Evelina ekspertų komentarai

Kreipkitės į projektuotojus (matininkus) ir jie viską paaiškins. Bendruoju atveju:
Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).

Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę.

Ji gali nepasirašyti ant ribų pažymėjimo akto. Matininkai jai išsiųs pakartotiną laišką, ir ji gali rašyti motyvuotai, kodėl nesutinka. Matininkai atsakys laišku, kodėl matavimai teisingi ir teiks NŽT derinimui ir su nesutikimu. NŽT įvertins jos pastabas ir viskas. Bet jei ji jau pasidarius žemės sklypo matavimus, nelabai gali kažką motyvuotai pasakyti.

Jei esate bendrasavininkai, tada reikia jūsų sutikimo. Jei atskiri sklypai, negali jūsų priversti. Nebent yra iškilę kokių problemų dėl persidengiančių ribų, tada gali reikėti atlikti abiejų sklypų matavimus.
Bet iš esmės jei atskiri sklypai, jus tiesiog pakvies į ribų parodymą - paženklinimą. Jei sutinkate su ribomis, pasirašysite, jei nesutinka - tada galit motyvuotai skųsti.

Statybos leidimai yra elektroniniai. Statinio projektas irgi yra elektroninis ir jei yra parengtas po 2019m. yra viešinamas infostatyboje.

Taip pat infostatyboje yra galimybė užsakyti statybos leidimo perrašymą. Tai nėra būtina, bet galbūt tada būtu prieinama viso projekto dokumentacija.
Jei neturite galimybės pasižiūrėti projekto, arba jis yra parengtas iki 2019 m. būtinai reiktų gauti arba elektroninę arba popierinę versiją, jei ketinate vykdyti statybos darbus pagal šį projektą.

Tikriausiai reikės atlikti toponuotrauką, tada padalinimo projektą ir tada atskirtų sklypų kadastrinius matavimus. Kaina ~1000 Eur

Nusistatykite pastato naudojimosi tvarką pagal senus dokumentus. Registrų centre neįregistruosite jokių naujų priestatų, naujų matavimų nebūtina daryti, pasidaryti naudojimosi tvarką galima senų dokumentų pagrindu.
Nereikia užsakinėti bylos, reikia užsisakyti naudojimosi tvarką.

Na nebent yra įrašas, kad nelegali statyba, tada notarai gali netvirtinti naudojimosi tvarkos. Reiktų žiūrėti dokumentus.

Kodėl architektė prašo nusistatyti ribas, nesuprantu. Vis tiek po to reikės daryti namo dalių perskaičiavimą, kuriame turės visi pasirašyti. Projekto leidimui turėtų užtekti bendrasavininkų sutikimo.

Pirmiausiai reiktų išsiaiškinti ar ten yra tikrai vandens apsaugos juosta. Anksčiau būdavo vienas juostos ir zonos apribojimas ir po to jie buvo atskirti. Apsaugos juostoje draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių.

Jei tai yra saugoma teritorija ir didelis šlaitas prie upės/ežero, apsaugos juosta gali būti ir 100m.

Reikia atlikti pastato kadastrinius matavimus ir užregistruoti su sodo pirmininko pažymą.

Reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Vienu metu padalijate ir prijungiate prie esamų sklypų. Ir tada rengiami jau sujungtų sklypų žemės dokumentai. Kreipkites į formavimo ir pertvarkymo projektus rengiančius žmones.

Kiek laiko užtrunka vieno sklypo padalinimas į du atskirus sklypus priklauso nuo to ar jau atlikti sklypui kadastriniai matavimai, ar išimti projekto rengimo reikalavimai, ar reikalinga atlikti toponuotrauką, savininkų skaičius ir pan.

Optimistiškai vertinant 3 mėnesiai. Iš praktikos realiai apie 6mėn. Jei jau turite viso sklypo kadastrinius matavimus ir sklypas žemės ūkio paskirties.
Projekto reikalavimų išdavimas - 2sav. - 3 mėn (labai priklauso nuo savivaldybės. Vilniaus mieste gali ir 2-3 mėn užtrukti)
Projekto rengimas 1sav. - 1 mėn.
Projekto derinimas 2mėnesiai - 3 mėnesiai.
Kadastrinių matavimų atlikimas ir derinimas 1sav- 3mėn. (ilgiausias terminas, jei neatlikti kadastriniai matavimai šiuo metu esamam sklypui)
Jei yra bendrasavininkų, atidalinimas pas notarą
Registracija. 1d. - 10d.d.

Jei tai yra kitos paskirties sklypas + papildomas laikas adreso suteikimui.

Tiesiog išlikęs senas naudojimo būdas. Jokių problemų dėl naudojimo būdo nekils.
Kai pasistatysite namą, reikės atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tada pakeis į "mėgėjų sodų sklypai".

Priklauso nuo rajono ir rajono bendrojo plano sprendinių. Pvz., Vilniaus rajone sklypai nedalomi mažiau kaip 10-15 arų (išskyrus kai kuriais atvejais). Kituose rajonuose galima ir mažesniais sklypais dalinti. Bet vėl gi, reikia žiūrėti kad ten numatyta bendrajame plane.

Jei namas neįregistruotas, tada būtina parengti statinio kadastrinių matavimų bylą ir užregistruoti.

Jei sklypas, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jų atnaujinti pardavimui nebūtina. Nebent registruosite namą, ir žemės dokumente nėra nurodytas statinys.

Gali būti, kad žemės sklypo dokumentai parengti vietinėje koordinačių sistemoje, kuri registrų centre neatitinka valstybinės koordinačių sistemos ir kerta gretimų sklypų ribas. Tokiu atvejų, notaras gali netvirtinti sandorio kol neatnaujinsite sklypo kadastrinių matavimų į valstybinę koordinačių sistemą.