Gaukite pasiūlymus
iš 154 specializuotų įmonių Šiltinimas – Patarimai 15 psl.
Kad suskaičiuoti vatos storį, kuris reikalingas naujai statomo namo norminei varžai 5 m2K/W pasiekti, reikia žinoti kokia bus fasado konstrukcija (tinkuojamas ar ventiliuojamas), bei naudojamos vatos šilumos laidumo koeficientą. Reikėtų orientuotis į ne mažiau kaip 15 cm vatos storį. Žiūrėti daugiau...
Polistirenas po rostverko apačia labiausiai reikalingas tuomet, kai paviršiuje slūgso molingi gruntai, jis žiemos periodu apsaugo nuo pamatų iškilnojimo. O tam, kad namo cokolinė dalis būtų paprasčiausiai apšiltinta, galimi įvairūs sprendimai, priklausantys nuo išorės sienų konstruktyvo ir nebūtinai polistireno pakišimas po pačiu rostverku yra vienintelis būdas. Jeigu žemės paviršiuje labiau vyrauja smėliniai gruntai, tai specialiai kišti polistireną po rostverkais yra nebūtina, nors dabartiniu metu polistirenas po rostverku... Žiūrėti daugiau...
5 cm storio ekovatos šiluminė varža yra 1,27 W/mk, o 18 cm rąsto (spygliočio) tik apie 1. Ir čia nėra įvertinamas rąsto storio sumažėjimas jų sujungimo vietoje bei dažnai pasitaikantis sujungimų nesandarumas, kuris panaikinamas padengus rąstus ekovata. Šiltinant pastatą iš išorės jokio neigiamo poveikio rąstų savybėms ekovata neturės, nes ekovata gaminama iš celiuliozės - ji yra gimininga medienai. Todėl jos savybės yra panašios į medienos ir šios dvi medžiagos puikiai "sugyvena" kartu. Žiūrėti daugiau...
Šiltinkite pastatą iš vidaus su besiūle šiltinimo sistema. Turėsite šiltą bei sandarų namą, o ant viršausdėkit OSB plokštę. Žiūrėti daugiau...
Yra kelios taisyklės, kurių privalu laikytis, nepriklausomai kuo šiltinsite. 1. Iš vidinės perdangos pusės būtina sandari garo izoliacija. Tam tinka PIR ar PUR plokštės, purškiamos uždarų porų poliuretano putos, garo izoliacinės plėvelės. Labai svarbu užsandarinti, nepaliekant šalčio tiltelių, murloto apačią ir virš murloto iki stoginės plėvelės. 2. Jeigu darote šaltą palėpę, ji privalo būti ventiliuojama, tam kad nedrėgtų ir nepelytų gegnės. 3. Esant ventiliuojamai palėpei, šiltinimo medžiagoms (išskyrus... Žiūrėti daugiau...
Akmens vatos sluoksnį dėti galima, tai būtų standartinis sprendimas. Tačiau Jūsų atveju manau vis tik būtų efektyviausia šiltinti ant ekovatos viršaus užpurškiant uždarų porų putų poliuretano sluoksnį. Nes tokia m-gų kombinacija (kieta-minkšta) veiktų ne tik kaip gera garso izoliacija, bet dar kaip gerai šilumą sauganti (šilumą saugo geriau nei akmens vata). Todėl uždarų porų poliuretano sluoksnio užpurškimas ant ekovatos būtų visais požiūriais pranašesnis, tiek garso slopinimo požiūriu, tiek šilumos. Tokias... Žiūrėti daugiau...
Naujos statybos pastatai turi atitikti A++ energetinę klasę (jeigu statoma ne pagal seną statybos leidimą). Kitas labai svarbus ir dažnai pamirštamas momentas - perdangos šiltinimo sluoksnis turi susijungti su sienų šiltinimu. A++ energetinei klasei turėtų pakakti 23 cm uždarų porų poliuretano putų sluoksnio, tai brangiausias variantas ir gali būti problemų su garso izoliacija. Galima purkšti 37 cm atvirų porų poliuretano putų iš apačios įrengus garo izoliaciją, tai pigiausias variantas ir nebus problemų su garso izoliacija.... Žiūrėti daugiau...
Rinkoje šiuo metu didelis termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas, spaliai - praeities medžiaga. Kiek supratau, stogas neapšiltintas, palėpė negyvenama. Viena iš efektyviausių termoizoliacinių medžiagų - polistireninis putplastis. Termoizoliacinės medžiagos storis priklauso nuo norimo rezultato, bet reikėtų naudoti ne mažiau 25 cm storio pilkojo putplasčio plokštes. Ant perdangos klojami reikiamo storio gulekšniai, tarpuose dviem sluoksniais polistireninis putplastis, iš viršaus uždengiama medžio drožlių plokšte. Žiūrėti daugiau...
