UAB Gilius ir Ko ekspertų komentarai

Priklausomai nuo radiatoriaus gamintojo ir tipo.
Standartiškai, ištekantis vanduo dalijasi lygiagrečiai į abi radiatoriaus plokštes ir jos šyla lygiagrečiai vienodai.
Tačiau yra modelių, kur per plokštes vanduo prateka nuosekliai viena po kitos.
Savaime suprantama, kad pirmiausia vanduo patenka į plokštę, kuri yra iš patalpos pusės. Ir tik po to vanduo patenka į antrąją plokštę, kuri yra prie sienos.
Natūralu, kad vanduo, pratekėdamas per pirmąją plokštę, kažkiek atvėsta ir antroji plokštė būna vėsesnė už pirmąją plokštę.

Jeigu norite taupyti dujas ir gyventi komfortiškai - tada taip.
Esmė, kad termostatas reguliuoja oro temperatūrą pagal tą vietą (tašką), kur yra sumontuotas. Vadinasi, kitose vietose, kambariuose, oro temperatūra gali skirtis.
Kadangi namas yra nedidelis, tai praktiškai bendras katilo termostatas daugmaž sureguliuos oro temperatūrą toje zonoje, kur bus sumontuotas.
Tačiau temperatūra gali skirtis kituose aukštuose ir kitose patalpose.
Reikia įvertinti, kad vis tiek yra pietinė, šiaurinė namo pusė, kurios skirtingai apšviečiamos saulės ir skirtingai prikaista. O su bendru termostatu bus reguliuojama tik pagal vieną, kažkurį tašką. Aišku, kad kitur nebus gerai - bus tai per karšta, tai per šalta.
Be to, viskas smarkiai priklauso nuo atskirų patalpų išorinių atitvarų skaičiaus ir langų kiekio bei dydžio. Dar vienas momentas - jeigu grindų vamzdeliai išvedžiojami visose patalpose vienodu atstumu, tada atsiranda neatitikimas tarp grindų šildymo galios ir patalpos šilumos nuostolių. Nesant saulės vien dėl to patalpų temperatūra bus skirtinga - vienur šalčiau, kitur šilčiau.
Idealiausias reguliavimas, kai kiekviena patalpa turi savo termostatą, kuris reguliuoja tos patalpos šildymo žiedą (ar žiedus).

Žymiai pigesnis (pigiausias) sprendimas būtų nekeisti šildymo sistemos būdo, bet tik pakeisti radiatorius kaip įmanoma didesniais. Taip siekiant išgauti kuo žemesnė vandens temperatūrą.
Norint padaryti šildomas grindis, vietoj radiatorių, kainuos gana brangiai.
Antras klausimas, kad galvojama daryti dvi skirtingų temperatūrų sistemas - pirmame aukšte šildomas grindis, antrame radiatorius.
Čia nematau jokios ekonominės logikos.
Vienas, reikės daryti prie šilumos siurblio grindinio šildymo sistemos vandens temperatūros žeminimo ir reguliavimo mazgą su siurbliuku. Tada, galbūt reikės ir dar vieno siurblio antro aukšto radiatoriams.
Trečia, Vis tiek šilumos siurblys turės dirbti aukštesnėmis vandens temperatūromis su žemesniu COP vien dėl radiatorių.
Tai žymiai geriau ir paprasčiau (gal net nereikės perdaryti vamzdynų) tik pasikeisti radiatorius į kelis kartus galingesnius. Kuo labiau radiatorių temperatūra bus priartinta prie grindinio šildymo sistemos temperatūrų, tuo bus didesnis COP.
Šiaip, radiatorius reikėtų parinkti tokius, kad maksimali vandens temperatūra per šalčius neviršytų 45/35 C. Tada yra vilčių, kad nereikės naudoti (galbūt nereikės) elektrinių šildymo elementų siurblyje, kada COP būna apie 1,0. kai šilumos siurblio tokiomis sąlygomis būna apie 1,3-1,5. Šiaip, vidutinis sezoninis SCOP šilumos siurblio oras-vanduo gali būti apie 3,5. Tai reiškia, kad tiek kartų mažiau bus naudojama elektros,palyginus su elektriniais šildymo elementais.

