Šiltinimas – Patarimai 14 psl.

Tinkamiausias sprendimas būtų medinių grindų oro tarpo užpildymas termo putomis, Aminoshaum termoputos. Mes šiltiname pastatų sienas Aminoshaum termoputomis į oro tarpus pagal vokišką technologiją, bei naudojant vokiškas medžiagas, kurios sukurtos tik šiam tikslui. Termoputos pagaminamos specialioje įrangoje ir jos pagalba įpučiamos į oro tarpus sienose per mūro siūlėse išgręžtas 18 mm skylutes. Baltos, minkštos, visiškai nesiplečiančios Aminoshaum termoputos 100% užpildo oro tarpą, sustabdo oro konvekciją jame, bet...  Žiūrėti daugiau...

Palėpės perdangos sumuštinis turėtų būti toks: perdanga - garo izoliacinis sluoksnis (ten kur dabar popierius) - šiltinimo sluoksnis. Virš ekovatos plėvelės nereikia, nes palėpė nešildoma. Rekomenduojama pasidaryti takelius tokiame aukštyje, kuriame bus vaikštoma po apšiltinimo.  Žiūrėti daugiau...

A klases namas turi tureti ne tik geru izoliaciniu savybiu atitvaras, bet ir buti sandarus -tam bus atliekamas sandarumo testas. Toks testas bus garantuotai teigiamas apsiltinus uzdaru poru putu poliuretanu. Uzdaru poru putu poliuretano liamda yra apie 0,023. Ji prasteja del sendinimo pataisos ir storio iki 0,025.Uzdaru poru putu poliuretanui jokiu izolaciniu pleveliu nereikia. Naturaliai sausas medis salytyje su poliuretano putomis jokiu plysiu nepaliks, nes musu naudojamas poliuretanas yra gana elastingas. Kita vertus del salcio tilteliu susidarymo...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų nurodytas montavimo būdas yra teisingas. tik galimi keli niuansai, jei vyksta statybos tai žemiau garo plėvelės sumontuota vata gali sudrėgti nuo per didelės drėgmes iš patalpų vidaus, jei patalpų drėgme bus apie 50 % tai vata nepraras savo šilumos izoliacinių savybiu. jei garo plėvelė būtų sumontuota už antro vatos sluoksnio ir prie jos tvirtintųsi vidaus apdaila būtų rizika kad sukant apdailą gali pasižeisti garo izoliacinė plėvelė todel ji ir montuojama toje vietoje kaip ir jūsų nurodyta.  Žiūrėti daugiau...

Ekovatą dėti ant mineralinės vatos tikrai galima. Ekovata yra draugiškas produktas, todėl tikrai nieko tokio jei ji turės sąlytį su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Ko daryti jūsų atveju nebūtų galima tai ant ekovatos dėti mineralinę demblinę vatą, nes tuomet ekovata susipaus ir praras savo šilumines savybes.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju nieko blogo neatsitiks. Bet kokiu atveju, kad į perdangą nepatektų drėgmė iš patalpų, garo izoliacinė plėvelė turi būti sandariai sujungta tarpusavyje ir su kitomis besiribojančiomis konstrukcijomis, el. instaliacija, vėdinimo sistema ir pan. Galimas geresnis šiltinimo sumuštinis: OSB plokštė min 8 mm, ant OSB plokštės ~5 cm uždarų porų poliuretano putos, ekovata (storis pagal norimą varžą). Tokiu atveju gaunama sandari konstrukcija su sąlyga, jei poliuretano putos jungiasi su sienų sandariu sluoksniu...  Žiūrėti daugiau...

Išorinių sienų ir stogo šiltinimas iš vidaus rekomenduojamas, kai nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Patalpose papildomai apšiltintų atitvarų išorinis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, konstrukcija labiau deformuojasi ir pleišėja. Prieš šiltinant atitvaras iš vidinės pusės, būtina gerai nuvalyti jų paviršių – patartina nuplauti fungicidais ir gerai išdžiovinti. Rekomenduojama šiltinti ne didesniu kaip 5 cm sluoksniu. Atitvarų šiltinimo polistireniniu putplasčiu iš...  Žiūrėti daugiau...

Neparašėte, bet, kaip supratau, puta apšiltino medinį namą. Jei taip, tai blogiau jau neįmanoma padaryti. Puta nelaidi nei orui, nei garams - o juk medis tuo ir unikalus, jog kvėpuoja. Apie rąstinio namo šiltinimą. Geriausia rąstinį namą šiltinti medžio vata, ant vatos dedant medžio plaušo plokštę. Tokiu atveju visas mazgas lieka 100% medis, tiek konstrukcija, tiek apšiltinimas. Kadangi medžio vata daugeliui yra "per brangi", rekomenduočiau ekologišką Knaufinsulation Naturboard 35 min. vatą. Taip bus išlaikomas ekologiškas...  Žiūrėti daugiau...