Reikia pasiteirauti kokiomis poliuretano putomis šiltinta. Jeigu minkštomis atvirų porų poliuretano putomis, tai efektas bus kaip apšiltinus su 10 cm vatos, gyventi žiemą gal ir bus galima, bet šildymas bus brangus. Jeigu šiltinta kietomis, uždarų porų poliuretano putomis, efektas bus kaip apšiltinus su 20 cm vatos, tokio šiltinimo turėtų užtekti. Žiūrėti daugiau...
Taip, šiltinant atvirų porų poliuretanu, kaip ir šiltinat akmens vata, garo ir vėjo plėvelės yra privalomos. Tačiau, šiltinant atvirų porų poliuretano putomis, kaip ir šiltinant akmens vata, fasadas yra ventiliuojamo tipo, kuomet drėgmė, o vėliau ir šiluma skverbiasi laukan, o su laiku, drėkstant izoliacijos sluoksniui, šis negatyvus procesas tampa dar intensyvesnis. Taip pat šiltinant tokia sistema, visada yra problemų su sandarumo testu- jei vaikšto drėgmė, - vaikšto ir šiluma. Todėl žymiai pranašesnis (tiek sandarumo,... Žiūrėti daugiau...
Vienas iš variantų apšiltinti grindis jų nesuardant, galėtų būti toks: kartotiniu žingsniu reikėtų grindyse išgręžti nedideles skylutes, per kurias galėtume įpūsti pusiau uždarų porų poliuretano putų. Per skylutes (galbūt ir per kai kuriuos tarpus tarp medinių grindjuosčių ar palei plintusus) išsiveržusias ir sustengusias putas reikėtų pašalinti, o išgręžtas skylutes užkalti mediniais kaiščiais. Deja (o gal tai ir privalumas), grindis greičiausiai, kad tektų atšviežinti pašlifuojant ir nulakuojant jas naujai.... Žiūrėti daugiau...
Toks medžiagiškumas negalimas, nebent atliksite rasos taško ir garų įdrėkio skaičiavimus, kaip to reikalauja STRas. Problema su medžiagų garų laidumo savybėmis, kiekvieno sluoksnio į lauko pusę pasipriešinimas garams turi mažėti, vata garus praleidžia be jokio pasipriešinimus, MPP kiek prasčiau, OSB ir putplastis dar prasčiau. Galimas atvirkščias variantas: OSB (jeigu tikrai yra toks poreikis, šiaip reikalingas sandarus garų izoliacinis sluoksnis), putplastis, vata arba atvirų porų poliuretano putos ir priešvėjinė izoliacija.... Žiūrėti daugiau...
Dėl kaminėlių stoge būtinumo stoge būtinumo sprendžia projektuotojas, bet jei garo izoliacija įrengta tinkamai tai naujos statybos stogų konstrukcijoje neturėtų kauptis drėgmė. O latakus tai tiesiogiai prie vatos pritvirtinsite, nes tam turi būti numatyti papildomi tvirtinimo elementai. Žiūrėti daugiau...
Tam kad namas "kvėpuotų" apmūrinant medinius namus paliekamas ventiliuojamas oro tarpas. Uždarius tą oro tarpą namas pradės "dusti", nes besišalindamas garas gali kauptis medžiagoje, kuria užpildėte oro tarpą. Tai negalios, jeigu oro tarpą užpildysite uždarų porų poliuretano putomis, bet priklausomai nuo rastų storio ir tarpo gylio gali pradėti drėgti rastai. Pelėsiui atsirasti būtinos sekančios sąlygos: vidaus paviršių temperatūra +10-12 C, santykinė drėgmė > 62%. Ar tokios sąlygos susidarys priklauso ne vien nuo... Žiūrėti daugiau...
Oro tarpo paskirtis neleisti drėgmei kondensuotis karkasinėje konstrukcijoje, jo iš principo negalima uždarinėti niekuo. Problemos ne medžiagose, visos jos atitinka deklaruojamas savybes, problemos dėl neteisingo jų panaudojimo. Viso Jūsų išvardintos medžiagos puikiai praleidžia garus, kurie kondensuojasi šiltinimo sluoksnyje dėl prasto išorinės plytos garų laidumo. Kadangi tai porėtos medžiagos garai kondensuojasi į vandenį, kuris sėkmingai virsta ledu, jis ir naikina medžiagas bei blogina šilumos izoliacines savybes. Nėra... Žiūrėti daugiau...
