima du per arti esančius pastatus priskirti vienam gaisriniam skyriui, tada atstumas tarp jų nėra normuojamas. Kad tai padaryti, reikia tiksliai nustatyti pastatų ugniaatsparumo laipsnius ir paskaičiuoti maksimalius leistinus gaisrinio skyriaus plotus.
Kristupas
Užsiregistravę
3389 specializuotų įmonių
Ke
0614***79
Ke********@***il.com
Nuomoju žemę už savo ribų, ar galima pastatyti surenkamą sandėliuką? Būna garažai skardiniai, padėti ant plytų ar ant blokelių. Būtų kaip laikinas pastatas.
wu
8674***41
wu******@***il.com
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
so
0616***50
so***************@*****as.lt
Noriu gauti sutikomo formą su kaimynu. Reikia kasti griovį kaimynų sklype elektros laidams pakloti.
st
+3706*****94
st*****************@***il.com
Laba diena. Turiu žemės sklypą kaimo teritorijoje, kuris nepriklauso (draustinio, saugomoms, paveldo) teritorijoms. Noriu tiksliai sužinoti ar galiu statyti pagalbinį pastatą iki 80 kv.m, jeigu žemės plote nėra pagrindinio gyvenamojo namo, ir ar reikia statybos leidimo statant anksčiau minėtą pastatą. Nes kiek ieškojau apie tai informacijos, vienur rašoma, kad galima, o kitur, kad ne, remiantis nauju žemės ūkio ministro įsakymu, kuris įsigaliojo nuo 2024.11.01.
sa
0677***77
sa*******@***il.com
Gavau dovanų žemės sklypą Vilniaus mieste Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje (Vilniaus senamiestis) su gyvenamuoju namu, kurio statybos metai 1940 m. Žemės sklypo dydis 366 kv. m, sklypas suformuotas 2017 m. Namas yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau negaliu vykdyti rekonstrukcijos/kapitalinio remonto, kadangi sklypo dydis nesiekia minimalaus sklypo dydžio reikalavimų (400 m²). Sklypas ribojasi su privačia valda, valstybine žeme, kurioje stovi socialinis būstas ir keliu. Ar tokioje situacijoje galima rasti kažkokį sprendimą, kaip būtų galima atnaujinti namą?
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus. Reikalingas būtų ir projektas su statybos leidimu.
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus.
ir
0618***70
ir***********@***il.com
Jeigu kaimynas išvykęs į užsienį ir negali parvykti, būtinai reikia kaimyno parašo dėl namo statybos. Ar galimas nuotolinis būdas pvz. su seniūnu ir kaimynu? Ar yra kiti kokie variantai?
ge
8686***27
ge**********@***il.com
Vanduo į namą atvestas seniai. Keli bendrasavininkai įrengė vieną įvadą, vėliau buvo pastatyti atskiri skaitliukai, visi sutardami rūpinosi esamais įrenginiais ir atsiskaitydavo pagal asmeninius suvartojimus vienu abonentu. Šiuo metu esame du bendrasavininkai. Bendrasavininkė paveldėjo namo dalį, kuriame yra vandentiekio įvadas. Jos turto dalis yra 0.25 t.y. nesudaro nei trečiosios namo dalies. Kita dalis priklauso mums. Ji pastoviai negyvena. Sudaro kliūtis mums atsiskaityti už suvartotą vandenį. Turiu baimės, kad žiemos metu vandentiekio įvadas gali užšalti. Tada su mažamečiais vaikais liktume be vandens. Norime pasidaryti atskirą įvadą. Prisijungimo sąlygos su vandenimis suderintos, tačiau bendrasavininkė neduoda sutikimo mums įvesti atskirą įvadą, kad mes turėtume atskirą abonentą, ir galėtume be trukdžių atsiskaityti už suvartotą vandenį. Priežasties kodėl nesutinka - neįvardija. Kaip būtų galima išspręsti šią situaciją?
nt
8657***26
nt****@***il.com
Tarp mano ir kaimyno sklypo eina kelio servitutas 12metru plocio, mano 6m ir kaimyno 6m. Taciau kelia pastate 4m plocio ir jis randasi mano servituto puseje visas. Kaip turetu buti is tikruju, kas turi ieiti i mano 6m servituta?
namuinspektorius_300x300px.gif
wienerberger_300x300px.gif
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 423869 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3389
Iš viso buvo užduota 134074 klausimų