UAB Gilius ir Ko ekspertų komentarai

Standartiškai, vien tik su dujiniu šildymu negalima pasiekti namo energinės klasės A++.
Su dujiniu šildymu galima maks. energinė klasė A+.
Tačiau A++ klasę galima pasiekti, jeigu dujinis šildymas bus kaip rezervinis/pikinis, o pagrindinis šilumos šaltinis bus šilumos siurblys. Papildomai greičiausiai dar turės būti instaliuota saulės fotoelektrinė.

Gartraukio prijungimas prie vėdinimo sistemos ištraukimo.
Vieni trūkumai, iš kurių pagrindinis - ortakių pasidengimas riebalais, kurie po kurio laiko netgi pradeda kur nors varvėti. Savaime suprantama, kad riebalų filtrai neužtikrina 100 procentinio riebalų sugaudymo ir atskyrimo. Be to, juos gana dažnai ir reguliariai reikia plauti ir valyti. Pridėkite ranką prie širdies ir pasakykite, kad jūs tikrai tikrai nepraleisite nei vieno riebalų filtro reguliaraus plovimo laiku.
Rekuperatoriaus ištraukiamo oro kiekis bus mažesnis už deklaruojamą dėl pasipriešinimo ortakiuose. Dar ir klausimas, kaip tuo metu bus suderinama su vėdinimo oro srautais per vieną rekuperatoirių?
Gartraukio prijungimas į atskirą kanalą per lauko sieną/stogą/lubas.
Efektyvumo prasme tai geriausias sprendimas - galima ištraukinėti didelius oro kiekius - iki 600 ir daugiau m3/h. Trūkumai - nesusiderina su vėdinimo sistema - jai bus trukdoma. Vėdinimo sistema paprastai dirba apie/iki 200 m3h (Jūsų dydžio name). Ji tokį oro kiekį ir ištraukia ir tiekia. srautai subalansuoti.
Ir staiga Jūs įjungiate papildomą ištraukimą 650 m3/h. Iš karto name susidaro nedidelis oro išretėjimas, ir stengiamasi per bet kokius plyšelius (A+ klasės name tokių neturėtų būti), ar kažkokius kanalus (per rekuperatorių) įtraukti reikiamą papildomą oro kiekį. Ir rekuperatoriui negerai. Aišku tas išretėjimas nebus labai didelis, taigi, papildomai įtraukiamo oro srautas irgi bus mažesnis, nei deklaruojamas, vietoj 600 m3/h - galbūt tik 250-400 m3h.
Antras trūkumas - namo šildymo šilumos švaistymas. Juk tai yra atviras kanalas į lauką per sieną. Tai yra anga. Nors, įmontavus atbulinį vožtuvą, šaltas lauko oras į vidų neis, bet neveikiant gartraukiui, šaltis tai atšaldys visą ortakį ir konstrukcijas apie jį. Žiūrėk, kad kur noras nepradėtų drėkti siena, virtuvės baldai ir t. t. Žodžiu, ta vieta bus šalta.
Idealiausias sprendimas - traukti garus ir riebalus per filtrą ir išleisti tą orą į patalpą. Tuo labiau, kad yra didelė erdvė ir aukštis iki stogo.
Tai - nėra jokių atvirų angų per konstrukcijas į lauką ir neišbalansuojama vėdinimo sistema, nes bendras oro srautas iš namo ir į namą iš lauko nesikeičia.
Aišku, filtrus reikės prižiūrėti, bet juos reikės prižiūrėti lygiai taip pat bet kokiu atveju.

Pagrindinis skirtumas tarp vienfazio ir trifazio el. maitinimo yra galia ir srovės dydis.
Vienfazio el. maitinimo vardinė įtampa yra 240 V, o trifazio (tarpfazinė) - 400 V.
Kadangi galia yra srovės dydžio ir įtampos sandauga, tai aišku, kat tai pačiai galiai gauti trifaziam maitinimui užteks gerokai mažesnės srovės. Tai reiškia, kad užteks ir plonesnių laidų.
Trifazis maitinimas gali būti brangesnis, nes reikalingi papildomi du laidai (viso 5 gyslos), kai vienfaziam užtenka 3 gyslų (bet storesnių). Kitas momentas, kad trifaziai automatai yra brangesni už vienfazius. Todėl trifaziai įrenginiai yra keliasdešimt eurų brangesni už vienfazius.
Dėl gana didelių srovių ir reikalingų laidų skerspjūvių, paprastai vienfazis maitinimas retai būna galingesnis kaip 3 kW. Galingesnius elektros imtuvus dažniausiai jau maitina trifaziu el. maitinimu.
Be minėtų trifazio maitinimo privalumų, jis kelia ir tam tikrus pavojus.
Jeigu atskiros fazės tinkle yra apkrautos labai nevienodai, tai išsikreipia ir atskirų fazių įtampos. Gali būti taip, kad vienos fazės įtampa nukris žemiau leistinos ribos ir trifazis įrenginys neteks galios, atsiras perkrovimai ir netgi gali sugesti. Gali tekti montuoti papildomus apsauginius įrenginius nuo atskirų fazių dingimo ir pan.
Natūralu, kad ir esant vienfaziam maitinimui, jeigu visi kaimynai toje tinklo atšakoje susijungs didelės galios vienfazius prietaisus, irgi gali kristi tos vienintelės fazės įtampa. Tai irgi ne į sveikatą naudojamam vienfaziam įrenginiui.
Taigi, paprastai įrenginiams iki 3 kW galima imti vienfazį maitinimą, o galingesniems - jau reikėtų trifazio.
Jeigu šilumos siurblio šilumos galia yra 9 kW, tai kompresoriaus el. galia bus mažesnė, nei 3 kW. Taigi būtų galima imti ir vienfazį. Esamo kabelio gyslų skerspjūvio plotas tai leistų laisvai padaryti. Tačiau čia pasirinkimas yra pačio vartotojo.