Norint sutaupyti aukščio reikia naudoti kuo efektyvesnes medžiagas, tai PIR, PUR, fenolio plokštės arba purškiamos uždarų porų poliuretano putos. Betono reikės mažiausiai 5-6 cm sluoksnio (priklausomai nuo patalpų ploto, betono markės bei armavimo), norint tolygesnio šilumos pasiskirstymo reikės mažinti tarpus tarp vamzdelių ir jų diametrą. Kitas variantas - vedžioti vamzdelius rūsio lubomis (jeigu perdanga monolitinis betonas) ir rūsio lubas šiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis. Žiūrėti daugiau...
Pamatų šiltinimo storis priklauso nuo medžiagos šilumos izoliacinių savybių ir pastato energetinės klasės. Paprastai šiltinama yra iš išorės, pasitikrinkite projekte, ar tikrai reikia šiltinti pamatą, gal reikia šiltinti grindis. Projekte bus nurodyta ir šiltinimo medžiaga bei jos storis. Žiūrėti daugiau...
Viskas tvarkoje, tik šiek tiek komentarų. Klinkerio plytelių atveju naudojama ir EPS 100, ir EPS 80. Neteko girdėti, kad būtų nukritę plytelės nuo EPS 70, statybos taisyklės kaip tik rekomenduoja EPS 70, bet apsidrausti ir panaudoti medžiagą su didesne atplėšimo jėga - tikrai blogiau nebus. Noriu atkreipti dėmesį į vieną klinkerinės sistemos problemą. Žiemos metu tinkuotuose fasaduose kartais išryškėja smeigių tvirtinimo vietos. Kada statybininkai neįgilina smeigių ir nenaudoja polistireniniu "tablečių", smeigės... Žiūrėti daugiau...
Problema - namo nesandarumas. Fibo klokeliai, kaip ir kiti blokeliai be vertikalių siūlių, privalomai turi būti tinkuojami, kitaip problemos su pastato sandarumu neišvengiamos. Jūsų atveju galima demontuoti tik gipso plokštes, vietoje tinko panaudoti purškiamas uždarų porų poliuretano putas, jeigu pavyks suformuoti 4 cm sluoksnio storį, pasieksite sandarumą ir papildomai apšiltinsite sienas. Kita galima priežastis, jeigu stogas šlaitinis, murloto mazgas, labai dažnai problema būna tenai. Jeigu prieš šiltinant sienos buvo nuarmuotos,... Žiūrėti daugiau...
Polistireninio putplasčio plokštės storis priklauso nuo pamato storio, pamatui naudotos statybinės medžiagos (keraminiai blokeliai, dujų silikatas, FIBO blokeliai ir pan.) bei nuo apšiltinimui pasirinktos termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficiento ir svyruoja nuo 23 iki 28 cm. Tikslesnius skaičius gausite, pasinaudojęs mūsų įmonės svetainėje patalpinta skaičiuokle. Žiūrėti daugiau...
Pamatus šiltinti prasminga, jei name grindys ant grunto arba yra rūsys. Šiltinti nebūtinai XPS. Yra EPS specialiai gaminamas, kad neįgertų vandens. Galiu pasiūlyti Šillfoam Classic arba Šillfoam Extra. Gaminius rasite Šilputos puslapyje. Žiūrėti daugiau...
Labai geras sprendimas pamatų šiltinimui - užpūtimas uždarų porų putų poliuretanu. Tai puikiomis šiluminėmis savybėmis ir nelaidumu drėgmei pasižyminti izoliacinė medžiaga. Kv. m kainai paskaičiuoti reikėtų žinoti dominantį izoliacijos storį. Priklausomai nuo kiekio, medžiagų su darbais kaina būtų apie 220 Eur/m3 + PVM. Žiūrėti daugiau...
Galima jūsų oro tarpą užpildyti ekovata. Jūsų turimas oro tarpas yra gana didelis, todėl užpildžius jį ekovata bus pasiektas pakankamas šilumos sluoksnis bei šiluminė varža, todėl papildomo sienų šiltinimo greičiausiai neprireiks. Žiūrėti daugiau...
Jūsų atvejis tipinis, yra daug panašiu būdu apšiltintų perdangų. Esame darę ne kartą analogiškus darbus, turime ilgametę patirtį - dirbame nuo 1991metų. Jei spaliai nedulka per perdangą (ar medinė?) galima juos palikti, ir ant viršaus užpūsti putų poliuretano sluoksnį. Tai būtų efektyviausias sprendimas, nes putų poliuretano putos suformuotos objekte yra ištisinės, be sandūrų, gerai prilimpa prie esamos izoliacijos. Be to jos duoda sandarumą - jūsų dabartinė šiluminė izoliacija yra gal ir nebloga, bet sandarumas... Žiūrėti daugiau...
