UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Dėl namo šiltinimo darbų technologijos atsakymas vienareikšmiškas - pastatus reikia šiltinti tik iš išorės. Iš vidaus šiltinama tik iš bėdos, jei nėra kitų variantų, dedant izoliacinės medžiagos ne daugiau 5 cm. Kadangi rengsite rekuperacinę sistemą, visus vėdinimo klausimus išspręsite.Tiesa, šiokių tokių problemų gali kelti vata, kuri ilgainiui prisigers drėgmės ir jos efektyvumas kris. Jeigu mąstote apie pasyvų namą, jo pagrindinis reikalavimas - namo sandarumas (sandarumo testas). Namai kvėpuoja per langus, duris, o per sienas pasišalina tik apie 1 proc. drėgmės. Pasyviam namui yra ir daugiau faktorių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (namo orientacija, geometriniai parametrai, langų dydis ir kt.) ne tik konstruktyvų šiluminė varža. Stogui bei grindims reikėtų stengtis pasiekti varžą 15, lauko sienoms - apie 13.

Prieš naikinant pelėsį, būtina išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis. Pelėsis atsiranda ten, kur didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Jeigu siena pradėjo pelyti pakeitus langus naujais, plastikiniais, galima daryti išvadą, kad pažeista kambario ventiliacijos sistema. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Vėdinkite patalpas ir langai nerasos, ant sienų neatsiras pelėsių, pakeiskite orą patalpoje grynesniu, pašalinkite nemalonius kvapus ir drėgmę. Ar vėdinimas bus veiksmingas, priklauso nuo to, kaip bus vėdinama.Būstą galima vėdinti dvejopai: natūraliai (pravėrus langą) ar priverstinai. Natūralaus vėdinimo tikrai pakaks gyvenamosiose patalpose, kur tinkamai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Kitas žingsnis - traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. Patalpas reikia vėdinti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių.Kitas būdas - montuoti ventiliacines orlaides.Pasirenkant orlaides, reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui, esant fiksuotam slėgių skirtumui. Geriausia montuoti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.Antra priežastis, sukelianti pelėsį - statybininkų darbo brokas. Namui senstant, per tarpblokines siūles į kambarį pradeda skverbtis drėgmė. Dažniausiai drėgsta viršutinio aukšto lubų - sienos kampas, pastato galinė siena. Tokiu atveju reikia išsikviesti remonto brigadą, kuri iš lauko pusės užsandarintų siūlę Sekantis darbas - apšiltinti pelėsiais pažeistas sienas. Ir pabaigai - patikrinti, ar gerai veikia ventiliaciniai kanalai!

Prieš pradedant šiltinimo darbus iš vidaus, būtina nustatyti drėgmės prasiskverbimo priežastis. Jei gyvenat penkių aukštų name, didelė tikimybė, kad tai stogo problema. Hidroizoliaciją galėjo pažeisti ant stogo įrengtos ir gal jau nenaudojamos namo gyventojų televizijos antenos, statybininkų darbo brokas bei kiti stogo mechaniniai pažeidimai. Suradus pažeidimą, jį galima lokalizuoti karštu bitumu, prieš tai išvalius ir išdžiovinus pažeistą vietą. Žinoma, tokie darbai atliekami vasarą. Kita drėgmės kverbimosi priežastis - tarpblokinių siūlių erozija. Namui senstant, per tarpblokines siūles į kambarį pradeda skverbtis drėgmė. Dažniausiai drėgsta viršutinio aukšto lubų - sienos kampas, pastato galinė siena. Tokiu atveju reikia išsikviesti remonto brigadą, kuri iš lauko pusės užsandarintų siūlę. Tik pašalinus drėgmės atsiradimo priežastis, šalinamas pelėsis ir šildoma siena. Jei drėgmė nesiskverbs, tinkamai apšiltinta siena nepelys.Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti tepalus, dažus, klijus, silpną trupantį tinką arba kitą silpną apdailą. Paviršiai turi būti nuvalyti, išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius pelėsius. Tam naudojama chlorkalkės, sodos ir skalbimo miltelių mišinys (1 kibirui karšto vandens pakelis sodos ir valgomasis šaukštas skalbimo miltelių), skysčiai SANAL, KOMETA. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias galėtų skverbtis drėgmė. Sienos paviršius, ant kurio bus klijuojamas polistireninis putplastis, turi būti pašiurkštintas.Kampų šiltinimui paruošiamos specialios polistireninio putplasčio plokštės su nuolydžiu 100 x 50 cm. Jei pelyja visa galinė siena, 5 cm storio plokštėmis reikia šiltinti ne tik pelyjančią sieną, bet ir po vieną plokštę su nuolydžiu priklijuoti prie visų gretimų paviršių (lubų, grindų, pertvarų). Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, padengiant vientisu sluoksniu visą paviršių. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi montažinėmis putomis. Plokštes būtina gerai prispausti, kad tarp sienos ir plokštės neliktų ertmių. Ir pabaigai - patikrinti, ar gerai veikia ventiliaciniai kanalai!