Pirmas dalykas - elektros tinklai/tiekėjai duoda tokią elektros galią, kurią leidžia tinklų/transformatorių ir kt. apkrovos galimybės, o ne tokią, kokią leistų tam tikra kabelio atkarpa.
Gal kur nors kitur iki jūsų yra per plona ir pan.?
Kondensaciniai katilai, skirtingai nuo šilumos siurblių, gali be problemų tiekti vandens temperatūrą iki 80 ar net 90 laipsnių. Šilumos siurbliai tik iki 55-65 laipsnių.
Kitas klausimas, kokią vandens temperatūrą ekonomiškiausiai apsimoka naudoti.
Tai šilumos siurbliams ekonomiškiausia iki 35-40 C, o dujiniams katilams gali būti iki 55 laipsnių ir dar vyks pilnai kondensacija.
O dėl skirtingų šildymo sistemų, tai čia labai paprastai išsprendžiamas klausimas - reikia paprasčiausiai įsirengti du atskirus šildymo žiedus - vieną į radiatorius, kitą į grindis.
Į radiatorius reikia tiekti tiesiogiai tokią aukštesnę vandens temperatūrą, kurios reikia, o į grindis reikia sumontuoti trieigį sumaišymo vožtuvą, kuris sumaišytų žemesnę vandens temperatūrą, reikiamą grindiniam šildymui.

Po laminatu grindinis šildymas gali būti kaip pagrindinis šildymas be problemų.
Va, jeigu būtų parketas, storesnis, kaip 14 mm - pvz. 19 mm ir storiau, tai tada būtų problemėlė.
Kitas klausimas - koks būtų šilumos šaltinis? Jeigu vandeninis, tai klausimų nekyla.
Tačiau jeigu tik elektrinis - tada klausimas, kiek tai kainuos eksploatacijoje.
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia žinoti/suskaičiuoti vaiko kambario šilumos nuostolius.
O tam reikia žinoti atitvarų konstrukciją/charakteristikas ir kurioje namo/daugiabučio vietoje kambarys yra. Ta prasme, kiek yra lauko sienų ir kokio dydžio langai.
Priklausomai nuo minėtų charakteristikų, kambario šilumos nuostoliai gali skirtis iki 2,5 kartų.
Atitinkamai bus skirtumas ir elektros sąnaudose.
O kokio dydžio bus elektros sąnaudos - priklauso vėl gi nuo atitvarų šiluminės varžos. Ir t. t.
Jeigu tai yra kambarys viduryje daugiabučio, jeigu yra tik viena lauko siena su normalaus dydžio langu ir jeigu lauko siena labai šilta su labai šiltu langu, tai gal tada ir verta galvoti apie elektrinį šildymą. Priešingu atveju elektros sąnaudos gali nemaloniai nustebinti.

Taip, teoriškai dujinis katilas ir A++ klasė nesusiderina. Tokiu atveju galima tik A+ klasė.
Tačiau yra galimas sprendimas.
Tokiu atveju tektų kombinuoti dujinį katilą, šilumos siurblius oras-oras (kondicionierius) ir saulės fotovoltinę elektrinę.
Kaip tokiu atveju gautųsi A++ klasė?
Kodėl reikia tokios kombinacijos?
Pirmas momentas - vasaromis, kai karšta, vis tiek teks su kuo nors vėsintis. geriausias sprendimas - kondicionieriai. Visi šiuolaikiniai kondicionieriai turi šildymo funkciją. Tai yra oras-oras šilumos siurbliai, kurie ir šildo ir vėsina.
Vadinasi, teoriškai su jais galima šildytis net iki labai nemažo minuso -15 C ir žemiau.
Antras momentas - teoriškai tokiu atveju dujinis katilas tarnautų kaip rezervinis šilumos šaltinis per šalčius, gal būt net karštą vandenį ruoštų (jeigu išeitų pagal A++ energinius skaičiavimus). Kadangi lauko oro žemesnė temperatūra kaip -15 C pasitaiko gana trumpai - vidutiniškai apie 5 paras per metus, o praktiškai priklauso nuo metų - gali ir visai nepasitaikyti, tai teoriškai dujinis katilas būtų naudojamas labai retai ir neatsinaujinančio energijos šaltinio - dujų būtų sunaudojama mažai. Po namo pridavimo, nemanau, kad kas sektų kiek ir ko bus naudojama, tai tų dujų galima panaudoti ir daugiau, o kondicionierius naudoti tik vėsinimui vasaromis.
Trečias momentas - čia jau priklauso nuo skaičiuotojo, kuris skaičiuoja pastato energetinę klasę, gali būti, kad prireiks papildomos atsinaujinančių energijos šaltinių dalies. Tokiu atveju dar reikėtų saulės fotoelementų.
Savininkas, užsakydamas namo energinės klasė skaičiavimą, turėtų aiškiai nurodyti, kad A++ klasė turi išeiti su oras-oras šilumos siurbliais ir dujiniu katilu, kaip rezerviniu šilumos šaltiniu. Ir bus suskaičiuota namo A++ klasė ir su dujiniu katilu.

