UAB Litmax Trading ekspertų komentarai

Tradicinės ortakinės rekuperacinės sistemos dažniausiai taip ir įrengiamos. Tik reikėtų pasirūpinti arba pastogės apšiltinimu, arba pačio įrenginio ir ortakių apšiltinimu.

Dirbtuvėms su aukštomis lubomis dažniausiai taikomas spindulinis šildymas. Kadangi šildytuvai šildo ne orą, o darbo vietą, jų galia ir kiekis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus patalpoje. Patys šildytuvai yra aukštatemperatūriniai, kabinami palubėje arba ant stovų. Populiariausi yra elektriniai, kadangi jų įrengimas greitas ir pigus. Taip pat yra ir dujinių ir vandeninių šildytuvų.

Lengviausia būtų palyginti IRS šildytuvus su oriniais elektriniais šildytuvais (radiatoriais arba konvektoriais). IRS šildymas suvartoja iki 40% mažiau energijos negu oriniai šildytuvai. Išlaidos buto šildymui labai priklauso nuo sienų varžos ir langų sandarumo. Jeigu namas renovuotas, tai galima pasiekti 0,80 Eur/m2 vidutinę kainą per šildymo sezoną.

Šilumos grąžinimo efektyvumą sąlygoja ne įrenginio dydis, o jame esantis šilumokaitis. Lunos e2 rekuperatoriuje šilumą grąžina keramikinis elementas, kuris ne tik sukiaupia daug šilumos, bet ir greitai ją atiduoda. Todėl pasiekiamas nemažas efektyvumas. Konkrečiai skaičius 99,5% yra labiau komercinis, kadangi toks efektyvumas pasiektas, kai lauko oro temperatūra yra +15. Bet jeigu kalbėti apie lietuvišką žiemą, tai rekuperatoriaus efektyvumas siekia apie 85%, kaip ir daugumos kitų rekuperatorių. Tačiau suvartodamas ypač mažai elektros enegijos šis įrenginys padeda efektyviau taupyti.

Jeigu oras patenka pro ventiliacijos šachtas, tai reikėtų įsirengti kažkokius atbulinius vožtuvus, geriau net gi ventiliatorių so tokiu vožtuvu. Dėl oro pučiančio pro sieną ir grindis, tai gali būti kalti nesandarumai (pvz. tarp blokų siūlių). O realiai, reikėtų, kad butą apžiūrėtų specialistas.

Oro sausinimas įvyksta bet kokiu atvėju šildant šaltą orą. Plokštiliniame rekupratoriuje šalinamas šaltas oras atvėsta ir dalis jame esančios drėgmės kondensuojasi, o iš lauko paimtas šaltas oras savaime yra pakankamai sausas, todėl gaunasi, kad rekuperatorius atima drėgmę iš patalpoje esančio oro. Kadangi tai plokštelinis rekuperatorius, jis neturi drėgmės grąžinimo galimybės, nes tiekiamo ir šalinamo oro srautai nesimaišo, bet tai būdinga problema daugumai rekuperatorių. Todėl jei Jums trūksta drėgmės, orą reikėtų papildomai drėkinti.

Daryti šildymą vidinėje pertvaroje nėra geriausias sprendimas. Grindinis konvektorius po langu dedamas tam, kad būtų sukurta vadinama šilumos užuolaida, nes be jos jausis vėsa nuo lango ir bus didelė tikimybė, jog ant jo susidarys kondensatas (paprasčiausiai nuolatos rasos).

Plokštes reikia įrenginėti su termostatais, kurie jas įjungia arba išjungia, priklausomai nuo temperatūros kambaryje. Pačių plokščių temperatūra nėra reguliuojama, kadangi žemiau nominalios paviršiaus temperatūros (~95 C) nesusidaro reikiamas spindulinės šilumos srautas ir jos tada veikia neefektyviai. Tokio ploto butui preliminariai reikėtų 8 plokščių po 600 W (bendrai 4,8 kW nominalios galios), bet reikia įvertinti buto planą, patalpų išdėstymą. Kadangi plokštės yra elektrinės su naudingumo koeficientu ~99%, gautos šiluminės energijos kiekis praktiškai atitinka suvartotą elektrinės energijos kiekį (iš 1 kWh elektros gaunama 1kWh šilumos). Tokio buto apšildymui reikėtų investuoti apie 7 000 lt įrangai (be darbų), tačiau vėl gi, reikėtų realiai pamatyti patalpų išdėstymą.

Jeigu teisingai naudositės t.y. visada įjungsite ventiliatorių, kai naudojama vonia ir palauksite, kol išsivėdins drėgmė po jos naudojimo, tada nesikondensuos. O šiaip gręžiant kiaurai sieną oro išmetimą, reikia būtinai numatyti 1-2% nuolydį į lauko pusę, kad susidarius kondensatui, jis išbėgtų į lauką. Taip pat patį ventiliatorių reikia įrengti su atbuliniu vožtuvu.