Ekstrudinio putų polistireno „Styrodur“ sudėtyje nėra medžiagų, kurios domintų kirmėles kaip maistas. Greičiausiai stiroduras gulėjo drėgnoje vietoje, gal net ant žolės. Ilgainiui tarp medžiagos ir besiliečiančio paviršiaus susidarė terpė (kompostas), palanki veistis mikroorganizmams, sliekams. Į stirodurą gyviai užklysta kaip į šiltą, ekologišką medžiagą, kurioje visai malonu gyventi. Šiuo atveju stirodurą reikia išpurkšti dichlofosu, išdžiovinti ir tada jį galima naudoti pastatų šiltinimui. Priklijuotas prie cokolio putų polistirenas tinkuojamas arba užpilamas smėliu, žvyru (bet ne šlapiomis žemėmis).

Izoliacinės medžiagos niekuomet nebus per daug. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12 - 13. Dauguma besistatančių šiuo metu stengiasi, kad siena turėtų varžą 6; 8. Investuoti pinigai į termoizoliacinę medžiagą labai greit atsiperka. Betono blokelių rinkoje yra platus pasirinkimas. Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W (m.K). Taigi varža R =2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4, pilkojo Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm balto polistireninio putplasčio - gausite 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25.Taigi į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti Jums.

Šiuo metu Jūsų namo šiluminė varža R = 2,75 m2.K/W. Norint pasiekti R≥6 reikėtų pastatą apšiltinti iš lauko, naudojant 13 cm storio balto polistireninio putplasčio Šilopor EPS70 (papildoma varža 3,33) arba 10 cm storio pilkojo putplasčio Šiloporas NEO (papildoma varža 3,25) plokštėmis, aptinkuojant plonasluoksniu tinku.

Negalima pradėti šiltinimo darbų, jei siena drėgna. Ir problema ne tik klijavimo procese. Apšiltinus šlapią ar drėgną sieną, susidaro papildomas užtvaras vandens garams, kurie blogina sienos termoizoliacines savybes, pasišalinimui iš sienos. Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti skiedinio likučius, silpnas ištrupėjusias plytas, suaižėjųsį seną tinką arba kitą silpną apdailą. Paviršiai turi būti nuvalyti, išlyginti ir išdžiovinti. Sienos drėgmė prieš gruntavimą neturi būti didesnė nei 5%, ir statybininkai turi rasti būdus, kaip tą pasiekti. Tai nėra didelė problema, nes gelžbetononės sienos vandens garų skvarbios koef. µ lygus 100 (palyginimui, fasadinio polistireninio putplasčio - 23 - 30). Šis dydis charakterizuoja, kad siena nėra linkusi sugerti drėgmę, ir, lietui pasibaigus, ji greit išdžiūsta. Po to siena gruntuojama, klijuojamos polistireninio putplasčio plokštės.

Polistireninį putplastį galite klijuoti poliuretaniniais klijais tiesiog prie medinių rąstų, neigiamų pasėkmių nebus. Patartume šiltinti bent 10 cm storio plokštėmis, gausite geresnį šiluminį efektą. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus.

Pamatai šildomi iš lauko. Nukasus žemę, nuo pamatų, reikia nuplauti vandeniu ir nuvalyti visus nešvarumus, išdžiovinti. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus. Patartume naudoti 15 cm storio plokštes.Nuvalius blokus, polistireninio putplasčio plokštės ištisinių klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Jei blokuose yra nelygumų, plyšių, prieš klijuojant, nelygumus reikia išlyginti. Tam tikslui tinka ir tinkas, ir plonas polistireninio putplasčio sluoksnis, ir montažinės putos. Apšiltintas pamatas užpilamas 30 cm smėlio ar žvyro sluoksniu.