Prie vieno lauko bloko galima prijungti įvairų skaičių vidaus blokų. Tai vadinama Multi Split sistemos. Ten galima pasirinkti kelių galingumų lauko bloką (pagal poreikį) su trimis vidaus blokais.
Oro drėgmės taip paprastai palaikyti negalima, reikės įsigyti buitinius oro drėkintuvus.
Patalpų šildymo galingumas priklauso ne nuo jų ploto, o nuo šilumos nuostolių per atitvaras - sienas, langus, lubas, grindis, duris ir pan. Priklausomai, ar tai yra butas, ar namas, ir kurioje pastato vietoje yra patalpos, jų galingumas šildymui gali skirtis iki 2,5 kartų.
Taigi, pasakyti, kokios galios vidaus blokų reikęs, neįmanoma, nežinant bent kiek daugiau informacijos apie patalpas. Galima nemažai sutaupyti, jeigu nežinant nereikės rinktis per daug galingus įrenginius.

Tikrai verta statyti dujinį katilą. Tai vienas iš pigiausių ir populiariausių šilumos šaltinių.
Reikėtų orientuotis į maždaug 26-28 kW galios katilą. Aišku, katilo variantas priklausys nuo karšto vandens ruošimo būdo. Geriausia būtų atskiras karšto vandens tūrinis šildytuvas su maždaug 1 m2 (ir didesniu) šildomo ploto šilumokaičiu.

Saulės kolektorių plotas skaičiuojamas, priklausomai nuo baseino paviršiaus ploto, o ne nuo tūrio. jeigu priimsim, kad vidutinis baseino gylis bus apie 1,4 m, tai paviršiaus plotas sudarytų apie 32 m2. Jeigu tai lauko baseinas ir nedengiamas, tai maždaug reikėtų apie 29-32 m2 saulės kolektorių ploto.

Kaip suprantu, butas/namas neturi centralizuoto šildymo, kitaip sakant, nėra prijungtas prie centralizuoto šildymo tinklų.
Tada galima ir reikia daryti ką nori ir kaip geriau. priešingu atveju bus didelių problemų.
Tada galima spėti, kad nėra ir centralizuoto karšto vandens tiekimo.
Pigiausia investicija yra elektrinai radiatoriai. Po to - elektrinis grindų šildymas.
Tačiau eksploatacijoje reikės gana brangiai mokėti už elektrą.
Kitas klausimas, ar butas turi pakankamą elektros galios įvadą?
Vien šildymui gali prireikti bent 4-5 kW galios o kur dar viryklė, orkaitė, virdulys, skalbyklė, k. v. šildytuvas (elektrinis?), apšvietimas, kita buitinė technika.
Tokiu atveju reikia bent apie 12 kW elektros įvado į butą galios.
Vien šildymui už elektrą gali tekti pakloti vidutiniškai per mėnesį apie 250 Eur + kitos buitinės sąnaudos. Tai čia vidutiniškai, kai lauke yra apie 0 C. Per šalčius tos sąnaudos gali padvigubėti.
Turint bet kokį šilumos siurblį, elektros bus naudojama apie 3 kartus mažiau (pagal eksploatacinį COP).
Čia vėlgi oras-oras nebūtinai bus pigiausias sprendimas. Nes tokio ploto bute, aišku bus ne viena patalpa, kurią reikia šildyti. Tokiu būdu, prireiks bent 4 vidaus blokų. Nepaisant ar prireiks vieno lauko bloko ar keturių, kaina vis tiek bus apie 4000 Eur.
Oras-oras trūkumas - didelis oro srautas. jeigu vasarą, kai veikia vėsinimas, tai yra priimtina, tai žiemą, kai reikės šildyti, tas nuolatinis pūtimas gali pradėti erzinti. Tada ir pūtimo greitį reikės susimažinti, o tada jau ir patalpos neprišils tolygiai - kažkur kampuose bus vėsiau. Dar nuo kiekvieno vidaus bloko reikės nusivesti kondensato išbėgimo vamzdelį kažkur į kanalizaciją. Gal būt ne visur tai pavyks savitaka ( sienų dizainas ir pan.), tada reikės dar kondensato siurbliukų į vidaus blokus ir pan. Dar klausimas, kaip bus šildoma vonia - jeigu tik elektra, vėl mokėti už elektrą reikės ne taip ir mažai.
Tuos nepatogumus ir problemas išsprendžia oras-vanduo. tačiau tai pats brangiausias malonumas. jau vien pats šilumos siurblys su karšto vandens šildytuvu gali kainuoti apie 4000 Eur. O dar reikės įsirengti vandeninį grindinį šildymą. Čia vėl gali kainuoti apie vos ne antra tiek.
Tai čia ir reikia rinktis - ar sumokėti už įrengimą daugiau, o paskui mokėti už elektrą mažiau ir po kokių 6-12 metų atsipirks, palyginus, jeigu mokėti mažiau už elektrinio šildymo įrengimą, bet paskui visą laiką mokėti daug už elektrą.
Tą atsipirkimą reikia skaičiuoti atskirai, viską įvertinus (visas kainas).