Maksimalus D18 skersmens vamzdelių ilgis leidžiamas yra 100-120 m. Pageidautina neviršyti 100 m ilgio.
Taigi, jeigu atstumas tarp vamzdelių yra 15 cm, tada į 1 m2 grindų ploto reikės sukloti 1/0,15, lygu 6,7 m ilgio vamzdelio.
Jeigu turim 32 m2, tada į grindų plotą reikės sukloti apie 32 m2 x 6,7 m, lygu 214,4 m vamzdelių.
Be to, į vieno žiedo ilgį būtina įskaičiuoti atstumą nuo kolektoriaus iki tos patalpos.
Taigi, į tą patalpą reikėtų mažiausiai dviejų žiedų, o gal netgi tris žiedus.
Dabar, jeigu jau yra vandens temperatūros mažinimo įrenginys (maišytuvas) nuo katilo ir už jo stovi siurblys į kolektorių, tada atskiro papildomo siurbliuko nereikia.
Bet jeigu čia jungiamas antras, žematemperatūrinis kontūras nuo aukštatemperatūrio iš katilo, tada reikalingas atskiras maišytuvas ir atskiras siurbliukas už maišytuvo į kolektorių. Pats kolektorius vandens temperatūros nemažina.

Pagal investicijas - patys šilumos siurbliai, tiek geoterminio, tiek oras-vanduo šildymo kainuoja gana panašiai. Tik geoterminio šilumos siurblio atveju dar papildomai kainuoja gręžinių įrengimas - apie 35 Eur/m. Jeigu reikia 100-140 m gręžinių, tai papildomai kainuoja apie 4500 Eur.
Pagal efektyvumo koeficientą (sezoninį) SCOP, nuo kurio priklauso mokėjimai už sunaudotą elektrą, oras-vanduo šilumos siurblio jis yra beveik vienetu mažesnis - apie 3,3-3,5. Geoterminio šilumos siurblio atveju SCOP gali siekti apie 4,5.
Klausimas, ar elektros sutaupymai bus pakankamai dideli, kad atpirktų minėtą investicijų skirtumą? Viskas priklauso nuo bendrų šilumos nuostolių ir elektros sąnaudų. A++ klasės namo atveju sąnaudos bus nedidelės, per metus skirsis gal keliasdešimt Eurų. Taigi, tas atsipirkimas gali trukti > 10 metų.
Gal todėl dabar populiariausi šilumos siurbliai oras-vanduo? Pagal Vakarų Europos statistiką, geoterminiai šilumos siurbliai sudaro <20 proc. visų šilumos siurblių pardavimų.

Jeigu tai eina kalba apie grindų šildymo vamzdelių užpilamą betono sluoksnį, tai mano nuomone būtų neteisinga.
Rekomenduočiau pagalvoti apie "sauso" tipo grindinį šildymą. kada vamzdeliai išvedžiojami putų polistirolio izoliacinėse plokštėse ir uždengiami grindų dangos sluoksniais be betono.
Nors "sausa" sistema yra brangesnė, bet ji yra gerokai mažesnio svorio (nereikia betono) ir mažesnio storio.
Jeigu dėtume į vamzdelių betoną putų polistirolio granules, tai padidėtų sluoksnio šilumos varža ir pasunkėtų šilumos perdavimas į orą. Be to, gali nukentėti sluoksnio stiprumas ir atsparumas deformacijoms. Juk betono sluoksnis turėtų būti dedamas ant šilumos izoliacijos sluoksnio.

Sunku atsakyti, nematant realaus išsidėstymo/plano.
Galiu tik pasakyti bendruoju atveju, kad ištraukiama turėtų būti iš aukščiausios vietos.
Tačiau viskas priklauso nuo atstumo ir ventiliatoriaus traukimo galios - t. y. oro srauto dydžio.
Galima daryti prielaidą, kad garai atsiranda nuo šilto vandens, tai ir garai bus šiltesni už aplinkos (vonios) orą, vadinasi kils į viršų, į aukščiausią vietą.
Kitas klausimas, jeigu ventiliatorius stovės pakeliui, t. y. arčiau garų susidarymo šaltinio, nei arčiau aukščiausios vietos - ar jo ištraukiamo oro srauto pakaks sugaudyti ir ištraukti visus garus? jeigu ne, tada dalis garų susikaups aukščiausioje vietoje.
Aišku, po kurio laiko vis tiek išsivėdins.
Dėl šalto oro nepatekimo atgal per ventiliatoriaus kanalą, jam neveikiant.
Yra toks paprastas daiktas, kaip atbulinis vožtuvas už ventiliatoriaus , į lauko pusę. Tik reikia pasirinkti su kaip įmanoma silpnesne spyruokle - kad būtų kuo mažesnis pasipriešinimas - kad būtų įmanomai didesnis oro srautas. Dar galima įdėti lauko groteles su savaime užsidarančiomis žaliuzėmis. Į lauką prapučia, o atgal - užsidaro.

