UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Putų polistirolas pasaulyje plačiai naudojamas maisto produktų pakavimui, bičių avilių įrengimui. Tai ekologiška medžiaga, tad apšiltinti kambarį iš vidaus jokių apribojimų iš higienos centro nėra.

Dažniausia problema šilumai patekti į patalpas yra kabeliai, apšvietimas, vmzdynai, rūsio pertvaros, todėl šiltinama rūsio perdanga iš rūsio pusės. Apšiltinant sienas iš rūsio pusės, naudojamos „Šiloporas NEO” 10 cm storio plokštės, lubos gruntuojamos giluminiu gruntu „A-10”, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais „OK 500”, tvirtinamos smeigėmis ”EJOT IDK” su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis.

Šiltinant sienas iš vidaus iki 8 cm, galite naudoti „Šiloporą NEO“ (neoporą). Šiltinant 9 cm jau prasideda sienos drėgnuminiai procesai, o 15 cm – jau drėgsta visur. Prie Neoporo klijuojama gipso kartono plokštė, gauta konstrukcija klijuojama prie pašiurkštintos sienos. Norint šiltinti storesne nei 8 cm plokšte, ji klijuojama prie sienos, dedama plėvelė garo izoliacijai, plastikinių smeigių „Spiraldubel” pagalba tvirtinama gipsokartono plokštė – tokiu atveju izoliacijos storis neribojamas.

Polistireninis putplastis pagal užsakymą gaminamas įvairaus storio, pradedant 1 cm ir baigiant 120 cm. Tačiau storesni nei 20 cm lapai nefrezuojami. Tad Jums yra trys variantai: 1.Naudoti nefrezuotus (be kantų) lapus. Lapai pjaustomi labai tiksliai ir šilumos konvekcija tarp lapų nevyksta; 2. Naudoti du sluoksnius, pav. 20+10; 3.Naudoti 20 cm Šiloporas NEO frezuotą, pagal šiluminę varžą tai atitiktų 25 cm balto polistireninio putplasčio plokštes.

Manau, kad oro tarpas pas Jus ventiliuojamas. Tuo atveju, skaičiuojant sienos šiluminę varžą, raudonos plytos jau nevertinamos. Taip pat beprasmiška apšiltinti iš lauko, nes šiluma išeina per ventiliuojamą tarpą. Apšiltinti iš vidaus galima, tik 5 cm labai mažai, patarčiau šiltinti „Šiloporas NEO“, kuris turi geriausią varžą ir naudoti bent 10 cm storio plokštes (papildoma varža 3,125m² · K / W). Plokštės kljuojamos prie sienos, dedama polietileninė plėvelė garo izoliacijai, specialiais varžtais „EJOT Spiraldubel“ prie putplasčio prisukamos dailylentės (geriau tiktų gipso kartonas).

Galima, bet nepatartina. Tarp brūsų įsprauskite Šiloporas EPS70 plokštes, sandūrose užpurškite termo putomis, prisukite OSB klokštes. Toks būdas, lyginant su tinkavimu plonasluoksniu tinku, turi porą minusų. Medinių brūsų varža maža, prarasite daugiau šilumos. Kokybiškai aptinkuota sistema suteikia garantiją 25 m, o OSB plokštės reikalaus daugiau priežiūros.

Jūsų vietoje aš šiltinčiau iš apačios, jei tai, žinoma, įmanoma. Tvirtinamas lengvas medinis karkasas, į jį įspraudžiama polistireninio putplasčio Šiloporas EPS70 plokštės, medvarščiais prisukamos gipso kartono plokštės. Iš Jūsų stoge esančių medžiagų varžą sudaro tik stiklo vata, tad reikėtų naudoti 12 - 15 cm storio EPS plokštes (15 cm plokštės varža 3,846).

Jeigu norite naudoti smulkintas polistirolo atraižas medinių grindų šiltinimui, polistirolą reikėtų pūsti galingu kompresoriumi. Atraižos turi užpildyti visus plyšius, nelygumus ir sudaryti orui nelaidžią terpę bei užkirsti kelią pelėms patekti po grindimis. Vien laisvai supiltų granulių efektas nėra didelis. Norėdami išsiaiškinti varžą, reikia polistirolo sluoksnio storį, išreikštą centimetrais, padalinti iš smulkintų granulių šilumos laidumo koeficiento (0,045). Pvz., 5 cm storio sluoksnio varža yra 1,11.

Pamatai paprastai šiltinami 60 cm nuo žemės paviršiaus Šiloporas EPS100 plokštėmis. Plokščių storis - ne mažiau 10 cm. Plokštės klijuojamas visu paviršiumi tepant poliuretaniniais klijais. Kadangi namas rąstinis, pirmiausia reikia pamatą išlyginti (tarp polistireninio putplasčio ir pamato neturi likti "oro duobių". Patarčiau iš poilistireno granulių ir klijų paruošti lipnią masę ir ja užlyginti nelygumus.