Jūsų įtarimai visiškai teisingi. Visada turi būti šilumos izoliacija po grindinio šildymo vamzdeliais. Jeigu grindys pirmame aukšte virš grunto arba šalto rūsio, tai izoliacijos storis turėtų būti didesnis, min. 20 cm. Jeigu antrame aukšte virš šildomų patalpų. tada bent jau 3,5 cm. o dar geriau - apie 10 cm. Priešingu atveju bus "šildomos lubos", gana didelė šilumos dalis nenueis į viršų, į šildomas patalpas, o nueis į apačią. Natūralu, kad šildymo reguliavimas bus gerokai apsunkintas.

Tokia įmontuotų boilerių didoka talpa yra ne veltui. Kadangi šilumos siurblio tiekiamo vandens maksimali temperatūra yra tik labai nedaug didesnė už karšto vandens temperatūrą, tai reikalingas gana didelio paviršiaus ploto šilumkaitis. O tokį sutalpinti į mažesnio dydžio talpą yra neįmanoma arba labai sudėtinga.
Atskirų tūrinių vandens šildytuvų yra kokio tik nori dydžio, bet jų šilumokaičių paviršiaus plotas yra per mažas šilumos siurbliui. Gerokai mažesnio paviršiaus ploto užtenka dujiniam katilui, o visai mažas gali būti naudojamas su kieto kuro katilu.
Šilumos siurblių vidaus blokuose su įmontuotais tūriniais vandens šildytuvais galima visiškai išjungti karšto vandens ruošimą. Tada šilumos siurblys dirbs tik šildymo režime.

Į visus klausimus turėčiau atsakyti labiau neigiamai.
Grindinio šildymo ekonomija lyg ir turėtų susidaryti dėl tų jutiminių laipsnių skirtumo, bet, kai palygini su radiatorine šildymo sistema, tai reikėtų įvertinti papildomus grindinio šildymo nuostolius į apačią. Jeigu tai grindinis šildymas ant grunto, tai ta ekonomija gali gerokai sumažėti arba net visai susikompensuoti, o jeigu tai yra virš kitų gyvenamųjų patalpų, tada priklauso, kaip žiūrėsi - ta ekonomija gali būti šiek tiek mažesnė.
Šilumos kiekis sunaudojamas patalpų šildymui ar radiatorine ar grindine šildymo sistema yra praktiškai vienodas ir priklauso nuo atitvarų ir kt. šilumos nuostolių. Vis tiek reikia atnešti tam tikrą skaičių kW ir kWh.
Taigi, ekonomija tiesiogiai priklauso nuo šilumos kainos.
Teoriškai ekonomiškiausias šilumos šaltinis yra malkos, kurias pats pasiruoši - susiskaldai ir susikapoji. Jeigu perki jau skaldytas malkas, tai šilumos kaina prilygsta gamtinių dujų kainai.
Vienas iš pigiausi šilumos šaltinių šiuo metu yra šilumos tinklai. Po to eina dujos, medžio briketai ir granulės ir šilumos siurbliai. Visi šie šilumos šaltiniai (kuro rūšys) pagal savo kainą sukasi labai panašiai tame pačiame lygyje.
Kitas klausimas, kiek reikės investuoti į taip vadinamą katilinės įrengimą.
Čia jau pirmauja šilumos siurbliai. Žymiai pigiau kainuotų dujinė katilinė ir šilumos mazgelis.
Taigi pačios sistemos - grindinio šildymo įrengimo kaštų negalima lyginti su katilinės įrengimo kaštais ar su šilumos energijos kaina eksploatacijoje.
Grindinio šildymo įrengimą galima lyginti tik su kita šildymo sistema (pvz. radiatorine). Aišku, jeigu įsirengsi orinį šildymą vien tik taip vadinamais kondicionieriais, tai teks tada lyginti bendrą šildymo sistemos ir katilinės įrengimo kainą. Tačiau orinis šildymas turi visokių higieninių trūkumų.
O dėl tolygaus šilumos paskirstymo grindinis šildymas yra labai arti idealaus.
Taigi įrengiant grindinį šildymą yra nušaunami du zuikiai. Vieną jau paminėjau, o antrasis yra, kad galima panaudoti gana žemą vandens temperatūrą, kas yra labai gerai šilumos siurblių ir dujinių kondensacinių katilų efektyvumui.
Grindinis šildymas taip pat sutaupys kelis procentus ir nuo kieto kuro ir nuo šilumos tinklų naudojimo, nes dėl žemesnių temperatūrų bus mažesni šilumos trasų ir linijų nuostoliai. Taip pat, palyginus su radiatoriniu šildymu, patalpose bus geresnis temperatūrų pasiskirstymas ir šiokia tokia ekonomija dėl jutiminių mažesnių laipsnių. tai gal bus 1 C, gal būt 2 C, priklauso nuo patalpų atitvarų varžos.
Galbūt galima galvoti apie 5 proc. sutaupymo.
Tačiau yra kitas aspektas, kad žmogus dėl savo prigimtinių savybių gali pastebėti skirtumą tik nuo 4-5 proc. Tik tada jis pajaučia kažkokį skirtumą.
Taigi, viskas svyruoja, kaip mokslininkai sako, paklaidų ribose.
Ir jeigu kas nors deklaruoja 10-15 proc. ir daugiau, vadinasi, yra lyginamos nesulyginamos sąlygos. Gal žmogus, įrengdamas grindinį šildymą, tuo pačiu metu apšiltino atitvaras, gal langus pasikeitė? Gal dar ką nors papildomai padarė, kad sutaupytų. Ir pan.