Jeigu naujai statomas, tai, priklausomai, kada buvo suderintas statybos leidimas, namas turėtų būti bent A+ energetinės klasės.
Su atsargėle, jeigu nėra labai daug vitrininių langų iki žemės, tai turėtume skaičiuoti apie 30 W/m2.
Tokiu atveju, reikėtų šildymui apie 7,2 kW ir dar reikia pridėti apie 1 kW karštam vandeniui.
Taigi šilumos siurblys turėtų būti mažiausiai 8 kW galios.
Oras-vanduo yra gerokai pigesnis variantas įrengimui, nei geoterminis, nes nereikia žemės darbų/gręžinių, kurie papildomai kainuoja apie 35 Eur/m. Tai, jeigu reikėtų su atsargėle, apie 140 m gręžinių, tai atsieitų papildomai apie 4900 Eur.
Tačiau oras-vanduo turi tokią savybę, kad krentant lauko oro temperatūrai, jo COP ir galia mažėja. Per šalčius (žemiau kaip -12 - -15 C) turės įsijungti papildomas elektrinis šildymo elementas. Geoterminis visą laiką iš grunto gaus maždaug vienodą temperatūrą (apie 0 C), todėl ir per šalčius generuos tą pačią galią. Be to, dar ir su didesniu COP, nes mažesnis skirtumas tarp šilumos šaltinio ir šildymo sistemos temperatūrų.
Klausimas, kiek daug metų turės atsipirkinėti tas elektros sutaupymas, kuris per metus nebus labai didelis.

Todėl paskutiniu metu žymiai populiaresni yra oras-vanduo.

tačiau, jeigu yra pinigų įrengimui, tai geoterminis po to visą laiką leis džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už elektrą.
Geoterminis turi dar vieną trūkumėlį - jo kompresorius yra vieninteliame vidaus bloke ir kai kam jo birbimas gali pasirodyti per garsus. Čia ne buitinio šaldytuvo kompresoriaus tylus veikimas.
Oras-vanduo kompresorius yra lauke, už sienos, be to jis būna inverterinis - keičiamų apsukų (priklausomai nuo apkrovos). Viduje gyvenantiems žymiai aukštesnis akustinio komforto lygis. Vidaus bloke būna tik cirkuliacinis siurbliukas, kuris veikia gana tyliai.

Geriausiai įsigyti ir rišti vamzdelius su plastikinėmis juostelėmis, taip vadinamais užtrauktukais.
Kai vamzdis užsibetonuoja, tai betone niekas nebejuda ir nelieka jokio pavojaus vamzdelių pratrynimui.
Natūralu, kad prieš betonuojant, reikia vamzdelius/sistemą užpildyti vandeniu po slėgiu.
Taip išbandomas sistemos sandarumas.
O betonuojant, jeigu bus perkirstas vamzdelis, tai iškart pasimatys vandens praleidimas ir dar bus galima nesunkiai sutaisyti prakiurusią vietą, įdedant movą.