Skirtingose notifikuotose įstaigose (pvz. ITB, TZUS) atliktų bandymų rezultatai rodo, kad konstrukcijai, tokiai kaip pvz. šlaitinis stogas arba sienos pertvara, užpildyti naudojamos mineralinės vatos rūšis neturi ženklios įtakos gaunamoms savitosios garso izoliacijos Rw svertinio rodiklio reikšmėms. Bandymo metu lyginta vienoda konstrukcija užpildyta 12 - 17 kg/m3 tankio stiklo mineraline vata ir 35-60 kg/m3 tankio akmens mineraline vata. Rodiklių reikšmių skirtumai buvo maksimaliai iki 2 dB. Tam, kad sumažinti garso pralaidumą,...  Žiūrėti daugiau...

Trisluoksnėje sienoje oro tarpas tarp apdailinės plytos ir putplasčio 4 - 5 cm. Jis yra būtinas, nes per apdailinę plytą patenka drėgmė, kuri mažina termoizoliacijos šiluminį efektyvumą. Tačiau reikia atsiminti, kad vėlesnis papildomas apšiltinimas iš lauko jau nėra galimas, tad trisluoksnėje sienoje reikėtų naudoti 20 cm Šiloporas Neo plokštes.  Žiūrėti daugiau...

Visiškai išspręsti problemą galima tik papildomai įpučiant termoputų. Laisvi senos putos gabalai yra kompaktiškai sustumiami ir nauja skysta puta užpildo visus plyšius.  Žiūrėti daugiau...

Terminas "nekvėpuoja" yra šiek tiek netikslus. Paprastai kvėpavimą žmonės supranta kaip medžiagos savybę praleisti vandens garus, esančius ore. Ši medžiagos pasipriešinimo vandens garams savybė žymima raide miu. Taigi, oro miu yra 1, akmens vatos - 1, atvirų porų poliuretano putų (grako ir gamo) - apie 2,5, medžio - 60, uždarų porų poliuretano putų (Gamonos putos) - 80. Šiltinant pastatą akmens vata yra dedama garo izoliacija, kurios miu yra apie 10000. Čia kyla klausimas, kuris pastatas labiau kvėpuos - tas kuris įvilktas...  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpas yra namo nelaimė. Jei jis ir uždaras, 5 cm plotyje vistiek vyksta oro cirkuliacija, mažindama izoliacinio sluoksnio efektyvumą (oro sluoksnis turi būti 2-3 cm). Jei jis turi susisiekimą su su išorės aplinka, apšiltinti iš lauko apskritai nėra prasmės. Patarčiau oro tarpą užpildyti polistireninio putplasčio granulėmis. Atkreipiu dėmesį, kad granules reikia pūsti galingu kompresoriumi per sienoje išgręžtas skyles, tik tada jos užpildys visus plyšius ir nelygumus.Nežinau...  Žiūrėti daugiau...

Akmens vatos gamintojas PAROC rekomenduoja: - Šiltinant perdangas, esant šaltai palėpei, šilumos izoliaciją visu pastato perimetru būtina papildomai apsaugoti nuo vėjo infiltracijos. - Šiltinant perdangas, akmens vatos plokštės turi būti klojamos ant lygaus pagrindo. Jei ant perdangos plokštės yra išvedžiojami komunikaciniai vamzdžiai, rekomenduojame įrengti išlyginamąjį sluoksnį iš smėlio ar kito biraus užpildo. Visus konstrukcinius mazgus galite rasti šioje nuorodoje:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/inner+in......  Žiūrėti daugiau...

Klausimas "ar užtenka?" visada iššaukia klausimą atgal - "koks Jūsų tikslas?". Pagal lietuvišką statybų reglamentą, 21cm vatos sukurtų ~R-5,3 varza ir to, vėlgi pagal reglamentą, turėtų užtekti. Praktikoje yra kiek kitaip - jau ir Lietuvoje žmonės, statantys sau ir žadantys taupiai gyventi, stogus šiltina ~30cm sluoksniu, o Austrijoje ar Vokietijoje ir 40cm storiu, kreipiant ypatingą dėmesį ir į sluoksnio kokybę, besiūliškumą ir vienalytiškumą. Taigi, mano patarimas būtų pastogę šiltinti ~30cm storiu, ateityje taupant...  Žiūrėti daugiau...

Pamatus šiltinti būtina. Apšiltinti pamatai apsaugos Jūsų namo apatinius rąstus nuo drėgmės, užtikrins, kad visi rąstai priglustų tolygiai ir nesikraipytų. Neapšiltintas pamatas neapsaugos grindų nuo besiskverbiančio šalčio. Šiltinimui naudokite Šiloporas EPS100 10 cm storio plokštes, kurios ištisiniu klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Šiltinama 60 cm nuo žemės paviršiaus. Išsamiau http://www.kaunosilas.lt/pdf/breziniai_2006/47.pdf  Žiūrėti daugiau...