Visos nurodytos angos yra skirtos oro ištraukimui/ištekėjimui.
Oro pritekėjimas turėtų vykti per pastato sienų, durų ir langų nesandarumus arba/ir pradarytus langus/orlaides.
Jeigu natūralios ventiliacijos nepakanka, tada montuojami ištraukimo ventiliatorius vonioje ir viryklės gartraukis į vieną iš angų virtuvėje. Kita anga virtuvėje skirta natūraliai ventiliacijai - oro ištraukimui.

Čia klausimas išsiskiria į dvi dalis.
1. Kokios būtų eksploatacinės išlaidos už kurą/energiją šildymui?
2. Kiek kainuotų pats šildymo katilinės ir sistemos įrengimas?
Atsakant į pirmą klausimą, pagal pigumą brangumo link kuro/energijos rūšys išsidėstytų maždaug taip:
pigiausia - malkinė mediena, kurią reikėtų pačiam susipjauti ir susiskaldyti, po to - maždaug po lygiai (su labai nedideliais skirtumais) - jau skaldytos malkos, dujinis šildymas, šilumos siurbliai, briketai, granulės, anglys ir pan. Dar sekantis laiptelis būtų - skystas kuras ir elektrinis šildymas.
Taigi, tie, kurie nebenori nuolatinio darbo su malkomis, briketais ir granulėmis arba anglimis ir durpėmis, nes reikia skirti patalpą kurui susikrauti, dulkinti, purvintis ir smardintis, be to, nuolat valyti katilą ir dūmtraukį.
Tada lieka pati švariausia ir mažiausiai rūpesčių sukelianti alternatyva - dujinis šildymas arba šildymas šilumos siurbliu.
Jeigu gamtinių dujų nėra, tai lieka šilumos siurbliai. Yra dar variantas - suskystintos dujos, bet čia yra niuansų. Balionai grupėmis po kelis gali būti tik lauke. Suskystintas dujas sudaro propano ir butanoo mišinys. Vadinasi, prie didelio minuso, skysta dujų dujų frakcija sunkiai garuoja, ypač butanas. Reikalingas tik propanas. O tokios dujos jau kainuoja daugiau. Nors pačiam nereikia keisti ir vežti balionų, bet viskas kainuoja. Vienu žodžiu, praktikoje išeina brangiau, nei teorijoje. Ir jeigu tik dujos papuola nekokybiškos, tai katilo degiklis gana greitai gali užsiteršti ir per šalčius sukelti problemų.
Antroji dalis, kiek kainuoja katilinė ir šildymo sistema.
Viena iš pigiausių variantų - susistatyti elektrinius radiatorius ir šildytis elektra. Tik čia išlenda pirmasis klausimas, kad šildytis elektra kainuoja maždaug 2,5-3 kartus brangiau, nei su dujomis ar šilumos siurbliu.
Šilumos siurbliai paprastai būna - oras-oras (taip vadinami kondicionieriai) - pigiausias variantas, bet karštą vandenį reikės šildytis tiesiog elektra, kaip elektrinį radiatorių.
Oras-vanduo - dabar populiariausias variantas, nes pigiau, nei gruntas-vanduo, nes nereikia brangių gręžinių ar grunto kolektoriaus.
Kadangi šilumos siurblių efektyvumo koeficintas (COP) tiesiogiai priklauso nuo temperatūrų skirtumo (šildymo sistemos vandens - šilumos šaltinio temperatūra), tai, kuo mažesnis tas skirtumas, tuo COP didesnis.
Vadinasi, reikia kaip įmanoma sumažinti šildymo sistemos vandens temperatūrą.
Jeigu radiatoriai maži, tai jų temperatūra gali siekti 80-90 C, jeigu tai grindys - tada 35-40 C.
Jeigu šilumos šaltinis lauko oras - tai jo vidutinė temperatūra sezono metu gali būti mapie 0 C, per šalčius - iki -20 C. Jeigu tai yra gruntas - tai laikoma, kad jo temperatūra bus apie 0 C, nes gruntas aplink gręžinius ar vamzdžius atšaldomas, nes iš jo imama šiluma.
Taigi, gruntas-vanduo šilumos siurbliai turi privalumus: jų COP yra didesnis iki 10-20 proc., ir jie išduoda savo galingumą, nepriklausomai nuo lauko oro temperatūros. Tačiau brangu - reikia įrenginėti gręžinius arba lauko grunto kolektorių.
Oras-vanduo, kai lauko temperatūra apie 0 C, tai COP priartėja prie gruntas-vanduo.
O tokia temperatūra būna 80 proc. ir ilgiau šildymo sezono, nedidelė minusinė temperatūra būna iki mėnesio, o didelis minusas būna vidutiniškai 5 paras, o būna daug žiemų, kad visai nebūna didelio minuso.
Todėl dabar populiariqaisuias pasirinkimas yra oras-vanduo šilumos siurbliai.
Jūsų aprašytu konkrečiu atveju reikėtų apie 65 w/m2 galios, + 1 kW karštam vandeniui. Vadinasi iš viso reikėtų apie 6-6,5 kW galios šilumos siurblio.
Norint pažeminti šildymo sistemos vandens temperatūrą, visiškai nebūtina įrenginėti įildomų grindų. Tačiau radiatorius teks pakeisti maždaug tris kartus galingesniais. Žodžiu radiatoriai turėtų būti toki dydžio, kad per šalčius jų maks. vandens temperatūra neviršytų 40-45 C. Gali tekti padidinti vamzdynu skersmenį, nes reikalingas šiek tiek (kokius 2 kartus) didesnis vandens srautas, nes temperatūrų skirtumas bus mažesnis.
Šilumos siurblių galia gerokai krenta, žemėjant lauko oro temperatūrai. Tačiau, dabar šilumos siurblių kompresoriai yra moduliuojami, tai reiškia, kad jie padidina savo apsisukimus iki maksimalių, kai reikia daugiau galios. Turiu galvoje, kad deklaruojama šilumos siurblio galia yra nominali, tačiau jis gali duoti daugiau - iki maksimalios. Tokiu būdu per didžiausius šalčius, siurblio maksimali galia gali sudaryti apie 2/3 nuo deklaruojamos maks. galios. Tai nėra jokia bėda, nes visuose oras-vanduo šilumos siurbliuose turi būti viduje įmontuoti el. šildymo elementai (el. tenai), kuriais per šalčius siurblys priduria prie savo kompresoriaus trūkstamos galios. Kadangi didieji šalčiai netrunka ilgiau kaip 5 paras, tai yra priimtina nedidelė kaina.