Pirmiausia reikia žinoti, kokia bus šildytuvų galia. Tokio ploto butui reikėtų apie 3,5 kW galios. Įvadas matuojamas amperais, todėl reikia žinoti kokio srovės stiprio reikės prietaisams. 3,5 kW galios prietaisams reikėtų 15 A srovės, todėl jei butas nenaujas, reikėtų atsivesti atskirą laidą iš skydinės ir pats įvadas turėtų būti apie 20

Netolygaus šildymo priežastis gali būti ta, kad nesubalansuoti šildymo prietaisai, t. y. į šildymo prietaisus ateina nepakankamas arba per didelis vandens kiekis dėl per ne lyg skirtingų hidraulinių pasipriešinimų sistemoje (paprasčiau tariant, radiatorius, iki kurio mažiausi hidrauliniai nuostoliai, gauna daugiausiai vandens, radiatorius, iki kurio didžiausi nuostoliai gauna mažiausiai, todėl vienose patalpose per daug šilumos, kitose per mažai).

Galėtume patarti ventiliacijos angoje įsirengti ventiliatorių Silvento, kuris išmestų ir neįleistų oro į jūsų butą. Tuo pačiu būtų ir garso izoliacija. Ventiliatorius Silvento dirba labai tyliai ir nesukelia erzinančio gaudesio.

Rekomenduojamas skersmuo gartraukiui būtų 160 mm. Minimalus - 120, bet nemažiau. 100 mm nerekomenduoju kadangi bus per dideli aerodinaminiai pasipriešinimai, gartraukis neištrauks reikiamo oro kiekio ir triukšmingai veiks.

Daugiabučiams renovuojant siūlome decentralizuotas vėdinimo sistemas. Vieno trijų kambarių buto vėdinimo įrengimas kainuotų apie 1000 Eur, priklausomai nuo ploto ir kambarių skaičiaus kinta įrangos kiekis, taip pat ir kaina. Jei kalba būtų apie viso namo kompleksinį vėdinimo sistemos įrengimą, tai kainos yra derinamos su tiekėjais, į mažesnę pusę, suprantama.

Toks variantas yra dažniausiai taikomas komercinės ir pramoninės paskirties pastatuose, kur netinka ar nėra galimybės įrengti radiatorius. Tam, kad šildytumėtės tik oru, reikia žymiai didesnių oro kiekių negu jų reikia tik vėdinimo poreikiams. Neturiu informacijos, ar gaminami buitiniai rekuperatoriai, kurie aprūpintų namo šildymą. Dėl didesnių oro kiekių reikalingi didesni ortakiai ir galingesni ventiliatoriai, todėl bus didelės energijos sąnaudos (reikia dar įvertinti, jog bus elektrinis oro pašildytuvas) ir didelis triukšmingumas. Todėl nemanau, jog tai geras sprendimo būdas gyvenamajam namui.

Grindinio šildymo pagrindinis privalumas - iki 12% mažesnės šilumos sąnaudos negu radiatorinio šildymo, bent jau taip tvirtina gamintojai. Tačiau nevisur rekomenduojamas įrenginėti. Dažniausiai įrengiamas ten kur akmeninė/keramikinė danga - dėl komforto. Reikėtų vengti tokio sprendimo kambariuose, kur numatoma kiliminė danga, nes tada susidaro labai geros sąlygos visokiems parazitams. Bet iš esmės Lietuvoje niekas griežtai nereglamentuoja grindinio šildymo ir kiekvienas įsirengia pagal norą ir galimybes.

Taip būna, jeigu radiatorinė šildymo sistema yra hidrauliškai nesubalansuota, t.y. slėgio nuostoliai iki artimesnių radiatorių yra mažesni negu iki tolimesnių. Todėl vanduo iš pradžių bėga ten, kur mažesnis pasipriešinimas. Praktiškai gaunasi, kad artimesni radiatoriai gauna daugiau vandens negu tolimesni.

Šildymas priklauso nuo krosnies šiluminio galingumo ir patalpų šiluminių nuostolių. Jeigu parinksite tokios galios krosnį, kuri reikalinga visam butui, tai teoriškai šildymas atrodys taip: patalpoje, kur stovės krosnis bus karšta (apie 30 laipsnių), o kambariuose bus iki + 20 laipsnių. Taip yra dėl to, kad krosnis šildo infraraudonaisiais spinduliais, t.y. jos paviršiai įkaista ir spinduliuoja šilumą, kurią sugeria kiti paviršiai, o tada nuo jų šyla oras. Todėl tam, kad kituose kambariuose butų šilta, jie turi gauti šiltą orą iš patalpos su krosnimi. Todėl manau, kad toks būdas yra neefektyvus ir nekomfortiškas, praktiškai kiekviena patalpa turi turėti savo šilumos šaltinį.

120 kv. m. plotui reikėtų apie 200 m3/h oro. Jeigu įrenginėtumėte ortakinę vėdinimo sistemą su rekuperacija, reikėtų į kiekvieną patalpą atvesti ortakius. Rekuperatorių kainos labai skirtingos priklausomai nuo gamintojo ir funkcionalumo, tokiam plotui gali būti 8-16 tūkst. Lt ribose.