Medienos šilumos laidumo koeficientas liambda; siekia 0,12, 0,18 W/(m.K). Taigi 15 cm storio rąstas turi apie 1m² •k/w varžą. Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti 24 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o tekintų rąstų namą apšiltinti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį...  Žiūrėti daugiau...

Namo apšiltinimui naudojant ekovatą: - 100 mm storio ekovatos šiluminė varža R = 2,54 - 150 mm storio ekovatos šiluminė varža R = 3,81 Rekomenduojame namą apšiltinti 150 mm storio ekovata.  Žiūrėti daugiau...

Tiek vienas, tiek kitas sprendimas yra geras, tik svarbu viską tvarkingai ir teisingai sumontuoti bei užsandarinti. Aš rekomenduočiau dėti garo izoliacinę plėvelę Tyvek Airguard Reflective. Ši plėvelė naudojama lubų ir sienų garo izoliacijai, nes yra 100 procentų sandari oro konvekcijai ir turi labai mažos emisijos paviršių, o tai stipriai padidina pastato šilumos izoliacijos efektyvumą. DuPontTM AirguardTM Reflective stabdo nevaldomus oro srautus pastato viduje ir sukuria geresnę šilumos izoliaciją, kas yra pagrindas norint...  Žiūrėti daugiau...

Užpildyti oro tarpą visada yra geriau nei palikti jį neužpildytą, t.y. šilumos požiūriu bet kas oro tarpe yra geriau nei nieko. Tačiau birios m-gos oro tarpe, tokios kaip anksčiau naudotas keramzitas, spaliai, pjuvenos, dabar naudojamos įvairių rūšių įpučiamos vatos elgiasi vienodai - yra linkusios sudrėkti, su laiku sukristi ir suformuoti tuščias kiaurymes, todėl žymiai pranašesnis ir efektyvesnis (nors ir kiek brangesnis) yra oro tarpų užpildymas vientisomis (monolitinėmis) m-gomis, tokiomis kaip poliuretano putos. Oro...  Žiūrėti daugiau...

Pamatas šiltinasi iki 1,2 gylio, tačiau jeigu neturite rūsio, tada iki pamato apačios. Seni pamatai dažniausiai būna labai nelygūs, todėl geriausias variantas šiltinti purškiamom didelio tankio uždarų porų poliuretano putom. Jų šiltinimo efektas iki dviejų kartų didesnis lyginant su kitomis pamatų šiltinimui naudojamomis medžiagomis. Jos sudaro vienalytį vandeniui nelaidų šiltinimo sluoksnį. Jeigu gruntas labai drėgnas papildomai galima padengti teptine hidroizoliacija, daugiau informacijos mūsų tinklalapyje.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu vata sudėta be sandarios garo plėvelės ir jeigu palėpė ventiliuojama o vata be vėjo izoliacijos, tai iš jos jokios naudos, tai tik sukrauta vata bet neapšiltinta perdanga. Dėti putplasčio ant vatos negalima, nes jis prastai praleidžia garus ir jeigu rasos taškas gausis vatos sluoksnyje, ji pridėks. šiltinant perdangas reikia nepamiršti apšiltinti ir mūrinių sienų. Dar gali būti su prasta sienų ar langų šilumine varža ir bendras namo sandarumas.  Žiūrėti daugiau...

Vienas efektyviausių šlaitinio stogo šiltinimo būdų - purškimas putų poliuretanu objekte. Tokiu būdu gauname vienalytę, be tarpų, ypač gerų izoliacinių savybių medžiagą. Šiltinant reikia vienos pusės atviros: arba nuimti stogo dangą ir pūsti iš lauko ant vidaus apdailos, arba nuimti vidaus apdailą, ir pūsti ant stogo dangos iš vidaus. Trečio varianto nėra... Šiltinti reikėtų kai bus sumontuoti stoglangiai, nes pripūstume tarpus prie stoglangio, būtų vientisa izoliacija. Poliuretano darbus atliekame virš 20 metų,...  Žiūrėti daugiau...

Pagal aprašytą situaciją tikėtina, kad oro tarpas yra šalčio pritekėjimo šaltinis. Apšiltinus lauko sienas, yra svarbu, kad į oro tarpą nebūtų jokių šalčio tiltelių. Jūsų atveju, nors lauko siena apšiltinta, bet neapšiltintas pamatas, greičiausiai yra šalčio tiltelių į oro tarpą ties angoktaščiais, rūsio grindim. Tokiu atveju patekęs į oro tarpą šaltis pasiskirsto, ir šaldo visą sieną - lauko šiltinimas lieka bevertis. Juk žmogus užsivilkęs šiltą striukę žiemą nepalieka tarpo tarp kūno ir striukės,...  Žiūrėti daugiau...