Prieš priimant sprendimą, reikėtų dar papildomai išsiaiškinti pelėsių kilmės priežastis. Pasidomėkite, kaip gyvena kaimynai, ypač Jūsų kaimynas iš viršaus (jei butas viršutiniame aukšte - tikriausiai kaltas stogas). Jei ir kiti kaimynai vargsta, reikia ieškoti bendros bėdos. Ventiliacija nepakankama, bet turėtų būti dar kažkokia priežastis. Visais atvejais prieš apšiltinant reikia išspręsti drėgmės sumažinimo bute klausimus. Jei apšiltinsit drėgstančią sieną, ilgainiui pelėsiai atsiras po polistireniniu putplasčiu, bus dar blogiau. Galėčiau patarti į plastikinius langus įmontuoti automatines orlaides, kurios žymiai pagerina ventiliaciją, reguliuoja klimatą.

Išorinio oro tarpo paskirtis - drėgmės, patenkančios per silikatinę plytą prie termoizoliacinės medžiagos, pašalinimas. Natūralu, kad šis oro tarpas atviras, per jį vėdinasi drėgmė. Antras oro tarpas atlieka šiluminės izoliacijos paskirtį, jis turi būti absoliučiai sandarus - bet koks nesandarumas ne tik kad neduos šilumos taupymo efekto, bet ir eleminuos visų medžiagų iš išorės šiluminę varžą.

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens garų varžos faktorius svyruoja nuo 20 iki 50, o polistireninio putplsčio 23 ÷ 30 . Taigi, tiek mediena, tiek polistireninis putplastis turi tas pačias kvėpavimo savybes.

Šildyti namą reikia iš lauko. 15 cm storio polistireninis putplastis sudaro varžą R apie 3,5 m2 K/W. Tai nėra daug, bet jei plokštės tolygiai dengtų visą sieną, kambarys neturėtų peršalti ir drėgti. Teisingai rašote, kad problema šalčio tiltuose. Šildyti namą reikia iš lauko. Patarčiau šiltinimui naudoti 15 cm storio fasadinio polistireninio putplasčio plokštes – papildoma varža 3,846 išspręs visas šalčio problemas.

Reikėtų susipažinti su darbų technologija. Jei išorinė siena apšiltinta pažeidžiant statybinės fizikos reikalavimus, rasos taškas perkeliamas į vidų. Tarp izoliacinės medžiagos ir sienos atsiranda drėgmė, kuri filtruojasi žemyn ir per perdangos ir sienos sandūrą persiduoda į Jūsų kambario sienos viršutinę dalį, siena irgi pradeda drėgti ir pelyti. Tačiau, jei šiltinant nepažeista technologija, bėdos reikia ieškoti namo konstruktyve - pradėjo leisti stogas arba tarpblokinės siūlės. Šiltinant išorinę sieną mūsų rekomenduojamu metodu, drėgmė iš lauko neturi galimybių patekti ne tik per sieną, bet ir lubų bei grindų perdangas (žinoma, jei nepraleidžia tarpblokinė siūlė).

Medienos šilumos laidumo koeficientas siekia 0,12 ÷ 0,18 W/(mK). Taigi, 20 cm storio rąstas turi varžą apie 1,333 m² • k/w.Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti bent 22 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku.

Akyto betono blokeliai Ytong Energo 480 lambda;=0,095W/(mK). Reiškia, 48 cm storio sienos R=5,05 m² K/W. Akyto betono blokeliai Aeroc Eco Term 500 deklaruoja lambda;=0,072W/(mK). 50 cm storio siena turės varžą R=6,94 m² K/W. Pagal funkcines savybes šie blokeliai panašūs, bet mažesnis šilumos laidumo koeficientas suteikia pirmumą Aeroc blokeliams. Iš šių blokelių pastatyti namai yra pakankamai šilti. Tuo tarpu namą iš Ytong blokelių nepakenktų dar papildomai apšiltinti. Varža R=5 - tai pats minimumas, kurio reikalauja šios dienos normatyvai. Žiūrint į perspektyvą, reikia siekti geresnės namo izoliacijos. Pasyviems namams sienų varža siekia 13.

Kambario ventiliacija šiuo atveju nekalta, bet ją irgi reikia patikrinti. Pelėsius viename kampe dažniausiai sukelia pažeista tarpblokinės siūlės hidroizoliacija. Jei drėgsta ir pelyja keli kambario kampai - bėdos ieškokite pažeistoje stogo hidroizoliacijoje. Abiem atvejais gedimus reikia šalinti iš lauko pusės - atnaujinti pažeistoje vietoje stogo ar tarpblokinės siūlės hidroizoliaciją.