Dujos nėra atsinaujinančios energijos šaltinis.
Šilumos siurblys elektrą naudoja tik energijos perpumpavimui ir sukoncentravimui, o tą energiją ima iš aplinkos, todėl priimama, kad šilumos siurblys 60-80 proc. naudoja atsinaujinančią energiją.
Mediena, kaip ir jos granulės taip pat priskiriama atsinaujinančiai energijai.
Tačiau šiais laikais nesiūlyčiau apsiriboti vien tik granuliniu katilu. Yra tam tikrų trūkumų - vis tiek aptarnavimui reikia skirti laiko, valyti, užkrauti granules, aplinkui sklinda dulkės, nešasi purvas, kvapai, reikia skirti atskirą vietą granulių atsargoms laikyti ir pan.
Geriausias sprendimas yra - šilumos siurblys oras-vanduo ir krosnelė/židinys pagrindiniame kambaryje avariniam atvejui. Šiuolaikiniai šilumos siurbliai puikiai susitvarko su lauko temperatūromis iki -25 C.
Dėl padidėjusių elektros sąnaudų - tai ne tokios jos jau ir didelės - ir tų šalčių nebūna ilgai. Vidutiniškai iki 5-10 dienų per metus. Vienais metais ilgiau, kitais visai nebūna tų šalčių. Mokėjimai už šilumos siurblio sunaudojamą elektrą prilygsta dujinio ar granulinio katilo sąnaudoms.
Fotovoltinės elektrinės kaina labai priklauso nuo jos galios ir kokio kokybės lygio technika naudojama. mažoms elektrinėms 3-5 kW, kaina su viskuo gali siekti iki 1Eur/W. Taigi 3000-5000 Eur, iš kurių 30 proc. grąžina valstybės kompensaciją.

Manau, galėtų būti vietoj dujinio šildymo - tai turbūt vandeninis grindinis šildymas - būti šildymas oras-oras. Kitaip tai būtų vadinama šilumos siurbliai arba kondicionieriai, kurie gali ir šildyti.
Reikalas tas, kad gamtinės dujos yra neatsinaujinantis energijos šaltinis, o šilumos siurbliai (nesvarbu kokios rūšies) - iki 70-80 proc. - atsinaujinantis. Tai yra su šilumos siurbliais yra truputėlį lengviau pasiekti reikiamą namo energetinę klasę.
Kitas klausimas, kiek yra komfortiška šildytis grindiniu šildymu ir oras-oras šilumos siurbliais ir kaip tai vyks, esant dideliems šalčiams? Šiuo klausimu vandeninis grindinis šildymas nuo dujinio katilo yra gerokai komfortiškesnis ir patikimesnis.