Namo pamatus polistireniniu putplasčiu šiltinama tik iš išorinės pusės. laikoma, kad A++ klasei termoizoliacinės medžiagos storis turėtų būti ne mažiau 20 cm. Šį storį tikslina projektuotojas, įvertindamas namo perimetrą, grindų šiltinimo niuansus,  Žiūrėti daugiau...

Rūsio lubas rekomenduotume šiltinti ~8cm uždarų porų poliuretano sluoksniu - ši apšiltinimo medžiaga nelaidi drėgmei, o su minėto storio sluoksniu bus užtikrinta reikiama šiluminė varža ir sandarumas. Ar lubos lygios, ar su sijomis? Ar lubų paviršius nėra kreiduotas? Jei lubos yra su sijomis, dėl jų išdidėja šiltinamo sluoksnio kvadratūra. Jei jų paviršius yra kreiduotas, reikia kreidą nugrandyti ir nugruntuoti. Parašykite, koks yra lubų paviršius, tada galėsime paskaičiuoti preliminarų pasiūlymą.  Žiūrėti daugiau...

Patį rostverką apšiltinti iš apačios bus sudėtinga. Rekomenduočiau aplink namą visu perimetru pakloti apšiltinimo medžiagą. Atkaskite iki rostverko apačios ir klokite 60cm pločio juostą. Tai pailgins šalčio kelią iki pačio rostverko. aišku galima ir vertikaliai dėti plokštes, jungiant jas prie išorinio rostverko apšiltinimo. Tinkamas gaminys Šillfoam Premium arba Šillfoam Extra. Jei norite detalesnės info skambinkite, rašykite tiesiogiai man.  Žiūrėti daugiau...

Labai geras sprendimas pamatų šiltinimui - užpurškimas uždarų porų putų poliuretanu. Tai puikiomis šiluminėmis savybėmis ir nelaidumu drėgmei pasižyminti izoliacinė medžiaga. Tai bene geriausias pasirinkimas izoliuojant nelygius ar sudėtingesnės konstrukcijos paviršius. Prieš šiltinimo darbus, reikėtų atkasti žemę apie pamatą (maždaug 1 m gyliu) 50 cm pločiu, nuplauti ir leisti išdžiūti. Šioje srityje dirbame jau daugiau nei 20 metų. Jei domins šiltinimas uždarų porų poliuretanu, kviečiame susisiekti telefonu...  Žiūrėti daugiau...

Pamatai šiltinami yra pagal įšalo zoną t.y. ~1m gylio. Jei jie yra nelygūs tai idealiausiai tinka uždarų porų IZOputos, bet tankis turėtų būti ne mažesnis nei 55-60kg/m3, kadangi žemė pastoviai juda bei yra drėgna. Idealu ir įrengti papildomą hidroizoliaciją ant putų. Jei tai domina susisiekite per izoputos tinklalapį.  Žiūrėti daugiau...

Karkasinio namo šiltinimo taisykles ir brėžinius galite rasti naujai išleistose Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu taisyklių 20 skyriuje https://www.kaunosilas.lt/uploads/pdf/Statybos%20taisykles.pdf Dėl polistireninio putplasčio panaudojimo problemų nebus, bet reikia įvertinti visą sienos konstrukciją, panaudotą plėvelę ir kitus niuansus.  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpų užpildymui siūlome rinktis poliuretano putas. Tai efektyvi, sandari ir ilgaamžė izoliacinė medžiaga. Oro tarpų užpildymą ir kitus šiltinimo darbus poliuretano putomis atliekame jau daugiau nei 20 metų. Mūsų patyrę meistrai dirba tik su kokybiškomis medžiagomis ir modernia įranga.  Žiūrėti daugiau...

Palikti žiemai nepadengtą polistireninį putplastį - nėra geras sprendimas. Atmosferinės drėgmės polistireninis putplastis nebijo, bet kovo - balandžio mėn. saulė skleidžia daug UV spindulių. Jų veikiamas EPS plokščių paviršius minkštėja ir net darosi lengvai korėtas. Atnaujinus apšiltinimo darbus pavasarį, neišvengiamai teks EPS plokščių paviršinį sluoksnį šlifuoti. Norint išvengti papildomų darbų, rekomenduotina armavimo darbus atlikti prieš žiemą arba saulėtas namo puses apsaugoti nuo saulės spindulių,...  Žiūrėti daugiau...

Su bet kuria medžiaga šiltinant 5 cm skirtumas jaučiasi. 5 cm storio šiltinimo sluoksnio šiluminė varža (R) gali būti apie 1,5 m²·K/W. Palyginimui: jei namo sienos mūrinės ar medinės, nešiltintos jos gali turėti maždaug nuo 1 iki 1,5 m²·K/W šiluminę varžą (R), tad dar tiek pat pridedate tik 5 cm termoizoliacijos sluoksniu.  Žiūrėti daugiau...