Langai šiuo tveju nelabai kalti, tai tik montuotojų darbo brokas. Matyt, senieji langai sandūroje susiena buvo geriau izoliuoti, o dabar langų montuotojai paliko plyšių. Problema - oro tarpas. Jis ne tik nešildo, bet net pablogina sienos šiluminę varžą. Jei oro tarpas ypač sandarus, jame esantis oras nejuda, oro tarpas duoda šiluminę varžą, kurios reikšmę galite pasiskaičiuoti, dalindami oro tarpą, išreikštą metrais, iš šilumos laidumo koeficiento 0,025. Tačiau užtikrinti, kad oro tarpas būtų nevėdinamas, praktikoje labai sunku. Jei oro tarpas vėdinamas (oras juda), laikoma, kad oro tarpo ir išorės temperatūra ta pati, tai yra, iš sienos varžos skaičiavimų eleminuojama išorinė plyta ir, žinoma, oro tarpo varža. Tad sienos varžą sudaro tik vidinė plyta, kurios varžą galite pasiskaičiuoti, vidinės plytos storį, išreikštą metrais, dalinat iš 0,7. Kadangi sienos varža turėtų būti ≥5, turite rimtų problemų.Patarčiau pirmiausia oro tarpą užpildyti Šiloras Neo granulėmis. Tačiau užpildyti reikia galingu kompresoriumi, kuris ne tik suspaudžia granules, bet ir užpildo bei užsandarina visus plyšius, ertmes. Suraskite brigadą, kuri tuo užsiima. Šiltinti iš vidaus patartina 5 cm plokštėmis Šiloporas Neo.

Kadangi karkasinis namas be jokios šiluminės izoliacijos, tikrai nepatariu šildyti iš vidaus. Papildomas šildymas 4 – 5 cm storio plokštėmis galimas ir iš vidaus, bet šiuo atveju reikia 25 cm baltojo polistireninio putplasčio Šilopor Ekstra arba 20 cm pilkojo Šiloporas Ekstra NEO, tik tokiu atveju namas bus šiltas. Šildyti reikia iš lauko, net ir aukojant skaldytų plytų grožį.

Taip galima, jei nėra varianto šildyti iš lauko. Atkreipiu dėmesį, kad palėpės temperatūra labai priklausys nuo stogo šiluminės varžos. Stogas šildomas 25 cm storio balto polistireninio putplasčio arba 20 cm pilkojo putplasčio (Neoporo) plokštėmis, pasiekiant varžą R 6 (m² • K/W). Taigi, jei Jūsų pastato stogas apšiltintas nepakankamai, reikėtų papildomai šiltinti ir lubas. Plokštės klijuojamos bei smeigiuojamos prie lubų, susidariusius tarpus užpildant montažinėmis putomis. Jei lubų apdaila gipsokartonas, galima prie lubų tvirtinti medinius tašus, tarp kurių įspraudžiama polistireninis putplastis bei tvirtinama nauja gipsokartono plokščių apdaila. Patartina naudoti Šiloporas Eksra Neo, tai leis sumažinti palėpės kambario aukščio pradimą.Palėpės sienos šildomos, klijuojant putplasčio plokštes ištisiniu klijų sluoksniu be papildomo smeigiavimo. Papildomų plokščių storis priklauso nuo pastato šiluminės varžos. Jei kambariuose pakankamai šilta, palėpei turėtų pakakti tik papildomo stogo šiltinimo, jei ne - reikia šiltinti ir palėpės sienas. Bendru atveju reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau kaip 6.Jei palėpėje drėgna, bloga ventiliacija, net ir apšildžius labai tikėtina, kad ilgainiui gali atsirasti pelėsiai. Tokiu atveju būtina papildomomis trikampėmis plokštėmis iš polistireninio putplasčio šildyti ir gretimas sienas. Šiltinant palėpę, reikia nepalikti neuždengto polistireninio putplasčio, panaikinti visas galimas landas pelėms tiek iš lauko, tiek iš vidaus. Žinoma, namuose neturi būti pelių.

Yra tokia nuomonė, kad pelės griaužia putplastį. Taip, jei name yra pelių, o palėpėje ar negyvenamoje mansardoje yra nepridengto polistireninio putplasčio. Pelės putplastyje išgraužia urvus, veda vaikus, kelia didelį triukšmą. Beje, vatoje pelės irgi gyvena, tik ten triukšmas mažesnis. Tiek pasyvus, tiek ir eilinis gyvenamas namas, apšiltintas polistireniniu putplasčiu ar Neoporu, iš lauko pusės tinkuojamas plonasluoksnio tinko sistema, tad iš lauko pusės jokių problemų nėra, pelės tinko neliečia. Į vidų pelės gali patekti nuo greta esančių pastatų per pastogėje paliktus nesandarumus bei per atviras duris. Pasyviame name nesandarumų būti negali, tad pelėms lieka kelias per atviras duris. Beje, namo viduje putplastis izoliuotas apdailos medžiagomis, tad pelės prie putplasčio neprieina ir jokių problemų sukelti negali.