Viskas priklauso nuo namo patalpų išsidėstymo ir langų dydžio, į kuriuos šviečia saulė. Todėl labai sunku duoti konkretų patarimą.
Tačiau bendruoju atveju patalpos būna tam tikru atstumu viena nuo kitos ir dar su uždarytomis durimis.
Todėl vienas vidinis blokas visame name niekaip nesugebės padaryti reikiamos vėsios temperatūros, nes paprasčiausiai fiziškai nesugebės užpūsti vėsaus oro.
Ir dar vienas praktinis pastebėjimas. Šiaip tai reikėtų vėsinti nepertraukiamai su automatiniu nustatytos temperatūros palaikymu. Tačiau žmonės dažniausiai įsijungia kondicionierių laikas nuo laiko, kai jau visai nebeįmanoma pakęsti karščio. O čia slypi toks pavojus.
Patalpų viduje oro temperatūrą formuoja atitvaros. O jos būna įkaitę nuo išorės karto oro. Taigi, ir naktį, atidarius visus langus, patalpas pavyksta atvėsinti tik trumpam, į antrą nakties pusę. Todėl, kaip nekeista, ir miegamuosiuose reikia kondicionieriaus.
Bendruoju atveju galioja taisyklė, kad jeigu norite komforto, tai kiekvienoje patalpoje turi būti oro kondicionierius.
Pagrindinis Multisplit privalumas, kad pakanka tik vieno lauko bloko. Trūkumas, kad tokia sistema kainuoja tikrai nepigiau, nei atskiri kondicionieriai Monosplit. Tačiau kur padėti keturis, ar penkis lauko blokus, ir kaip tai atrodys?
Turint Multisplit, jokių skirtumų nėra, nes kiekvienas vidaus blokas valdosi individualiai ir gali veikti arba neveikti. Lauko blokas veiks tokiu režimu, kad užtikrintų vėsumą reikiamiems vidaus blokams (gali būti ir ne visiems).

Būtent ta didžioji vitrina ir dar pačioje karščiausioje pusėje Jums viską ir gadina.
Pagal savo asmeninę patirtį individualiame name su oras-vanduo šilumos siurbliu šią vasarą vėsinome grindis. Pavykdavo numušti tik iki +36 - +27 C. Aišku, tai yra geriau, nei +34 C. lauke. Bet atskirais atvejais nelabai pakankama.
Minėta oro temperatūra buvo pasiekiama tik tiekiant į grindis +18 C temp. vandenį.
Atrodo, kad rasos taškas turėtų būti žemiau - apie +16 C - +14 C, bet ir prie tokios temperatūros vonios gyvatukas ir neapšiltinti metaliniai katilinės vamzdžiai rasojo. Vadinasi, galima tiekti tik ne mažiau, kaip +20 C temp. vandenį. O tai jau gali pakelti patalpose oro temperatūra dar apie +1C.
Ramiai būnant apie 26-27 C temperatūros kaip ir pakanka. bet jeigu tik koks nors darbelis, ar intensyvesnis judesys - per karšta. Kartais norimos žemesnės temperatūros 23-24-25C vėsinamomis grindimis per karščius pasiekti nelabai įmanoma.
Tas šaltis gaunasi toks savotiškas.
Žinant, kad šildomos grindys apie pusę savo galios atiduoda spinduliavimo būdu, o kitą pusę oro konvekcija, tai vėsinant gaunasi sumažinta galia, nes vėsus oras aukštyn nekyla, o laikosi apačioje.
Vadinasi, bendras vėsinimas vyksta daugiausia tik spinduliavimo būdu.
Todėl, kai šalčio nuėmimas grindimis yra tik pusė to, kas vyksta šildymo metu, tai ir vėsinimo elektros sąnaudos turėtų būti gerokai mažesnės, nei šildymo metu.
Vaikštant, vėsios grindys yra gerai - nešaltos, bet jau atsisėsti ar atsigulti ant grindų, norint ką nors padaryti, negalima - gresia peršalimas ir pan. Tik įėjus į atvėsintas patalpas iš karšto lauko, jaučiasi maloni vėsa. Bet ji jaučiama dėl spinduliavimo, o ne dėl atvėsinto oro. Po minutės kitos vėsa jau nejaučiama.
Nurodytos temperatūros buvo pasiektos, kai nebuvo didelių langų į P ar PV pusę, į kuriuos tiesiogiai šviestų saulė.
Be to, nereikia tikėtis, kad langus uždengus iš vidinės pusės roletais ar žaliuzėmis, bus galima įsileisti mažiau karščio. Stiklo paketai jau iš gamyklos turi turėti išorinį antiradiacinį padengimą arba turi būti išorinės žaliuzės. Tai kainuoja gana brangiai.
Todėl Jūsų konkrečiu atveju, manu, kad reikia galvoti apie papildoma kondicionierių oras-oras.

Yra variantai, kai prie vieno lauko bloko galima prijungti 2 ir daugiau vidaus blokų. Tam yra skirti specialūs lauko blokai, turintys tiek porų vamzdelių prijungimų, kiek yra reikalinga vidaus blokų.
Prie tų lauko blokų, kurie skirti didesniam vidaus blokų skaičiui prijungti, pavyzdžiui 3 vnt., galima prijungti tik du vidaus blokus. Ir taip gali normaliai veikti. Trečiasis prijungimas gali būti prijungiamas vėliau, esant poreikiui.