Kaip suprantu iš aprašymo - tai šiltinamas karkasinio namo šlaitinis stogas, todėl numatytas 15-20 cm storio sluoksnis tikrai netenkina šių dienų reikalavimų energiniam efektyvumui užtikrinti ir todėl termoizoliacinio sluoksnio storis turi būti didesnis. Pavyzdžiui jei norite pasiekti atitinkamų reikalavimų lygį - tai gvenamojo namo šlaitinio stogo termoizoliacija (kai šiltinama tarp medinių stačiakampių gegnių) turi būti: A klasei - 32 cm; A+ klasei -37 cm; A++ klasei - 44 cm. Pagrindinį termoizoliacinį sluoksnį siūlome...  Žiūrėti daugiau...

Geriau nepalikit tarpelio. Izoliacijos sluoksniai turi susiliesti tarpusavyje. Siūlau laikytis stogo konstrukcijos projekto nurodymo, nes projektas yra parengtas taip, kad būtų užtikrintas energinis efektyvumas. Beje, jeigu paliksit oro tarpą, tada poliuretano plokštė (FF-PIR) neveiks kaip garo izoliacija, todėl ant vatos reikės dėti garo plėvelę. Jeigu šias dvi izoliacijos glaudžiat vieną prie kitos, FF-PIR veikia, kaip garo izoliacija, nes jos danga yra visiškai sandari. Geriau dėkit 200+50 mm vatos tarp gegnių ir 50 mm FF-PIR...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu dedate tokį didelį atvirų porų putų sluoksnį ant perdangos, tai siūlyčiau apskritai pasirinkti tokio storumo kitą termoizoliacinę medžiagą, kuri bus pigesnė, turės tokias pačias šilumines savybes bei pasižymės puikiomis garso izoliacijos savybėmis. Nereikės dar papildomai dėti tam tikro sluoksnio termoizoliacinės medžiagos, nes paprastai putos nepasižymi gera garso izoliacija. Todėl jums gausis bereikalingos papildomos išlaidos.  Žiūrėti daugiau...

Purškiama GUDFOR A++ termoizoliacija tinkama naudoti sienų, lubų, palėpių, pamatų, garažų, namelių ant ratų, talpyklų, balkonų apšiltinimui. Taip pat vamzdynų, ortakių ir kitų paviršių izoliacijai nuo šalčio ar karščio.  Žiūrėti daugiau...

Termoizoliacinės medžiagos dėl to ir vadinamos termoizoliacinėmis, nes turi nepalyginamai geresnes šilumines varžas, nei kitos statybinės medžiagos. 40 cm storio smėlio - žvyro sluoksnis sudaro varžą tik 0,2. Tuo tarpu net ir 1 cm storio EPS 80 plokštė padidina varžą 0,27. Atkreipiu dėmesį, kad polistireninio putplasčio plokštės, nekeičiant kainos,tiekiamos įvairių storių, žingsnis 1 cm. Galite užsisakyti tokio storio plokštes, koks reikalingas reikiamai energinio efektyvumo klasei pasiekti. Reikalui esant galite pasinaudoti...  Žiūrėti daugiau...

Ieškant kuo pakeisti polistireninį putplastį EPS 50, reikėtų žinoti jo panaudojimo paskirtį, kokios svarbios (be šiluminės varžos) savybės būtinos. Savo fizinėmis savybėmis artima medžiaga Šiloporas EPS Neo, jo šiluminė varža 30% geresnė, nei EPS 50.  Žiūrėti daugiau...

Yra keli būdai ir priemonės Jūsų situacijai spręsti. Šiltinti rūsio lubas ties butu iki 5 cm storio uždarų porų poliuretano putomis. Ant grindų kloti polistirolo ploną sluoksnį. Sandarumas ir gan gera šilumos varža bu užtikrinta iš rūsio pusės, iš viršaus putplastis "dirbs" kaip sąlyčio su betonu barjeras. Dar rekomenduočiau kloti medines grindis (lentos, parketlentės, parketas ar pan.).  Žiūrėti daugiau...

Drėgmės surinkėjas ir koloriferis tinka. Norint išdžiovinti ekovatą yra 2 variantai: šildyt patalpą ir dažnai (kas porą valandų gerai su skersvėju išvėdint, arba šildyt ir statyt drėgmės surinkėją). Šiuo atveju lengviau apskaičiuot kada vata išdžius, nes 1 kub.m išpūstos šlapiu būdu vatos būna 25 - 30 ltr vandens. Aišku dalis vandens, surinkto drėgmės surinkėjo bus iš oro, bet kažkoks orientyras yra, ypač, kad naudojant drėgmės surinkėją vėdint jau nereikia, reiškia didžioji dalis (apie 95 %) vandens, kurį...  Žiūrėti daugiau...