Siūlome šiltinti uždarų porų (negeria drėgmės) putų poliuretanu. Šiltinant uždarų putų poliuretanu lenkimo spindulys neturi reikšmės. Putos užpurškiamos tolygiu sluoksniu per visą perimetrą. Šiltinimas – daug kruopštumo ir atidumo reikalaujantis procesas. Itin svarbus yra sandarumas. Nemažai įtakos darbų kainai turi pats objektas (kur randasi, darbų sudėtingumas ir t.t.). Klausimus aptarti tikslingiausia apžiūrėjus Jūsų ketinamą šiltinti objektą. Apžiūrėjus objektą ir apkalbėjus siekiamą rezultatą galima... Žiūrėti daugiau...
Turime patirtį, dirbame su putų poliuretanais nuo 1991metų. Eilinis putų poliuretanas atlaiko ilgalaikes temperatūrines apkrovas iki +90...+100C, o trumpalaikes ir +120C. Tai su sąlyga, jei poliuretanas suformuotas profesionaliai ir kokybiškai. Tokių temperatūrų po skarda nebūna, jei teisingai padarytas stogas: skarda, ventiliuojamas oro tarpas, difuzinė plėvelė, putų poliuretanas. Skarda gali įkaisti saulės pusėje, bet oro tarpas, difuzinė plėvelė neleidžia iki putų poliuretano patekti visam karščiui, ir problemų neturėtų... Žiūrėti daugiau...
Uždarų porų poliuretanas taip pat kaip ir atvirų porų poliuretanas po susiformavimosi putos nėra kenksmingas. Mes siūlytume spręsti togo šiltinimą vien uždarų porų poliuretanu. Šio poliuretano šiluminės savybės ženkliai geresnės nei atvirų porų poliuretano. Norint pasiekti tam tikrą varžą uždarų porų poliuretano reikia purkšti beveik dvigubai mažesnį sluoksnį, nei atvirų porų poliuretano. Užpurškus putų poliuretaną su laiku jo savybės praktiškai nekinta. Jis išlaiko visas elastigumo savybes, todėl ir stogui... Žiūrėti daugiau...
TAIP. Yra putų poliuretanas pasiekiantis iki 0,023 varžą. Renovuojant senus pastatus puikiai pasitarnauja technologija – šiltinimas poliuretano putomis, dar kitaip vadinamas – šiltinimas putomis. Žiūrėti daugiau...
Apšiltinant baltuoju EPS 70 putplasčiu A+ klasei užtikrinti reikalinga naudoti 26 cm EPS plokštes. Beje, baltąjį putplastį iš termoizoliacinių medžiagų rinkos išstumia pilkasis putplastis Neoporas. Tai pati populiariausia termoizoliacinių medžiagų rinkoje medžiaga, skirta apšiltinimui tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema. Kaip ir visos tamsios medžiagos, Neoporas jautriau reaguoja į tiesioginius saulės spindulius. Priklijavus plokštes, rekomenduotina dviejų dienų bėgyje bent jau tiesioginių spindulių veikiamą... Žiūrėti daugiau...
GUDFOR A++ termoizoliacijos privalumai: Didesnis šilumos laidumo koeficientas, turi 80% uždarų ir 20 % dėl ko sienos gales kvėpuoti – šaltis nepateks o šiluma neišeis, patentuota formulė dėl kurios nereikia naudoti priešvėjinės ir garo izoliacinės plėvelių, 3 cm A++ sumažina garsą iki 60dB, nevalgo graužikai (kadangi A++ nekaloringas produktas); nereikia naudoti tvirtinimo elementų; mažesnės laiko sąnaudos; nelieka statybinių atliekų; lengvai izoliuojamos sunkiai prieinamos vietos dėl kurių išengiami šalčio tiltai;... Žiūrėti daugiau...
Medines konstrukcijas rekomenduotume šiltinti atvirų porų poliuretano putomis, kad mediena atliktų savo difuziją, po uždaromis mediena pradės šusti. Galimi keli variantai, kad priimti tinkamą sprendimą, turėtume pilnai įvertinti esamą šlaitinį stogą. Storis priklauso nuo projekto, ko patys norėtumėte iš savo namo. Žiūrėti daugiau...
Atsakymas priklauso nuo to, kokios energetinio efektyvumo klasės siekiate. Panaudojant kerapor KS 25 blokelius, A klasę galima pasiekti, panaudojant 21 cm Šiloporas EPS 70 arba 17 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes. A+ klasei reikia panaudoti 25 cm Šiloporas EPS 70 arba 21 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes. Žiūrėti daugiau...