Šiltinti namo sieną iš vidaus nėra geras variantas. Tačiau, jei eina kalba apie daugiabučio namo galinę sieną (o renovacijos darbų dar nematyti), kito pasirinkimo nėra. Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas). Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti teršalus, dažus, silpną trupantį tinką. Paviršiai turi būti išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius mikromicetus. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias prie šilumos izoliacijos sluoksnio galėtų skverbtis drėgmė.

Kadangi Ytong blokelių šilumos laidumo koef.0,095W/m*K, 30 cm blokelis sudarys varžą 3,158m² K / W. Tai tik pusė to, ko reikia šiltam namui. Siūlyčiau namą šiltinti žymiai pigesne ir patikima termoizoliacine medžiaga - polistireniniu putplasčiu, naudojant 15 cm storio plokštes Šilopor EPS 70 (varža 3,846) arba 12 cm pilkojo putplasčio Šilopor NEO (varža 3,75), tinkuojant silikoniniu tinku.

Ekovata - izoliacinė medžiaga, gaminama iš organinės medžiagos - celiuliozės ir medžio plaušo (susmulkintos makulatūros), todėl ir vadinama celiuliozės vata. Ji impregnuota chemiškai nelakiais antiseptikais bei antipirenais - boru ir boraksu. Ekovatos šiluminio laidumo koeficientas lygis 0,041w/mK ir yra artimas polistireninio putplasčio granulių šilumos laidumo koeficientui. Ekovata daugiausiai šildomos palėpės, kur ekovata apsaugo medieną nuo grybelinių ligų, graužikų bei kenkėjų. Tačiau ekovata nepatartina šiltinti vertikalių ertmių, tame tarpe ir sienų, nes ekovata sluoksniuojasi, sukrenta, blogėja jos šiluminės savybės, ir šildymo efektyvumas su laiku krenta.Polistireninio putplasčio granulėmis daugiausia šildomos namų sienos. Aukšto spaudimo kompresoriais, per sienoje išgręžtas skyles, granulės pučiamos į oro tarpus. Jos užpildo visus nelygumus, įdubimus, plyšius sienoje. Kompresoriaus pagalba granulės supresuojamos iki polistireninio putpasčio plokštės tankio (išėmus plytą, granulės nebyra). Polistireninio putplasčio granulės ilgainiui išlaiko tas pačias fizines bei šilumines savybes, nebijo drėgmės, nepelIja, nesensta.Dar geriau naudoti pilkojo polistireninio putplasčio Šiloporas Neo granules, kurios, lyginant su baltuoju polistireniniu putplasčiu, turi žymiai geresnį šilumos laidumo koeficientą,Visgi nereikėtų pervertinti šildymo efektyvumo pildant oro tarpus izoliacinėmis medžiagomis. Paprastai, oro tarpai būna 5 - 10 cm storio. Net ir labai kokybiškai užpildžius 10 cm oro tarpą, su ekovata ar postireniniu putplasčiu pasieksite varžą apie 2,5 m² • K / W , su Neoporo granulėmis – apie 3m² • K / W . Tai labai nedaug, žinant, kad šiuo metu galiojantis reglamentas reikalauja varžos 5, o statant namą, stengiamasi pasiekti bent 6 ar 7. Geriausia naudoti klasikinį šildymo būdą, pastatą šiltinant Šiloporo EPS70 ar Šiloporo Neo plokštėmis ir aptinkuojant plonasluoksniu tinku. Tai nėra labai brangu. 1 m2 apšiltinimo kaina (medžiagos, darbas, PVM) kainuotų apie 110 – 120 Lt, bet šilumos taupymas būtų garantuotas.

Pamatai šildomi iš lauko pusės. Nukasus žemę, nuo pamatų, gelžbetonio blokus reikia nuplauti vandeniu, nuvalyti visus nešvarumus ir išdžiovinti. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Jei žemė labai sunki ar šalia pastato yra važinėjamas kelias, galima naudoti polistireninį putplastį Šiloporas EPS150. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus. Jei nėra rūsio, pakanka naudoti 10 cm storio polistireninio putplasčio plokštes.Nuvalius blokus, polistireninio putplasčio plokštės ištisinių klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Jei blokuose yra nelygumų, plyšių, prieš klijuojant, nelygumus reikia išlyginti. Tam tikslui tinka ir tinkas, ir plonas polistireninio putplasčio sluoksnis, ir montažinės putos. Apšiltintas pamatas užpilamas 30 cm smėlio ar žvyro sluoksniu.