Puikus pasirinkimas, medinį namą šiltinti ekovata. Kalbant apie plėveles, ekovatai jų tikrai nereikia, nes pati ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, turinti artimų savybių medžiui. Tačiau jei planuojate dėti medinę išorinę apdailą ir bijote, kad laikui bėgant iš medinių dailylenčių gali iškristi atšakos ar kt., tuomet galima dėti ne plėvelę, o paprastą statybinį popierių, jis tiesiog uždengs ekovatą, o ekovatai daugiau nieko ir nereikia, nes ji pati atlieka plėvelių funkcijas: priima ir išgarina drėgmę. O kalbant...  Žiūrėti daugiau...

Medinį namą siūlyčiau šiltinti ekologiška, medžiui artimų savybių turinčia medžiaga - Ekovata. Nėra geresnės termoizoliacinės medžiagos medinėms konstrukcijoms už ekovatą. Ekovatos su darbais kaina priklauso kokiu būdu norite šiltinti pastatą, kokią konstrukciją ir koks plotis tai būtų. 1 m3 išpūstos Ekovatos kaina su darbu nuo 32 Eur + PVM. Polistirolu šiltinti medinį namą nepatarčiau. Apšiltinę medinį namą polistirolu - supūdysite namą.  Žiūrėti daugiau...

Kodėl norite šiltinti iš vidaus? Tai kelia tam tikras grėsmes. Vidinio šiltinimo grėsmės: 1. Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką (temperatūra, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė, kaip vakare rasa ant žolės), todėl rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Žiemą, paspaudus šalčiui, ardomas ne tik išorinis, bet ir vidinis laikantis mūras. Be...  Žiūrėti daugiau...

Gal turit kitų minčių, bet nežinant situacijos, rekomenduočiau apšiltinti ne perdangą, bet stogą. Šį darbą galima atlikti savomis jėgomis, palėpėje brūsų pagalba paaukštinant gegnes ir iš apačios įspraudžiant bent 25 cm Šiloporas Neo. Po to klojama garo izoliacijos plėvelė, tvirtinama gipsokartono plokštės. Gelžbetoninę perdangą būtų galima išlyginti ir kloti parketą. Jei stogas nešiltintas, palėpė liks šalta ir negyvenama. Tokiu atveju izoliacinę medžiagą galima tvirtinti ir iš kambario pusės.  Žiūrėti daugiau...

Šlaitinio stogo šiltinimui 20 cm vatos, tikrai labai, labai mažai. Galima papildomai šiltinti stogą ant vatos, galima šiltinti perdangą. Reikia jums nuspręsti kiek norite pasiekti varžos ir kur. Geriausia papildomai apipūsti poliuretano putomis, pasieksite sandarumą ir aukštą varžą.  Žiūrėti daugiau...

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Taigi, 1 m nereikia, bet 60 cm aukščio reikalavimas išlieka.  Žiūrėti daugiau...

Viskas gerai, tik difuzinė plėvelė nebūtina ir sumontavus garo izoliacinę plėvelę reiktų prikalt prieš montuojant OSB 20-25 mm tašelius tam, kad padarytumėte oro tarpą tarp OSB ir garo izoliacinės plėvelės.  Žiūrėti daugiau...

Efektyviausias šiltinimas yra putų poliuretanu: vietoje užpurškiamas uždarų porų putplastis, turintis ypač geras izoliacines sąvybes. Šilumos laidumo koeficientas λ=0,022W/mK. STR 2.05.01.2005 “Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reglamentuoja gyvenamųjų pastatų atitvarų normines šilumos perdavimo koeficianto U , arba šiluminės varžos R=1/U vertes. Naujo gyvenamojo namo stogo R turėtų būti ne mažiau 7,5m2K/W. Tam pasiekti reikėtų tarp gegnių "supūsti" apie 18cm. minėtų sąvybių putų poliuretano. Jūsų...  Žiūrėti daugiau...

Galimas toks sumuštinis: *Ant perdangos sijų tvirtinama 6mm OSB plokštė. Ši plokštė bus tvirtas mechaniškai statybų metu nepažeidžiama medžiaga (kas dažnai nutinka su plėvelėmis). Taip pat ant jos galima tvirtinti pvz ortakius ar lubas. *Purškiamas uždarų porų poliuretano sluoksnis 4-5 cm. Svarbiausia, kad šis sluoksnis suteiks sandarumo. Šiaip pati OSB plokštė pakankamai sandari, bet plokščių sandūros, o taip pat sienų ir plokščių sandūros būna probleminės. Uždarų porų poliuretaninės putos sulimpa gerai su...  Žiūrėti daugiau...