Taip ir turi būti.
Klausimas, kas montavo? Tai turėjo būti žinoma ir kondensatas iš vidaus bloko turi būti nuvestas žarnele į nuotekų sistemą.
Jeigu neįmanoma padaryti nuolydžio ir negalima panašiai pravesti kondensato žarnelės, tada reikia papildomai sumontuoti kondensato siurbliuką, kuris išpumpuotų kondensatą kažkur aukščiau, iš kur tas kondensatas galėtų nubėgti pats.

Viskas priklauso nuo poreikio dažnumo, t. y. pertraukų tarp šildymų ilgio.
Jeigu pertraukos pakankamai ilgos (pvz. vieną kartą per parą, tada pašildymas pagal poreikį bus ekonomiškesnis. Natūralu, kad vandens temperatūra svyruos - nešildant ji mažės, pašildant bus didesnė.
Tačiau, jeigu norisi komforto, ir poreikis yra dažnas, tada neapsimoka junginėti, geriau šildyti nuolat.
Abiem atvejais šilumos nuostoliai nuo šildytuvo paviršiaus bus, bet šildant laikas nuo laiko, dėl vandens atvėsimo, tie nuostoliai bus šiek tiek mažesni.
Dar kartą, tai priklauso nuo pertraukų tarp naudojimų ilgio. Ir labai gali būti, kad skirtumas tarp sąnaudų (nuostolių) bus labai nedidelis.
Jeigu vanduo pradėjo sunktis iš boilerio apačios, tai gali būti dėl kelių prižasčių. Pirmoji, gal praleidžia apsauginis vožtuvas arba apatinis flanšas (tarpinė). Tokiais atvejais galima ir apsimoka taisyti.
bet, jeigu yra trūkęs pats korpusas, tai galima tik lakeisti. Užtaisyti negalima, nes dėl temperatūrinių ir slėgio svyravimų metalas vaikšto ir sulaužo patį užtaisymą. Paprastai boileriai yra emaliuoti, todėl suvirinti negalima, nes ta vieta labai greitai prarūdys ir prakiurs.
Mažiausia boilerio talpa vienam žmogui labai priklauso nuo individualių poreikių. Minimaliai, pastovėti po dušu reikia apie 50 l. Aišku, kai kam gali užtekti ir 35 l vandens. Tai čia yra poreikis. Jeigu boileryje k. v. temperatūrą galima palaikyti aukštesnę (pvz.: apie 60-65 C), tada tas vanduo atskiedžiamas su šaltu vandeniu iki maždaug 38-40 C. Tokiu atveju boileryje proporcingai talpa gali būti mažesnė.
Tačiau iškyla padidinto kalkėjimo rizika ir ilgaamžiškumo sumažėjimas. ir dar klausimas ar tokiu atveju pavyks sutaupyti energijos. Paprastai geriau didesnė talpa ir mažesnė vandens temperatūra. Aišku, tokiu atveju, bent vieną kartą per savaitę reikės iškaitinti talpą iki 60 C, siekiant panaikinti kenksmingas bakterijas (Legioneliozė).

Kondicionierių, kaip ir visų šilumos siurblių, COP (nuo ko tiesiogiai priklauso ir elektros sąnaudos) dydis priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp lauko oro ir vidaus oro. Kuo tas skirtumas yra mažesnis, tuo COP yra didesnis ir elektros sąnaudos mažesnės.
Dėl įstiklinto balkono viskas priklauso, ar stiklai bus atidaryti, kad galėtų laisvai pritekėti lauko oras, ar ne.
Jeigu uždarame balkone veiks lauko blokas, tai jis jame suks tą patį orą, kurį kaitins, t. y. atiduos tam orui šilumą iš vidaus (kur vyks vėsinimas). Taigi, uždarame balkone tas oras greitai įšils ir COP sumažės, tuo pačiu padidės elektros sąnaudos.
Tačiau veikiant kondicionieriui, galima atidaryti balkono stiklus, kad laisvai pritekėtų lauko oras ir pakankamai aušintų lauko bloką. Tada sąnaudos nepadidės.