Apšiltinti oro tarpą ekovata galime. Šiluminė varža priklauso nuo to, kokio storio sienoje yra oro tarpas. Ekovatos R10 = 2,9 m²·K/W. Šiltinant sausuoju būdu į oro tarpą, darbų vykdymas nepriklauso nuo oro temperatūros. Sausuoju būdu ekovata šiltiname bet kuriuo metų laiku. Žiūrėti daugiau...
Namo išorės ir vidaus apšiltinimui puikiai tinka termoizoliacinis tinkas Perlit Therm CSII - natūrali ir ekologiška, visiškai nedegi medžiaga (atlaiko net iki +1350˚C karštį); puiki šilumos izoliacija (šilumos laidumas 0,064 W/mK, pvz., 5 cm perlito tinko sluoksnis prilygsta 60 cm silikatinių plytų arba 20 cm keraminių blokelių sienoms ir sulaiko per 80 proc. iš pastato išeinančios šilumos); garsą izoliuojanti, garus praleidžianti, ilgaamžė ir atspari smūgiams medžiaga; naudojimo universalumas – tinko storis galimas... Žiūrėti daugiau...
Rąstinį namą kokybiškai apšiltinti galima tik ekovata. Visos kitos jį tik sugadins. Bet, kad pasiekt A klasę sienų varža turi būti 8,3. O Jūsų dabar yra 2. Kad pasiekt A klasės varžą ekovatos storis turi būti 23 - 24 cm. Žiūrėti daugiau...
Galimas apšiltinimo būdas ir iš vidaus ir iš išorės, bet efektyvesnis yra apšiltinimas iš lauko pusės, t.y. Jūsų atveju tarp plytos ir rąsto. Apšiltinant iš išorės, rasos taškas, atsiduria arčiau išorinės sienos, tokiu būdu yra apsaugomas rąstas ir vidinė apdaila. Taip pat Jūsų atveju oro tarpas iš išorės yra didesnis, dėl to šilumos izoliacijos sluoksnis bus didesnis ir bus pasiekta geresnė šiluminė varža. Taip pat nerekomenduoju rastinių sienų šiltinti polistireno granulėmis ar purškiamomis putomis, nes... Žiūrėti daugiau...
Ekovatai būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai, ir nežiūrint į tai, kokiu būdu bus šiltinama - šlapiuoju ar sausuoju). Tai patvirtina ekspertizių rezultatai. Kai šiltinimo medžiaga turi potencialą įgerti drėgmės iki 25% (ekovata), ją nuo tos drėgmės būtina apsaugoti, nes sudrėkusi ji sunkėja ir slūgsta, nekalbant jau apie šiluminių savybių prastėjimą. Kai šiltinimo medžiaga yra nesandari, konstrukcijų sandarumą reikia užtikrinti... Žiūrėti daugiau...
Sienų kampai juoduoja todėl, kad ten peršąla sienos: su šalčiu rasos taškas gaunasi pastato viduje, drėksta, pelija. Padarius šimuminę izoliacija problema išsispręstu, padėtų ir oro tarpo izoliavimas. Tiktai tas tarpas su užpildyta izoliacija pageidautina kad būtų ištisinis, be šalčio tiltelių. Pavyzdžiui: jei tame viršutiniame kampe, kur juoduoja, yra perdanga, ir ji eina per sieną tiesiogiai į lauką, tuo pačiu perdengdama oro tarpą, tai tarpo izoliavimas juodavimui nepadės. Šiuo atveju reikia izoliuoti sienas iš... Žiūrėti daugiau...
Sienos gali pelyti dėl to, kad jos šąla ir susidaro ant jų kondencatas. Ta drėgmė nėra išvėdinama ir pelija. Išeitis būtų apsišiltinti sienas, tai jos nebebūtų šalčiausias taškas ir nebeturėtų drėkti. Tam skirtas specialus produktas: Recticel Eurothane G. Plokštes galima klijuoti, taip jos sandariai priglus prie sienos ir nebus erdvės drėgmei laikytis. Pati plokštė yra kartu su garo izoliacija, tad drėgmė iš kambario bus sulaikoma ir nekeliaus į konstrukciją - taip apsisaugosite nuo papildomos drėgmės sienoje. Pirmiausia,... Žiūrėti daugiau...
Aš asmeniškai pirčiai naudočiau ne vatą, o refleksines atspindinčias plėveles izoliavimui. Dėl ko? Šis sprendimas veikia šilumos atspindėjimo principu, o vata šilumos sulaikymo. Nes pirtį kūrenate retkarčiais, reiškiasi ir šilumos nuostoliai bus tik retkarčiais. Antras parametras: kokio drėgnumo pirtį mėgstate, ar drėgmė pirtyje nekenks vatai? Trečias dalykas, montavimo lengvumas ir skirtumai. Tikiuosi bent kiek pasidalinau žiniomis. Plėvelės kaina tik 3,8 eur/m2, ir montavimas labai labai paprastas. Žiūrėti daugiau...