Naudoti reikia efektyviausia, geriausių izoliaciniu savybių medžiaga, tam, kad su minimaliausiu storiu turėtumete maksimalų efektą. Izoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas liamda.Kuo jis mažesnis - tuo izoliacinės savybės geresnės. Poliuretano liamda tik 0,022. Todėl geriausia izoliacinė medžiaga vienareikšmiškai yra vietoje formuojamas putų poliuretanas. Mes tai atliekame jau virš 20 metų.  Žiūrėti daugiau...

Tarpgrindžio apšiltinimui geriausia naudoti putų poliuretaną. Tai daug efektyviau ir sandariau.  Žiūrėti daugiau...

Iš išorės galima šiltinti termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis KL. Tai sausas procesas, todėl galima daryti ir žiemą. Po apšiltinimo namas atrodys kaip mūrinis. Jei šiltinti poliuretano putomis, tai galima daryti tik šiltuoju metų laiku.  Žiūrėti daugiau...

Nepatartume šiltinti iš vidaus nei polistirenu, nei vata. Ypač polistirenu, nes sudarysite rasos tašką tarp polistireno iš vidaus ir sienos. Smarkiai padidėja rizika pelėsiui, be to dar labiau pabloginsite savo ekologiško keramikinio blokelio garų pralaidumo parametrus. Keramikinis blokelis - puikus drėgmės reguliatorius. Jei jos trūksta patalpoje - atiduoda iš sienos, jei drėgmės per daug patalpoje - keramika pasisavina iš patalpos oro į sieną. Mes siūlome šią problemą spręsti labai praktiškai ir ekologiškai - sienas...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimo efektyvumui tai tikrai neturės jokios įtakos, šiuo atveju tikrai galite daryti kaip jums yra patogiau.  Žiūrėti daugiau...

Galimas šiltinimas mineraline vata, ekovata ir kitokiomis „kvėpuojančiomis“ termoizoliacinėmis medžiagomis. Garo ir vėjo izoliaciniai sluoksniai įrengiami pagal gamintojų reikalavimus. Garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų sujungimai turi būti tarpusavyje suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu. Šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos savo šiluminėmis savybėmis spalius lenkia 2 – 3 kartus. Spalių projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė – 0,1 W/(m*K). Ar tikslinga būtų pašalinti...  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojama šiltinti „kvėpuojančiomis“ medžiagomis (mineraline vata, ekovata). Šiltinimas ekovata: įrengti medinį karkasą ant esamo mūro, šiltinti ekovata šlapiu būdu 150 mm storiu. Tada kloti difuzinę plėvelę, 30 mm tašelius vėdinamo oro tarpo įrengimui ir išorinis apkalimas. Galima šiltinti mineraline vata taip pat su 30 mm vėdinamu oro tarpu. Būtina sustabdyti oro cirkuliaciją esamame vėdinamo oro tarpe. Tai galima atlikti užpildant šį oro tarpą termoizoliacinėmis medžiagomis. Apšiltinus oro tarpą rekomenduojama...  Žiūrėti daugiau...

Plėvelės nuimti nereikia. Plėvelė turi būti tarp vatos. Dabar Jums reikia tvirtinti tasus ir dėti vatą. Uždėjus tuos 10 cm vatos jokios papildomos plėvelės nereik. Aš rekomenduočiau dėti popierių kad vatos dulkės neelergizuotų ir montuoti apdailą. Dar geriau popierius dengtas aluminio folia. Svarbu, kad jau uždėta garinė plėvelė nebūtų pažeista ar subadyta. Jeigu joje yra bent keli menki pažeidimai, ji visiškai neatlieka savo funkcijos ir į vatą patenka garai.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų problema, vis dėlto, geriausiai sprendžiama šiltinant pastatą iš fasadinės pusės, tokiu būdu išvengiama galimybė šalčio tiltelių palikimui bei neužimamas vidinis plotas/erdvė. Tačiau tais atvejais, kai toks renovacijos būdas yra neįmanomas, galima problemą išspręsti ir šiltinimo iš vidaus būdu. Tam tikslui Knauf tiekia specialias, taip vadinamas, jungtines gipso plokštes (sistema Knauf InTherm). Tai yra gipskartonio plokštė, gamykloje suklijuota su aukštos kokybės putų polistirenu (šilumos laidumo klasė 0,032)....  Žiūrėti daugiau...

Stogo šiltinimas yra standartinis t.y. niekuo nesiskirs nuo to, ar atviros lubos, ar ne. Stogą vistiek privaloma įrengti sandarų ir šiltą, išskyrus atvejus, kai šiltinama tik perdanga, kai nėra jokio mansardinio aukšto. Šiltinimo įrengimo variantų galite rasti pas Rockwool, Paroc, Izoverio ir kitus izoliacijos gamintojus.  Žiūrėti daugiau...