Manau, kad elektrinis katilas labiau tinka nuolatos gyvenamiems namams, nes jis vis tiek turėtų veikti nuolatos, kad ir budinčiu režimu, todėl bus gana didelės energijos sąnaudos. Mes galime pasiūlyti geresnį sprendimą - elektrines infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės. Jas paprasta sumontuoti ir jos vartoja 30% mažiau elektros energijos negu katilas. Plokščių veikimas reguliuojamas elektroniniais termostatais, kurie yra programuojami. Todėl Jums užteks nusistatyti norimą temperatūrą, kol Jūsų nėra, ir nebesirūpinti sistemos veikimu. Į tokio ploto namą reikėtų investuoti apie 2600 Eur, kad aprūpintumėte visą jo šildymą IRS plokštėmis.

Decentralizuotai vėdinimo sistemai įrengti reikėtų investuoti nuo 20 iki 50 Eur/m2. Centralizuotų ortakinių sistemų kainos irgi prasideda ties 20 Eur/m2, tačiau viršutinė riba gali būti kur kas aukščiau. Decentralizuotos sistemos atveju kaina priklauso tiesiogai nuo įrenginių skaičiaus. Taip pat kainą keičia įrenginių automatika. Centralizuoto vėdinimo sistemose kaina priklauso nuo sistemos funkcionalumo: kuo daugiau funkcijų sistema atlieka (vėdinimas, oro pašildymas, oro drėkinimas, oro vėsinimas, oro odoravimas, oro filtravimas, šilumos regeneravimas), tuo ji brangesnė. Taip pat kaina priklauso nuo sistemos dydžio ir automatikos sudėtingumo.

Vėdinimo sistemos montavimo trukmė priklauso nuo vėdinimo sistemos tipo ir dydžio. Decentralizuotą sistemą galima sumontuoti greičiau nei per dieną, atsižvelgiant į patalpų išplanavimo specifiką. Jei sistema centralizuota su ortakiais, gali užtrukti ir 2-3 dienas. Montavimo trukmė priklauso ir nuo patalpų išplanavimo ir ploto.

Pirmiausia reikia žinoti priežastis, dėl kurių kaupiasi drėgmė patalpoje. Tik po to galima bus rasti efektyvius drėgmės šalinimo iš patalpos sprendimus. Drėgmės kaupimosi problemos sprendimas priklauso nuo drėgmės kiekio ir jos kaupimosi priežasčių. Bute yra ne vienas vandens garų šaltinis – vonios kambarys, virtuvė, patalpoje esantys žmonės. Dažniausiai užtenka ištraukti orą iš vonios kambario, naudotis gartraukiu, kai gaminamas maistas ir užtikrinti oro kaitą kambariuose, kur oras turėtų keistis ne mažiau kaip vieną kartą per dvi valandas. Pageidautina, kad oras pasikeistų dažniau. Jei perteklinė drėgmė susidaro dėl buto specifikos (cokolinis aukštas, labai sandari sienų hidroizoliacija ir pan.) ir jos pašalinimui reikia dažnai ir dideliais kiekiais keisti orą patalpose, tokiu atveju naudojami oro džiovintuvai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kokia oro temperatūra patalpose. Jeigu palaikoma žemesnė kaip 18 C, susidaro drėgmės kondensavimosi grėsmė ir pelėsio atsiradimas, net jei patalpose nėra akivaizdžiai perteklinės drėgmės.

Šiuo metu yra nemažai siūlomų vėdinimo įrenginių, kuriuos galima įsigyti už patrauklią kainą, tačiau ne visada tokie įrenginiai pasiteisina dėl didelių energijos sąnaudų. Todėl renkantis vėdinimo sistemą būtina atsižvelgti ne tik į jos kainą ir funkcionalumą, bet ir į energijos sąnaudas bei eksploatacines išlaidas. Gana taupios yra decentralizuoto vėdinimo sistemos, kuriomis galima užsitikrinti pakankami komfortinį nedidelio namo vėdinimą, neviršijant 30 Eur per metus išlaidų ribos.

Jei problema susijusi tik su blogo oro patekimu iš žemesnių aukštų, ją reikėtų spręsti atbuliniais vožtuvais. Juos galima nusipirkti ir įsirengti už ištraukimo ventiliatorių WC bei duše ir gartraukio virtuvėje. Jei ventiliatorių nėra, tai juos vertėtų įsigyti. Tokia problema yra dėl to, kad aukštame name per siauri arba užsinešę vėdinimo kanalai ir natūralios traukos nepakanka, kad ištrauktų orą iš visų aukštų (per mažas slėgių skirtumas), todėl oras iš žemesnių aukštų pakila tik iki, tarkime, Jūsų aukšto. Ventiliatoriai šiuo atvėju sukurtų papildomą slėgį bei trauktų orą iš Jūsų buto. Jei ventiliatoriai išjungti, nuo oro patekimo iš kanalų apsaugotų atbuliniai vožtuvai.