Tarp namo sienos ir silikatinės plytos paliekamas 4 cm oro tarpas turi ventiliacinę paskirtį. Silikatines plytas stipresnis lietus perlyja ir susikaupusią drėgmę išgarina ventiliacinis oro tarpas. Jei oro tarpą užpildysite kokia nors termoizoliacine medžiaga, ji sudrėgs ir praras savo termoizoliacines savybes.

Apšiltinant ir iš lauko, ir iš vidaus pasiekiamas tas pats efektyvumas visais Jūsų išvardintais atvejais. Tačiau reikia įvertinti keletą niuansų. Pagal šilumos ir drėgmės mainų per išorės sienas dėsnius nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, jeigu tankesni sienos sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams – sienos išorinėje pusėje. Vadinasi, visas polistireninis putplastis turėtų būti išorėje. Termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storis iš vidaus negali būti didesnis už tos pačios medžiagos sluoksnio storį iš lauko (rasos taškas pereina į pastato vidų). Šiltinant ir iš lauko, ir iš vidaus padidėja apšiltinimo darbų sąnaudos, tad rekomenduotina apšiltinti tik iš lauko.

Pjuvenos, sumaišytos su kalkėmis, sudaro varžą R = 2w/m2.K, plytų siena - dar 0,475. Pirmas darbas - užpildyti oro tarpą temoizoliacine medžiaga, pavyzdžiui, polistireninio putplasčio granulėmis (tai duotų papildomą varžą - R 1,56). Norint pasiekti varžą R=6, iš vidaus reikėtų sienas apsišiltinti 10 cm, o lubas 15 cm storio Šiloporas NEO plokštėmis.

Klasikinis ir patikrintas būdas – plonu sluoksniu aptinkuoti polistireninio putplasčio plokštes. Visų pirma, tai pats pigiausias variantas. Silikatinių plytų sienos šilumos laidumo koeficientas tik 1W/ (m2K, tad 25 cm storio siena turi varžą R=0,25). Apšiltinimui reikia naudoti apie 20 cm storio izoliacinės medžiagos (vatos ar putplasčio). Tokio storio vatą sunku gerai sutvirtinti, ilgainiui ji gali sukristi. Vatą reikia saugoti nuo vėjo ir drėgmės, įrengti ventiliacinį oro tarpą. Medžio dailylentėms retkarčiais reikės papildomų investicijų. Problemų bus žymiai mažiau apšiltinus namą 18 cm „Šiloporas Neo“ plokštėmis (varža R=5,625) ir aptinkavus plonasluoksniu tinku.

Oro tarpas yra namo nelaimė. Jei jis ir uždaras, 5 cm plotyje vistiek vyksta oro cirkuliacija, mažindama izoliacinio sluoksnio efektyvumą (oro sluoksnis turi būti 2-3 cm). Jei jis turi susisiekimą su su išorės aplinka, apšiltinti iš lauko apskritai nėra prasmės. Patarčiau oro tarpą užpildyti polistireninio putplasčio granulėmis. Atkreipiu dėmesį, kad granules reikia pūsti galingu kompresoriumi per sienoje išgręžtas skyles, tik tada jos užpildys visus plyšius ir nelygumus.Nežinau pjuvenų sluoksnių storio (jos seniau statybose buvo naudojamos ir šiokį tokį efektą duoda), bet 5 cm putplasčio tikrai mažoka, naudokite bent 10 cm.

Nemanau, kad Jūsų variantas yra pats geriausias. Jei naudosite minkštą vatą, jos reikės apie 18 cm, turėsite problemų su jos tvirtinimu. Jei naudosite PAROC WAS 50, jos užtektų 17 cm, bet kainuotų brangokai. Ventiliuojami fasadai nėra ekonomiški, nes oro tarpu cirkuliuoja šaltas oras ir mažina termoizoliacinės medžiagos efektyvumą. Patarčiau keramikos blokelį apšiltinti 16 cm Šiloporas NEO plokštėmis ir aptinkuoti plonasluoksniu tinku - tai pats pigiausias ir efektyviausias apšiltinimo būdas.

„Midos” hidroizoliacinė danga polistireninio putplasčio ilgaamžiškumui įtakos neturi. Siekiant sumažinti šiltinimo sistemoje drėgmės susikaupimą, rekomenduojama šilumos izoliacijos plokščių klijuojamą paviršių ištepti klijais visą ištisai. Kai ant šiltinimo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, tada šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai. Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenuojančia membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės susikaupimo. Cokolių tinkui rekomenduojama naudoti skiedinius, turinčius vandenį bei teršalus atstumiančius priedus (silikoną, polipropileną ir pan.).

Ant bituminės izoliacijos klijuojant polistireninį putplastį, reikia žinoti, kad putplastis reaguoja į bituminio glaisto skiediklius - benziną, acetoną, terpentiną. Jei šie darbai vykdomi vienas po kito, reikėtų vengti šių skiediklių. Per ilgesnį laiką skiediklis išgaruoja ir polistireninio putplasčio ilgaamžiškumui įtakos neturi. Prie pamato putplastis klijuojamas "Styrbitu 2000". Membrana prie putplasčio tvirtinama smeigėmis "EJOT Spiroduibel".