Pabandykite pirmiausia apsišiltinti lubas. Tam geriausiai tinka Šiloporas NEO, reikėtų nepagailėti 20 cm storio plokščių, bent jau lubos nepraleistų šalčio. Plokštės klijuojamos prie lubų ir papildomai tvirtinama smeigėmis, tarpai purškiami termoputomis. Žinoma, šviestuvus reikia nuleisti žemyn.  Žiūrėti daugiau...

Apmūrytą medinį namą šiltiname pripūsdami ekovatos į tarpą tarp plytų ir rąstų. Jei tarpas yra 7-10 cm ir daugiau - rezultatas puikus, jei 6 cm ir mažiau - sunkiau prognozuojamas. Vonioje siūlau prie rąstų tvirtinti karkasą, prie jo - gerą garo plėvelą (jos sujungimus suklijuojant), tuomet gipsą ir plyteles. Nepamirskite ir ventiliacijos.  Žiūrėti daugiau...

Vieno aukšto šiltinimas pripurškiant oro tarpus THERMO-LUN technologija, kainuotų apie 2 tūkst Lt (skaičiuojant, kad oro tarpas apie 5cm). Mes siūlome termoputas, nes birios medžiagos ne pilnai sustabdo konvekcinius oro srautus tarpsieniuose, be to, per ilgesnį laiką yra linkusios suslūgti.  Žiūrėti daugiau...

Manau tradicinis pamatų šiltinimas ir hidroizoliavimas išspręstų Jūsų problemą. Pirmiausia pamatus reikia atkasti. Tada juos apšiltinti kieta šiltinimo medžiaga ir uždengti hidroizoliacija. Jeigu grunte vandenys yra pakilę iki pamatų lygio, reikia įrengti drenavimo vamzdžius.  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą rekomenduoju šiltinti STEICO flex + universal, ant kraštų ir ant lygių kampų klijuoti pro-climos lipnias juostas, po to palikti oro tarpą (~20 mm) ir tvirtinti dailylentės. Jūsų varianto su „priešvėjiniu gipsu“ nerekomenduočiau.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti akmens vata medinį namą nėra gerai, nes lakštine akmes vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygių rąstinio namo sienų. Vis tiek liks plyšiai išilgai rąsto siūlių, per kuriuos pūs vėjai, o garo izoliacija būtina akmens vatai, ji neleis namui kvėpuoti, jis ims drėkti ir pūti. Jūsų atveju siūlyčiau nuimti šaliuotę, išimti akmens vatą, garo izoliaciją ir tą patį karkasą užpūsti ekovata šlapiu būdu. Šiuo atveju ekovata bus užpildyti visi rąsto nelygumai, siena taps neprapučiama vėjo, bet laidi vandens...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinio namo apšiltinimui geriau naudokite vatą ir palikite oro tarpelį tarp vatos ir plytos, kad mediena galėtų kvėpuoti.  Žiūrėti daugiau...

Mūrinių namų, taip pat ir medinių - apmūrytų namų sienų tarpus užpildyti termoputomis galima ištisus metus, jeigu namas yra šildomas. Termoputos džiūna ir šaltu laiku, o drėgmė šildymo sezono metu dėl slėgio iš vidaus yra pašalinama į lauko pusę. Oro tarpų užpildymą žiemos metu pristabdo tik techninės atlikimo galimybės, nes putų gamybai naudojami komponentai maišomi su vandeniu. Jei yra galimybė su šiltinimo įranga dirbti iš vidaus (kai patalpos neįrengtos ar vyksta remontas), tai namą galima apšiltinti ir...  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojame rąstų sieną šiltinti iš išorės įrengiant tokią konstrukciją: prie rąstų tvirtinamas karkasas iš medinių tašų (50x100 mm, žingsnis 600 mm) ir užpildomas 100 mm storio minkšta mineraline vata. Prie karkaso tvirtinama 30 mm vėjo izoliacinė plokštė iš mineralinės vatos, tuomet vertikalių reguliuojančių tašelių pagalba suformuojamas vėdinimo tarpelis ir apkalama dailylentėmis. Tarpai tarp rąstų užkamšomi atraižomis iš mineralinės vatos. Suomijoje, kur rąstiniai namai yra labai populiarūs, tokiam...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant iš išorės minkšta vata, būtinai prieš apdailą reikia naudoti arba priešvėjinę plokštę, arba difuzinę plėvelę. Taip pat reikia palikti vėdinamą oro tarpą, o toliau, jeigu reikia, dar sumontuoti lotelius dailylentėms. Minkšta vata, kai vyksta konvekcija, gavusi drėgmės ar perpučiama vėjo, praranda savo šilumines savybes, sudrėksta ir atvėsta.  Žiūrėti daugiau...