Čia yra keli klausimai.
Jeigu garažas šildomas, tai išmetamas iš rekuperatoriaus oras bus tik keli laipsniai šilumos, nes vidaus ištraukiamą orą atvėsina iš lauko atėjęs šaltas oras. Taigi, kai lauke šalta, tada išmetamas oras, priklausomai nuo šilumokaičio rūšies (plokštelinis ar rotacinis), gali būti net žemiau 0.
Taigi, per šalčius (ir ne tik) šildomas garažas bus vėsinamas.
Jeigu garažas nešildomas, tada būtų galima šalinti orą į garažą. Tada paprasčiausiai gręžiame garažo sieną į lauką ir dedame groteles su savaime užsidarančiomis žaliuzėmis. Jos orui einant iš vidaus į lauką - atsidarys, o iš lauko į vidų užsidarys.
Tačiau net ir esant uždaroms žaliuzėms, jos vis tiek bus plonos, tai ir šaltis per tą kanalą eis į vidų garažo (jeigu neveiks rekuperacija). Taigi, rekuperacija tokiu atveju turi veikti visada.

Priklausomai nuo gamintojo, minimali tiekiamo iš dujinio katilo vandens temperatūra gali būti 20 laipsnių arba 30 laipsnių. Oro temperatūra patalpose priklausys nuo šilumos nuostolių, t. y. atitvarų šiluminės varžos ir nuo lauko temperatūros.
Taigi, reikia labai žiūrėti, ar esant šalčiams lauke (-20, -25 C) užteks + 20 C vandens temperatūros, kad viduje būtų teigiama oro temperatūra.
Viskas dar priklauso, ar yra grindinis ar radiatorinis šildymas.
Su radiatoriais gali tekti per šalčius padidinti vandens temperatūrą.

Yra tokie šilumos siurbliai. Į namą įsiveda tik vandeninė dalis. t. y. vandens vamzdžiai.
Tačiau čia iškyla visokie pavojai. pirmiausia - užšalimo pavojus, prapuolus elektros. Todėl tas vandeninis kontūras turi būti užpildytas neužšąlančiu skysčiu, panašiai, kaip automobiliuose aušinimo skystis.
Tačiau tokius skysčius reikia keisti kas 3-4 metai nauju/šviežiu. Šiaip, tas neužšąlantis skystis yra agresyvus korozijos atžvilgiu, tai per tą laiką susinaudoja jame esantys antikoroziniai ir kt. priedai. Tada neužšąlantis skystis pradeda koroduoti šildymo sistemoje esančias dalis ir susidaro korozijos produktai - dumblas, kuris gali užkimšti sistemos vamzdynus ir plokštelinius šilumokaičius.
Šilumos siurbliai, susidedantys iš dviejų blokų - vidinio ir išorinio, tarpusavyje sujungti tik freoniniais vamzdeliais. Todėl iš vidinio bloko galima naudoti tik gryną vandenį be jokių neužšąlančių skysčių. Taigi, įterpus korozijos inhibitorių į vandenį, galima ilgus metus išvengti vidaus sistemos korozijos ir su tuo susijusių užteršimų/užkimšimų.
Taip, viskas viename (tik laukinėje dalyje), yra šiek tiek efektyviau (nedaug), ir pigiau.
Tačiau, reikalauja daugiau priežiūros ir rūpesčio. Pasidomėkite šilumos siurbliais Hitach M, kurie yra tik laukiniai blokai.

Visų pirma, jeigu tai poilsio namelis, vadinasi, jis bus naudojamas tik savaitgaliais, ar trumpų žiemos atostogų metu. Vadinasi bus šildomas nepastoviai.
Antra, būtinai reikia atsižvelgti į gamtos sąlygas, kai elektros tiekimas gali nutrūkti iki 4-5 parų.
Tokiais atvejais aš stengčiausi vengti vandeninių sistemų dėl užšalimo pavojaus.
aišku, galima sistemą užpildyti neužšąlančiu skysčiu. Tačiau tas skystis per 4-5 metus išnaudoja savo antikorozinius priedus ir sistemoje prasideda intensyvi korozija, susidaro dumblas ir užkemša šilumokaičius ir sistemą. Juk niekam nesinori keisti neužšąlančio skysčio kartą per tris metus?
Klausimas, kam iš viso reikia kažkokios papildomos šildymo sistemos. Juk kondicionierius, arba kitaip tariant šilumos siurblys oras-oras gali ir šildyti. Yra modelių - iki -25 C lauko temperatūros.
Tose patalpose, kur kondicionierius neužpūs pakankamai šilumos, galima pasikabinti kokį vieną kitą elektrinį radiatoriuką. Tai yra pigiausias sprendimas.
Aišku, galima įsirengti ir elektra šildomas grindis (kilimėliai, kabeliukai).
Tada, nebūnant savaitę, galima viską išjungti ir niekas neužšals.
Šildomos grindys yra gana inertiškos, tai kol įšils atšaldytos patalpos, gali užtrukti.
Tada reikėtų turėti termostatą, veikiantį per internetą, tada galima būtų įjungti iš anksto, prieš atvažiuojant.
Kitas, ir skaudžiausias klausimas - karštas vanduo žiemą. reikia pasikabinti tūrinį k. v. elektrinį šildytuvą. Čia lieka tik elektros tiekimo nutrūkimo klausimas.
O visa kita, kas liečia vandenines šildymo sistemas - bus brangiau ir komplikuočiau.