Polistireninis putplastis pjaustomas specialiomis staklėmis SPC 2000, veikiančiomis karštos vielos principu. Mažais kiekiais polistireninis putplastis pjaustomas rankiniu medžio pjovimo pjūklu. Aliuminis profilis pjaustomas metalo pjovimo diskais. Polistireninio putplasčio tvirtinimui prie silikatinių blokelių naudojamos specialios prailgintos smeigės, grąžto ilgis turi atitikti smeigės ilgį.

Pabandykite pirmiausia apsišiltinti lubas. Tam geriausiai tinka Šiloporas NEO, reikėtų nepagailėti 20 cm storio plokščių, bent jau lubos nepraleistų šalčio. Plokštės klijuojamos prie lubų ir papildomai tvirtinama smeigėmis, tarpai purškiami termoputomis. Žinoma, šviestuvus reikia nuleisti žemyn.

Patarčiau naudoti gerą šilumos laidumą turinčią termoizoliacinę medžiagą - polkąjį putplastį Šiloporas Neo, jo šilumos laidumo koef. 0,032 W/(m.K). Naudojant 20 cm storio Neoporo plokštes, gausite varžą 6,25. Neoporo plokštės įspraudžiamos tarp gegnių, sujungimai užpurškiami termoputomis. Iš apačios plokštės uždengiamos gipsokartonu.

1952 m. Vokietijos firma BASF išrado termoizoliacinę medžiagą Styropor (lietuviškas vertimas - polistireninis putplastis). 2001 m. ta pati firma BASF buvo apdovanota inovacijos premija už termoizoliacinės medžiagos Neopor, lietuviškai Neoporas arba pilkasis polistireninis putplastis, išradimą. Tiek baltojo, tiek pilkojo Neoporo (polistireninio putplasčio) savybės tos pačios, išskyrus vieną - šilumos laidumą. Abi medžiagos gaminamos pagal tą patį europinį standartą, tad iš principo tiek baltasis, tiek pilkasis polistireninis putplastis gali būti gaminamas tų pačių tipų (standartas jų numato net 16). Baltasis polistireninis putplastis Lietuvoje gaminamas 8 tipų, iš kurių populiariausias EPS70 (fasado apšiltinimui). Pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas) plačiausiai naudojamas EPS70N (UAB "Kauno šilas" vadina "Šiloporas Neo") skirtas fasadų apšiltinimui. Rečiau naudojama EPS80N bei EPS100N (stogų apšiltinimui), dar rečiau - EPS150N bei EPS200N (grindų apšiltinimui).

Prie Neoporo dailylentės bei kiti elementai (šviestuvai, paveikslai ir pan.) tvirtinami specialiomis spiralinėmis smeigėmis "EJOT Spiraldubel" - jomis prekiauja statybinių medžiagų parduotuvės.

Jei stogas sandarus ir vata sausa, pakanka stogą papildomai apšiltinti iš vidaus. Neardant senos konstrukcijos, prie gegnių pritvirtinkite medinį karkasą ir į jį įsprauskite 12 cm Šiloporas NEO , sujungimus padengiant termoputomis (bendra stogo varža bus 6,38, to turėtų pakakti). Prie medinio karkaso prisukite kartono plokštes.

Pelėsis auga dėl neteisingai įrengtos rūsio sienų ir grindų termoizoliacijos. Pastebėjote, kad problemos atsiranda karštomis vasaros dienomis: kai sienos konstrukcijos paviršiaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumas didesnis nei 8,5 laipsnių, sienos drėgsta ir atsiranda pelėsis. Atkreipkite dėmesį, ar šiltinant vata, panaudota garo izoliacija. Šilto oro santykinė drėgmė visada didesnė už šalto oro santykinę drėgmę. Patalpos ore esanti drėgmė migruoja vėsesnės sienos link, pakeliui lengvai prasiskverbdama pro vatą (jei nėra garo izoliacijos). Ilgainiui vata įdrėgsta ir netenka savo termoizoliacinių savybių. Antras galimas problemos šaltinis - nepakankamai apšiltintos grindys. Keramzito šilumos laidumo koef. tik 0,16W/m.K, tad grindų termoizoliacijos varža R siekia tik apie 0,5 m² K / W. Jei grindys būtų išklotos plytelėmis, karštomis vasaros dienomis jos būtų šlapios.Taigi, norint gyventi jaukiai, reikia galvoti apie atskirų konstrukcijų papildomą apšiltinimą. Tam pakaktų 5 cm storio Šiloporas NEO plokštės.

Patartume kreiptis į firmą UAB "Rufax". Ši firma gamykliniu būdu prie EPS 100 5 cm plokštės klijuoja specialią dangą, kuri tenkina gaisrininkų degumo reikalavimus. Po šia plokšte dedamas EPS 80 tipo plokštės, kurios užtikrina reikiamą izoliaciją.