Aš ir kaimynas norime įsigyti tą pačią valstybinę žemę

Klausimas:
Aš ir mano kaimynas norime įsigyti tą pačią valstybinę žemę t.y. prisijungti prie savo sklypo. Valstybinė žemė ribojasi tiek su mūsų, tiek su kaimyno sklypu. Ar yra kažkokie kriterijai, kuriais vadovaujantis, suteikiamas kažkuriai pusei pirmumas? Mūsų įsigijimo atveju, mes išsaugotume galimybę vaikščioti į mišką pro galinę sklypo dalį, o įsigijus kaimynui tą galimybę prarastume (iš trijų mūsų sklypo pusių būtume apsupti to paties kaimyno).
Komentarai:
Turite vienodas teises, tiesiog žiūrima kaip susiformuoja sklypai prijungus gabalėlį. Rašykite prašymą įsigyti Įsiterpusio sklypo dalį ir derėkitės su kaimynu kokiomis dalimis.
Artūras Želnys, UAB Zemindar
Per pusę lygtais yra galimybė įsigyti, jei abu pareiškia norą į tą patį plotą.
Lauras Paulauskas, Architektas Lauras Paulauskas
Kreipkitės į projektuotojus (matininkus) ir jie viską paaiškins. Bendruoju atveju:
Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku).

Jeigu įsiterpęs žemės plotas viena ta pačia kraštine (toliau – bendra kraštinė) ribojasi su dviem ar daugiau tarpusavyje besiribojančių žemės sklypų, tai kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininkui (bendraturčiams) ar (ir) nuomininkui (nuomininkams) gali būti parduodamas ar (ir) nuomojamas tik tas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę.
Evelina Liudvinavičiūtė, Evelina
Įsigyjant įsitepusį valstybinės žemės plotą pirmumo teisės neturi nė vienas besiribojantis sklypas. Jei įsiterpusį sklypą nori įsigyti keli kaimynai, bet jie nesusitaria dėl prisijungiamo ploto dydžio, savivaldybė prijungiamo ploto dydį paskaičiuoja proporcingai pagal tai koks sklypo kraštinės ilgis ribojasi su valstybine žeme. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų sklypo kraštinės su valstybine žeme ribojasi didesniu atstumu, galima daryti išvadą, kad beveik visą plotą tarp sklypo ir kelio įsigysite Jūs.
Kęstutis Stonkus, K. Stonkaus individuali veikla
Valstybinis žemės sklypas formuojamas kaip atskiras sklypas, Prašymą, kad norite išsipirkti laisvą valstybinę žemę pateikti galite tiek jūs, tiek jūsų kaimynas. Valstybinės žemės sklypas turėtų būti parduodamas skelbiant aukcioną. Kas daugiau pasiūlo tas ir nusiperka.
Įsiterpęs valstybinis plotas turi būti dalinamas pusiau lygiomis dalimis, niekam pirmumo nėra, čia jau susitarimo klausimas. Galima nustatyta kelio servitutą jums patekti prie miško arba taip suprojektuoti naują sklypą, kad jums nebūtų užkirstas priėjimas prie miško (bet čia jau eigoje projektavimo sprendžiami šie klausimai). Jeigu domina formavimo ir pertvarkymo projektas susisiekite aptarsime paslaugų kainas, sąlygas ir teminus.
Užsiregistravę
3389 specializuotų įmonių
Ke
0614***79
Ke********@***il.com
Nuomoju žemę už savo ribų, ar galima pastatyti surenkamą sandėliuką? Būna garažai skardiniai, padėti ant plytų ar ant blokelių. Būtų kaip laikinas pastatas.
wu
8674***41
wu******@***il.com
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
so
0616***50
so***************@*****as.lt
Noriu gauti sutikomo formą su kaimynu. Reikia kasti griovį kaimynų sklype elektros laidams pakloti.
st
+3706*****94
st*****************@***il.com
Laba diena. Turiu žemės sklypą kaimo teritorijoje, kuris nepriklauso (draustinio, saugomoms, paveldo) teritorijoms. Noriu tiksliai sužinoti ar galiu statyti pagalbinį pastatą iki 80 kv.m, jeigu žemės plote nėra pagrindinio gyvenamojo namo, ir ar reikia statybos leidimo statant anksčiau minėtą pastatą. Nes kiek ieškojau apie tai informacijos, vienur rašoma, kad galima, o kitur, kad ne, remiantis nauju žemės ūkio ministro įsakymu, kuris įsigaliojo nuo 2024.11.01.
sa
0677***77
sa*******@***il.com
Gavau dovanų žemės sklypą Vilniaus mieste Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje (Vilniaus senamiestis) su gyvenamuoju namu, kurio statybos metai 1940 m. Žemės sklypo dydis 366 kv. m, sklypas suformuotas 2017 m. Namas yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau negaliu vykdyti rekonstrukcijos/kapitalinio remonto, kadangi sklypo dydis nesiekia minimalaus sklypo dydžio reikalavimų (400 m²). Sklypas ribojasi su privačia valda, valstybine žeme, kurioje stovi socialinis būstas ir keliu. Ar tokioje situacijoje galima rasti kažkokį sprendimą, kaip būtų galima atnaujinti namą?
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus. Reikalingas būtų ir projektas su statybos leidimu.
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus.
ir
0618***70
ir***********@***il.com
Jeigu kaimynas išvykęs į užsienį ir negali parvykti, būtinai reikia kaimyno parašo dėl namo statybos. Ar galimas nuotolinis būdas pvz. su seniūnu ir kaimynu? Ar yra kiti kokie variantai?
ge
8686***27
ge**********@***il.com
Vanduo į namą atvestas seniai. Keli bendrasavininkai įrengė vieną įvadą, vėliau buvo pastatyti atskiri skaitliukai, visi sutardami rūpinosi esamais įrenginiais ir atsiskaitydavo pagal asmeninius suvartojimus vienu abonentu. Šiuo metu esame du bendrasavininkai. Bendrasavininkė paveldėjo namo dalį, kuriame yra vandentiekio įvadas. Jos turto dalis yra 0.25 t.y. nesudaro nei trečiosios namo dalies. Kita dalis priklauso mums. Ji pastoviai negyvena. Sudaro kliūtis mums atsiskaityti už suvartotą vandenį. Turiu baimės, kad žiemos metu vandentiekio įvadas gali užšalti. Tada su mažamečiais vaikais liktume be vandens. Norime pasidaryti atskirą įvadą. Prisijungimo sąlygos su vandenimis suderintos, tačiau bendrasavininkė neduoda sutikimo mums įvesti atskirą įvadą, kad mes turėtume atskirą abonentą, ir galėtume be trukdžių atsiskaityti už suvartotą vandenį. Priežasties kodėl nesutinka - neįvardija. Kaip būtų galima išspręsti šią situaciją?
nt
8657***26
nt****@***il.com
Tarp mano ir kaimyno sklypo eina kelio servitutas 12metru plocio, mano 6m ir kaimyno 6m. Taciau kelia pastate 4m plocio ir jis randasi mano servituto puseje visas. Kaip turetu buti is tikruju, kas turi ieiti i mano 6m servituta?
namuinspektorius_300x300px.gif
wienerberger_300x300px.gif
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 423869 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3389
Iš viso buvo užduota 134074 klausimų