Teoriškai, reikiamai energinei klasei gauti, rekuperacija nėra reikalinga.
Bet praktiškai, kai lauke yra šalta, pučia vėjas, lyja, sninga ir kt. nemalonūs veiksniai, turbūt nesinorės atidarinėti langų, norint įsileisti šviežio oro.
Kita vertus, tokios energetinės klasės pastatai yra labai sandarūs ir, iš savo patirties galiu pasakyti, kad po kelių valandų gyvenimo oras viduje bus prišvinkęs.
Vien natūralaus ištraukimo gali nepakakti, nes, jeigu oras pro niekur negali įeiti į vidų iš lauko, tai jis negalės ir išeiti. Juk vakuumas nepasidarys.
Taigi, be rekuperacijos praktiškai sunku išsiversti. Jos tikrai reikia.
Dėl šildymo trečiame aukšte.
Yra galvojama, kad pakankamai šilto oro prikils per laiptinę iš kitų aukštų.
Bet klausimas, kokios paskirties tai bus patalpos? Jeigu jos bus pilnai įrengtos, kaip gyvenami kambariai (miegamieji ir pan.), vadinasi, bus durys ir pan. Taigi, to šilto oro iš apačios gali ir neužtekti visur.
Be to, reikia turėti galvoje, kad vis tiek viršutiniame aukšte yra nuostoliai per lubas/stogą, kuriuos reikia padengti.
Nors energetinė klasė yra A+, bet nereikia galvoti, kad tai yra visai energijos nenaudojantis (tikrąja žodžio prasme "pasyvus") pastatas. Vis tiek per šalčius jam reikia papildomo šildymo maždaug apie 30 W/m2.
Taigi, tokiu atveju reikėtų įrengti normalų patalpų šildymą.
Aišku, jeigu trečias aukštas bus negyvenamas niekada - bus naudojamas kaip palėpė arba sporto salė ar pan., tada galima ir nerengti grindų šildymo.

Norint atsakyti į tokį klausimą, trūksta esminės informacijos.
Namo šildymo sistema vienvamzdė, ar dvivamzdė? Apatinio paskirstymo ar viršutinio paskirstymo? Kokia šildymo sistemos vandens temperatūra, kai lauke didelis šaltis (apie -20 C)? Ar cirkuliacijos pakanka, ar šyla visas radiatorių plotas, ar dalis (apatinė) ar kampas nešyla?
Čia tik bandymas spėti, neturint reikiamos informacijos - jeigu pas visus namo gyventojus yra gerokai padidinti visi radiatorių plotai ir todėl į šildymo sistemą tiekiama žemesnė vandens temperatūra, kad neperkaistu, tai, natūralu, kad paprasčiausias kelias būtų pasididinti savo radiatorių plotus. Tada iš žemesnės vandens temperatūros būtų didesnė galia ir oras sušiltų daugiau. Kitas klausimas, kiek tai būtų legalu padaryti?

Jeigu tai sodo namelis, tai jis turėtų būti ne nuolat gyvenamas - tik laikinai. Tokiems pastatams nekeliami energetinių klasių reikalavimai. Šalia saulės elektrinės bus ir elektros tinklų įvadas? Vadinasi, elektros tiekimas bus užtikrintas? Tada, pigiausias sprendimas būtų koks nors elektrinis šildymas - pvz.: el. radiatoriais.
Tačiau pagalvojus, kad vasarą per karščius norėtųsi atsivėsinti, tada reikėtų galvoti apie kondicionierius/šilumos siurblius oras-oras, kurie vasarą vėsintų, o žiemą šildytų.
Elektros tinklai labai svarbu, nes iš saulės elektrinės negausite žiemą pakankamai elektros, kad užtektų šildymui. Teks pasinaudoti vasaros pertekliaus metu pasidėtą į elektros tinklus saulės elektrinės elektra. Taip pat ir nakties metu.

Matote, dujos tai ne tos pačios.
ESO - gamtinės dujos, tiekiamos vamzdymais, o Sauridos - suskystintos dujos, tiekiamos balionais. Tie balionai vis tiek statomi lauke, viduje, kur šilta - negalima dėl saugumo.
Aš tai būčiau tik už gamtines dujas. Jos eksploatacijoje yra pigiau.
Dėl suskystintųjų dujų iš praeities turime daug karčios patirties, kai žiemą per šalčius užšaldavo cisternų ir balionų redukciniai vožtuvai ir katilai užrūkdavo, ir bendrai sutrikdavo dujų tiekimas.
Taigi, tas dabartinis pradinis pigumas, kad tik neatsirūgtų artimoje ateityje.
O su gamtinėm dujom - jokių rūpesčių - jos neužšąla.
Pradžioje susimokėjai už įvedimą - ir viskas - paskui tik vartoji be rūpesčių.
Pasilyginkite kainas gamtinių dujų ir suskystintųjų dujų. Su suskystintomis dujomis reikės daugiau mokėti už balionų ir katilo priežiūrą, jeigu tai neįtraukta tiekėjo į suskystintųjų dujų kainą.