Vėdinimo drenavimo membrana apsaugo termoizoliacinę medžiagą nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės kaupimosi. Ji dedama gumbuota puse ant polistireninio putplasčio ir tvirtinama smeigėmis, skirtomis kietam pagrindui. Žiūrėti daugiau...
Jei norite šiltinti kuo plonesniu sluoksniu ir turėti efektą, turite naudoti efektyviausių šiluminių sqvybių medžiagas. Geriausias šilumines savybes šiuo metu turi uždarų porų putų poliuretanas. Jį galima supurkšti vietoje. Turėsite vienalytę, be sujungimo siūlių izoliaciją. Žiūrėti daugiau...
Mes siūlome efektyvesnį apšiltinimo būdą - putų poliuretaną. Reikėtų padaryti karkasą, ant kurio galima sukti bet kokią lakštinę medžiagą. Tai gali būti medinės ar fibrocementinės dailylentės ar kitos padengtos fasadinės plokštės. Tarp karkaso pripučiamas putų poliuretanas. Ši medžiaga turi daug atmainų: uždarų ar atvirų porų, įvairių tankių, skiriasi ir kainos. Priklausomai nuo to, kokio šiltumo darote namą, ir kokį poliuretaną parinksim, reikėtų jo nuo 8 iki 20 cm. Kaina šiltinimo su darbais ir medžiagomis... Žiūrėti daugiau...
Efektyviausias būdas apšiltinti putų poliuretanu. Dirbame su daug rūšių poliuretanų, norint daryti reikia daugiau informacijos. Galima purkšti ant paviršių, galima įpilti - jei suformuotas kevalas. Putų poliuretanas puikiai prilimpa prie metalų. Naudojant uždarų porų sistemas nebus problemų su izoliacijos drėgmės įmirkiu dėl rasos taško. Žiūrėti daugiau...
Geriausias stogo šiltinimo būdas - šiltinimas ekovata. Uždarų porų poliuretanas neproporcingai brangus.Turėdamas 1,5 geresnę varžą nei ekovata, jis yra 3 kartus brangesnis.Reiškia pasiekti tam tikrą varžą uždarų putų poliuretanu kainuos dvigubai brangiau.Be to poliuretanas degus ir nelabai draugauja su mediena.Medis yra gyvas ir eksploatacijos metu gali vaikščioti (džiūdamas, drėkdamas), o išdžiūvęs poliuretanas suformuoja kietą plokštę, ir vaikštant medienai gali susidaryt tarpai tarp medienos ir poliuretano, be to... Žiūrėti daugiau...
Ekovata galima šiltinti ir rankiniu būdu, bet jei bus šiltinama ant grunto būtinai reikia dėti po apačia plėvelę, juk medienos nedėtumėte ant žemės be hidroizoliacijos, o ekovata turi tas pačias savybes kaip ir mediena. Žiūrėti daugiau...
Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus, taip pat, kadangi ji yra organinė medžiaga, tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Tam, kad apšiltintumėte rąstinį namą ekovata šlapiu būdu, Jums reikia pasidaryti karkasą (geriausia kryžminį). Apatinis sluoksnis horizontaliai - keturios horizontalės. Apačioje palangės lygyje,... Žiūrėti daugiau...
Jeigu namelis medinis, greičiausiai karkasinis, tai geriausiai tiktų atvirų porų poliuretano putos. Jomis galima šiltinti tiek stogą, tiek sienas, tiek grindis. Jeigu mūrinis, rekomenduočiau uždarų porų putas ir šiltinimą iš namo išorės. Bet stogui bet kokiu atveju tik atvirų porų putos. Žiūrėti daugiau...
Žinoma, kad nepakenks, tik padės, kadangi 5 cm iš išorės ženkliai mažoka. Apšiltinus dar 5-6 cm iš vidaus efektas bus dvigubas. Žiūrėti daugiau...
Oro tarpą šiltinančių medžiagų yra gana daug. Pati efektyviausia (vienareikšmiškai!) yra putų poliuretanas: jo liamda koeficientas nuo 0,023. Tam naudojame specialų, šiek tiek susispaudžiantį, net iki 50 kartų iš skystos būsenos išsipučiantį putų poliuretaną. Žiūrėti daugiau...