Galima visaip. Tik, klausimas, kas geriau ir pigiau.
Galima vėsinimui naudoti ir šilumos siurblį oras-vanduo. Tokiu atveju, vietoj kondicionierių vidaus blokų (freoninių) reikėtų kabinti tokius pat pagal išvaizdą, bet vandeninius blokus (ventiliatorinius konvektorius arba ventkonus). jie būtų maitinami šilumos siurblio atvėsintu vandeniu (iki +7 C). Tačiau čia atsiranda sudėtingumų su šildymo-vėsinimo sistema. Reikia kažkokiu būdu atjungti šildymo sistemą (į kurią negalima tiekti tokios žemos temperatūros vandens, nes ant paviršių susidarys kondensatas) ir tiekti atvėsintą vandenį tik į minėtus vent konvektorius.
Todėl priimamas paprastesnis sprendimas - dvi atskiros sistemos - šildymo su oras-vanduo šilumos siurbliu ir vėsinimo su oro kondicionieriais. tada ir lauko blokai turi būti atskiri toms abiems sistemoms. oro kondicionierių yra Multisplit modelių, kur prie vieno lauko bloko galima prijungti kelis vidaus blokus.
Galima su šilumos siurbliu vėsinti šildymo sistemą (grindinio šildymo ar/ir radiatorinę), tik tiekiamo atvėsinto vandens temperatūra paprastai nebūna žemesnė, kaip +18 C. Tokiu būdu vėsinant šildomas grindis, galima sumažinti vidaus temperatūra iki (apie 4 C). Pvz. nuo 31-32 C iki 26-27 C. Jeigu per langus šviečia saulė ir nėra jokių išorinių žaliuzių, to grindinio vėsinimo gali neužtekti. paprastai neužtenka. Todėl yra gera mintis dar turėti oro kondicionavimo sistemą.

Viskas priklauso nuo vėsinimo galios, ar jos užtenka atvėsinti ne tik orą patalpose, bet ir įeinantį iš lauko karštą orą?
Taigi, jeigu norite greitesnio vėsinimo efekto, tai reikėtų uždaryti visus langus ir neleisti karšto oro iš lauko. Kitas klausimas - šviežio oro pritekėjimas. Periodiškai reikėtų prasivėdinti patalpas.
Dėl kitų patalpų vėsinimo.
Teisingiausia būtų, jeigu kiekvienoje patalpoje būtų po kondicionierių.
Šiuo atveju, reikia statyti ventiliatorių tarpduryje, kad būtų galima pripūsti vėsesnio oro į kitą patalpą. Čia vėl klausimas, ar užteks kondicionieriaus vėsinimo galios visoms patalpoms, ar jis parinktas tik pagal tą vieną patalpą?

Jeigu yra rekuperacinė vėdinimo sistema ir vonioje yra įrengtas ištraukimo ortakis/difuzorius, tai jokių papildomų ventiliatorių nereikia.

Galima.
Tam reikia, kad Jūsų šilumos siurblys turėtų vėsinimo funkciją.
Tada yra tokie vidaus blokai, panašūs į kondicionierių vidaus blokus, tačiau jie veikia ne nuo freono, o nuo atvėsinto vandens, kurį Jums ruoš šilumos siurblys oras-vanduo su vėsinimo funkcija.
Yra taip pat ir kitokių formų vandeninių kaloriferių, kurie skirti vėsinimui. Tai ir radiatoriaus tipo apačioje ant sienos, ir lubinių kasečių įvairiausių tipų. Viskas priklauso nuo poreikių.
Tada belieka sutvarkyti hidrauliką - atvesti iki tų ventiliatorinių konvektorių vandens vamzdelius nuo šilumos siurblio. Tik reikia pagalvoti, kaip išspręsti vandens srautų pasiskirstymą, kai vyks šildymas ir kai vyks vėsinimas. netoli šilumos siurblio reikės kažkokio perjungimo, kad šildymo metu šiltas vanduo netekėtų į vent. konvektorius, o vėsinimo metu, kad vanduo tekėtų tik į ventkonvektorius, bet netekėtų į šildymo sistemą.

Praktiškai negalima, dėl kelių priežasčių.
Oras-vanduo lauko blokas yra vienas didesnės galios. O oras-oras gali būti keli blokai mažesnės galios.
Ir jeigu oras-oras būtų vienas lauko blokas pakankamai didelės galios, tai vis tiek skiriasi valdymas, komponentai, davikliai, todėl skirtingų sistemų blokų suderinimas praktiškai yra negalimas. Niekas jums neims to daryti, nes nebeliks jokios garantijos.