Mes šiltiname sienų oro tarpus putų poliuretanu - tai efektyviausia izoliacija. Procesas toks: gręžiamos tarp plytų apie 12mm. skylės, per kurias įpilamas skystas (kaip tepalas) putų poliuretanas. Po įpylimo jis savo sunkio jėga skystas apie 18 sekundžių bėga iki žemiausios vietos, po to pradeda putoti,augti, per minutę išauga apie 50 kartų. Jūsų atveju ketvirtame aukšte įpylus, jis greičiausiai nubėgs iki 3 ar net 2 aukšto, ir užizoliuos putodamas Jūsų 2-3 aukšto kaimynų sienas. Panašiai poliuretanas plėsis ir į... Žiūrėti daugiau...
Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių. Ekovata nekaupia savyje drėgmės, o drėgmę, patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda, išgarina į aplinką. Jei bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją, nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė, o įgėrusi drėgmės vata netenka... Žiūrėti daugiau...
Rąstinį namą iš išorės kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata.Ji pilnai užpildo visus rąstinės sienos nelygumus,taip pat,kadangi ji yra organinė medžiaga,tarp ekovatos ir namo nereikia dėti jokių plėvelių.Ekovata nekaupia savyje drėgmės,o drėgmę,patekusią iš namo vidaus per rąstus atiduoda,išgarina į aplinką. Jei Jūs bandytumėte apšiltinti rąstinį namą mineraline-akmens vata, tarp rąsto ir vatos reikėtų dėti garo izoliaciją,nes akmens vata geria drėgmę kaip kempinė,o įgėrusi drėgmės vata netenka savo... Žiūrėti daugiau...
Teoriškai apšiltinti polistireno putomis medines sienas galima, bet ar verta. Tai nėra nei sveika (polisireno putos - gynai cheminė medžiaga, gaunama sumaišius kelias labai nuodingas medžiagas, viena iš jų izocionatas.), nei pigu. Medinį namą šiltinti patariame ekovata, nes tai natūrali organinė medžiaga, gaunama perdirbus laikraštinį popierių, turinti visas geriausias medienos savybes, o kaina, lyginant su polistireno putomis šiltinant sienas bus 2 kartus, o šiltinant perdangą 3 kartus mažesnė. Žiūrėti daugiau...
Dėl paviršiaus nelygumo galima būtų šiltinti uždarų porų purškiamosiomis poliuretano putomis. Tokiu atveju nereikalinga garų izoliacija. Atvirų porų poliuretanas pakankamai gerai praleidžia vandens gerus, todėl šiltinant atvirų porų poliuretanu būtinas sandarus garus izoliuojantis sluoksnis. Žiūrėti daugiau...
Ir Rockwool ir Paroc yra akmens vatos. Ir kuo puikiausiai tinka šiltinti tiek horizontalias, tiek vertikalias konstrukcijas. Geresnė bus ta, kurios šilumos laidumo koeficientas bus mažesnis (aišku atitinkamai ta vata bus brangesnė). Žiūrėti daugiau...
Šiltinant atitvaras iš vidaus svarbu įrengti sandarų garų izoliacinį sluoksnį turintį aukštą vandens garų varžą. Jūsų atveju tinka poliuretano plokštės dengto aliuminio folija. Svarbu plokščių jungtis ir sandūras su kitomis konstrukcijomis tinkamai izoliuoti. Žiūrėti daugiau...
Taip, reikalingaas 1 cm stipriai ventiliuojamas oro tarpas. Esant poreikiui, galėčiau persiųsti vandens garų skvarbos grafiką Žiūrėti daugiau...
Nuimti esamą termoizoliaciją. Po esamomis sijomis tvirtinti osb plokštes arba garo izoliacinę plėvelę su lentomis. Jei pasirinksite osb plokštes, jų siūles sandarinkite sandarinimo juosta. Jei plėvelę, tai garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Pro nuimtas esamas lentas, ertmę tarp sijų šiltinti ekovata. Ekovata mažiau laidi orui už mineralinę vatą, todėl neliks skersvėjų. Svarbu ekovatą sutankinti reikiamu tankiu.... Žiūrėti daugiau...
Patarčiau, jeigu po grindimis yra tuščias tarpas, užpildyti ekovata. Kitas blogesnis būdas iš rūsio pusės klijuoti polistireno plokštes. Žiūrėti daugiau...
Papildomai armuota antikondensacinė plėvelė ML90 skirta vatos apsaugai nuo išorinės drėgmės. Ji taip pat užtikrina vandens garų pralaidumą iš vidaus į išorę. Polistireniniu putplasčiu iš vidaus galite šiltinti. Garo izoliacija, kuri nepraleistų drėgmės iš kambario į termoizoliacines medžiagas, būtina tik tuo atveju, jei kambaryje daug drėgmės (virtuvė, dušas). Jei tai įprastas gyvenamas kambarys, papildomai garo izoliacija nebūtina, polistireninis putplastis vandens... Žiūrėti daugiau...