Čia viskas priklauso nuo asmeninio požiūrio ir pasirinkimo.
Iki šiol, kai dujos buvo labai pigios, tai dujomis šildytis buvo šiek tiek pigiau, nei su šilumos siurbliu oras-vanduo.
Tačiau dabar, neproporcingai pabrangus dujoms, jomis šildytis bus šiek tiek brangiau.
Noriu atkreipti dėmesį, kad sąnaudų skirtumai bus tik keliasdešimt Eurų per metus.
Namas yra A klasės, vadinasi energijos sunaudojimas bus nedidelis. Per sezoną gali siekti apie kelis šimtus eurų. Tai ir skirtumas nebus didelis absoliučia suma.
Pati investicija, įrangos įrengimas, gali kainuoti maždaug vienodai. Todėl ir čia skirtumas bus labai nedidelis. Kol kas dar neatlikau tikslesnio kainų palyginimo, tai sunku tiksliai pasakyti.
Čia jau reikia žiūrėti į privalumus-trūkumus.
Bendrai, jeigu dings elektra, tai neveiks ir dujinis katilas. Todėl jokio skirtumo.
Dujinio katilo privalumas, kad jis turės nemažą rezervinę šildymo galią, kurią visą panaudos karštam vandeniui ruošti. Todėl, galbūt tūrinis vandens šildytuvas galės būti vienu dydžiu mažesnis, palyginus su šilumos siurblio vandens šildytuvu.
Taip pat dujinis katilas visada gali užtikrinti aukštą vandens temperatūrą, nepriklausomai nuo žemos oro temperatūros. Tai labai patogu, kai reikia antibakteriškai iškaitinti karštą vandenį.
Šilumos siurblys tam naudos elektrinius šildymo elementus, kas kainuos iki 3 kartų brangiau.
Tačiau, net ir įvertinus papildomą elektrinių elementų naudojimą, šilumos siurblio sąnaudos bus šiek tiek mažesnės, nei su dujomis.
Dujiniam katilui yra reikalavimai katilinės langui, ir vėdinimui. Vadinasi, reikės daryti kaminuką per stogą ir langą. Taip pat gręžti sienoje angą katilo degimo produktams ir degimo orui. Viso to nereikia šilumos siurbliui. Tačiau šilumos siurbliui reikia didesnės namo elektros įvado galios - mažiausiai 12 kW. Dujiniam katilui gali užtekti ir kokių 8 kW.
Kai yra dujos name, yra šioks toks potencialus nedidelis pavojus uždujinimo, gaisro, sprogimo ir pan. Su šilumos siurbliu šios mažytės potencialaus pavojaus tikimybės nebelieka.
Tiek su dujiniu katilu, tiek su šilumos siurbliu valdymas, eksploatacija yra paprasta ir vienodai aukšto lygio. Taigi, čia skirtumo nėra.
Taigi, belieka pasirinkti tarp savo "žalumo" lygio.

Rąstinio namo atitvarų šilumos varža nėra labai gera. Taigi sąnaudos šildymui gali būti didokos.
Todėl šildyti vien elektra, kaip taip vadinama "infraraudonųjų spindulių plėvele" gali būti brangoka.
Reikėtų rinktis arba dujinį šildymą arba šilumos siurblį oras-vanduo.
Reikia tik pasilyginti įrengimo išlaidas.
Priklausomai, kiek kainuos dujų įvadas į namą, gali būti, kad dujinės katilinės įrengimas kainuos tiek pat arba daugiau už šilumos siurblio įrengimą.
Eksploatacinės sąnaudos dujomis ir šilumos siurblio elektra bus labai panašios - skirsis labai nežymiai.
Pagal mano skaičiavimus viena šilumos kWh dujomis gali kainuoti apie > 3 st/kWh, o šilumos siurblio - apie < 4 ct/kWh.

Galima, jeigu yra vykdomos sąlygos dujiniams katilams.
Degimo produktų išmetimas - atskiru kanalu nuo kieto kuro katilo. Galima per sieną.
Dabar leidžiami tik uždaros degimo kameros dujiniai katilai. Tai reiškia, kad jie niekaip nesusiję su patalpos oru. Jie naudoja tik lauko orą ir degimo produktus šalina taip pat į lauką. Todėl kieto kuro katilo degimas ir šiokia tarša dūmais neturės įtakos dujinio katilo darbui.
Katilinės patalpoje turi būti užtikrinamas vėdinimas su 3 kartiniu oro pasikeitimu. Čia gali kilti keblumų, nes kieto kuro katilo degimui reikalingas oro pritekėjimas iš lauko, o dujiniam katilui reikalingas kaip tik oro ištraukimas į lauką, kad atsiradus dujų nutekėjimui, jos būtų pašalintos į lauką
Taip pat turi būti langas arba kita lengvų konstrukcijų anga sprogimo atveju, kad neišverstų sienų.
Rūsio patalpos aukštis turi būti > 2,2 m. Na, ir atitinkamas plotas bei tūris.

Temperatūra saulės kolektoriuje avariniais atvejais gali pakilti iki 200 C ir daugiau.
Taip būna, kai dėl kažkokių priežasčių nebelieka šilumos nuėmimo/cirkuliacijos - ar išbėga skystis (glikolis) iš saulės kontūro, ar sustoja siurblys ir pan.
Todėl vamzdeliai turi ištverti tokią temperatūrą.
Plastmasės (mūsų plačiai naudojamos) negali ištverti tokios temperatūros, todėl jokie, net daugiasluoksniai vamzdeliai čia netinka.
Galima naudoti tik metalinius vamzdelius.
Plačiausiai naudojami gofruoti nerūdijančio plieno vamzdeliai DN 16 ar DN 20 skersmens. Gali būti naudojami ir variniai su presuojamomis jungtimis su aukštoms temperatūromis skirtomis tarpinėmis.
Yra standartiniai rinkiniai nerūdijančio plieno gofruotų vamzdelių porų, jau ių karto su specialia kaučiukine aukštatemperatūre izoliacija su atsparia išorine plėvele ir jau su įmontuotu kabeliuku temperatūros davikliui. Tokius naudoja visi.

Visada centralizuota vėdinimo sistema su rekuperatoriumi bus geriau, nei sieniniai mini rekuperatoriai. Nors, aišku, ir brangiau.
Esant didesniems šalčiams lauke, sieniniai +mini rekuperatoriai pradeda kondensuotis ir apšalti. Jų naudingumo koeficientas stipriai krenta. Pats vėdinamo oro kiekis taip pat stipriai krenta dėl jų pačių mažumo. Gali būti nebe užtikrinamas pakankamas oro pasikeitimas - dėl mažesnio oro kiekio gali būti, kad oras keisi tik patalpos zonoje ties mini rekuperatoriumi.
Jų veikimo principas yra porinis. Vienas įmontuojamas į vieno kambario sieną, kitas į kito, tolimesnio kambario sieną. Vienu metu vienas iš jų traukia lauko orą į vidų vienoje patalpoje, kitas kitoje patalpoje ištraukia vidaus orą. Taip jie veikia 1-2 min., po to apsikeičia kryptimis. Priklausomai nuo įvairiausių aplinkybių, to veikimo laiko (oro kiekio) gali neužtekti pasikeisti reikiamam patalpų oro kiekiui. Per šalčius dėl kondensacijos ir apšalimo iš lauko bus tiekiamas šaltas oras. Tada reikės mažinti jų veikimo laiką, vadinasi ir keičiamo oro kiekį.
Dar vienas iš minusų, kad praktiškai kiekvienoje sienoje bus anga į lauką, per kurią gali sklisti triukšmas iš lauko. O neveikiant mini rekuperatoriams, tai bus anga/kanalas šalčiui iš lauko į vidų.
Centralizuota sistema vėdins visą laiką pastoviai ir nuolatos, tieks reikiamą oro kiekį, kurį galima keisti pagal poreikį, o taip pat valdyti pagal laiką ir poreikius (sumažinti, kai nieko nėra namuose) ir padidinti, kai daug žmonių arba reikia pašalinti drėgmės perteklių. Taip pat galima įmontuoti įvairių šildytuvų ir nustatyti norimą tiekiamo oro temperatūrą. Centrinio rekuperatoriaus naudingumas visą laiką bus aukštas, taip bus taupoma šiluma ir energija. Angos į lauką bus tik dvi. Ortakiai bus gerai izoliuoti, todėl šalčio patekimas į vidų bus minimalus.