Sienų oro tarpus geriausia užpildyti termoputomis. Šiam tikslui naudojamos termoputos turi būti: neįgeriančios vandens, pralaidžios vandens garams (kvėpuojančios), skvarbios, kad užpildytų visus tarpelius ir ilgaamžės, bei nesuslūgstančios, t. y. išlaikančios savo formą daugelį metų. Noriu patikslinti, kad yra kelios kartos ne konkrečiai termoputų, bet šiltinimo būdų ir tam naudojamų medžiagų. Termoputos yra pažangus šiltinimo būdas, dar vadinamas III kartos šiltinimu. Tačiau, kaip minėjau, termoputų yra įvairių... Žiūrėti daugiau...
Oro tarpą galima užpildyti tik pralaidžia garui (kvėpuojančia) termoizoliacine medžiaga, priešingu atveju drėgmė kaupsis vidinėje mūro ar medinėje dalyje. Šiltinimo medžiaga turi sugebėti praleisti per save vandens garus ir nuo drėgmės nepakeisti savo fizinių ir šiluminių savybių. O rasos taškas, įrengiant šiltinimo sluoksnį, visada persikelia tolyn į lauko pusę nuo šiltinimo medžiagos. Žiūrėti daugiau...
Pagrindiniai reikalavimai purškiamoms į oro tarpus medžiagoms yra šie: 1)mažas vandens įgeriamumas, 2)pralaidumas vandens garams ("kvėpuojančios"), 3)skvarbumas, kad užpildytų visus plyšius, 4)stabilumas, kad nesuslūgtų ir nesusėstų, 4) ilgaamžiškumas. Žiūrėti daugiau...
Palėpės apšiltinimui pats pigiausias ir greičiausias būdas yra pučiama vata. Tai amerikietiška mineralinė vata "LoftGuard", išpučiama darbo vietoje specialia mašina. Išpūstos vatos šiluminė varža yra beveik 2 kartus geresnė, nei tradicinės (neišpūstos) vatos, todėl jos izoliacijos sluoksnis (storis) yra mažesnis iki 2 kartų. Jums siūlyčiau palėpę izoliuoti 30 cm pučiamos vatos (turėsite varžą, kuri atitiks ~50 cm bet kurios kitos izoliacinės medžiagos). Jums reikėtų užpūsti (83 m2 x 0,3 m) 25 m3 vatos. Žiūrėti daugiau...
Taip, galima. Poliuretano putų, kurių tankis yra 30 kg/m3 vandens garų pralaidumo faktorius yra 80, o medienos - apie 60. Privalumas šiltinant pastatą uždarų porų poliuretano poromis yra sandarumas (2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko "liūto dalį" - 80 proc - iš patalpų išeinančios šilumos), drėgmės kontrolė ir gaunama didesnė atitvarų varža esant tam pačiam šiltinamos medžiagos storiui. Žiūrėti daugiau...
Iš principo šiltinimas atliekamas tik iš išorės. Kadanti namas rąstinis būtina šiltinti vata, paprastai du sluoksniai 10 m ir 5 cm, vėjo plėvele ir apdaila - lentelės, plokštės, medinės lentos iki mineralinės struktūros. Šiltinant iš vidaus efekto nedaug, nes vien rasos taškas bus Jūsų namo viduje, nekalbant, kad mažinat plotą, aukštį. Taip pat labai svarbu stogo šiltinimas, pamato izoliacija ir šiltinimas, ventiliacinė sistema. Žiūrėti daugiau...
Paminėsiu kelis besiūlės šiltinimo sistemos privalumus. Ant šiltinamo paviršiaus medžiaga dengiama purškimo būdu. Besiūlė šiltinimo sistema naudojama sunkiai prieinamose vietose. Besiūlė šiltinimo sistema yra vientisa, monolitinė, naikinanti šalčio tiltus sistema. Žiūrėti daugiau...
Norisi paminėti keletą šiltinimo poliuretano putomis, GRAKO sistema, privalumų:- ekologiškumas;- sandarumas;- darbo efektyvumas. Žiūrėti daugiau...
Besiūlę šiltinimo sistemą sudaro poliuretanas, kurio sudėtinės dalys yra du komponentai: izocionatas ir poliolis. Poliuretanas skirstomas į uždarų, bei atvirų porų. Uždarų porų poliuretano medžiaga neturi vandens įgeriamumo, pralaidi garams, iki 18 % elastinga, atspari gniuždymui, šiluminės savybės liambda 0,024.Atvirų porų sistema traukia drėgmę, medžiagoje susidaro oro burbulai, neatspari tempimui, gniuždymui, šiluminės savybės liambda 0,038.Pagal panaudojimo galimybes ir šiluminius parametrus pranašesnė uždarų... Žiūrėti daugiau...