UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Jeigu apsispręsite šiltinanti pastatą, patartume naudoti bent 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštes, pasieksite šiluminę varžą 5, 28 m² • K / W (šiuo metu galioja reikalavimas – ne mažiau 5). Dar teisingiau būtų naudoti pilkąjį polistireninį putplastį Šilopor Neo (20 cm plokštė sudarytų varžą 6, 25). Sienų apšiltinimo darbai kainuotų apie 108 – 120 Lt/m2 (medžiagos, darbas, PVM). Kiek tai pasiteisins? Apšiltintos sienos ilgai išlaikys šilumą, pastate bus jauku ir šilta. Tačiau sprendžiant šiltinimo tikslingumo klausimą, būtina įvertinti kitų pastato konstrukcijų šiluminius parametrus: ar šiltintos grindys, stogas, kokia langų būklė? Šiltinti reikėtų kompleksiškai, nes, jei stogas nešiltintas, šiltos sienos neišgelbės. Vienareikšmiškai atsakyti į Jūsų klausimą galima tik įvertinus visus parametrus ir renginių trukmę, bei dažnumą.

Pagal atsparumo gniuždymui parametrus, kuriuos skelbia Ytong blokelių pardavėjai, turėtų pakakti 24 cm storio blokelių, bet į šį klausimą tvirtai gali atsakyti tik Jūsų namą projektavęs konstruktorius. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nuo termoizoliacinės medžiagos storio priklausys Jūsų namo šiluminiai parametrai. Ytong blokelio deklaruojamas šilumos laidumo koeficiantas l0,095 W/(m×K). Tokiu atveju, 24 cm blokelis turės varžą R2,526 m² K/W , 30 cm - 3,158. 10 cm baltojo polistireninio putplasčio Šiloporas EPS70F varža - 2,564, 15 cm - 3,846, pilkojo Šiloporas Neo 10 cm - 3,125, 15 cm - 4,69. Jei sienos jau nenorite storinti, norint pasiekti varžą bent 6, reikėtų abiem atvejais naudoti pilkąjį polistireninį putplastį Šiloporas Neo.

Medžiagos pralaidumą vandens garams charakterizuoja vandens garų varžos faktorius m. Akyto betono blokeliams šis koeficientas 9, silikatinėms plytoms 20, OSB plokštėms 30, medienai 30–50, betonui 100, o polstireninis putplstis Šiloporas EPS70 – 23. Kaip matyti, polistireninis putplastis turi panašias savybes, kaip ir kitos statyboje naudojamos medžiagos. Tiesa, akmens vatos gaminiams šis koeficientas 1 - vandens garus ji praleidžia, kaip kiauras rėtis. Tačiau kartu su akmens vata naudojamos plėvelės, kurios sudaro užtvarą vandens garams. Pastatytas namas, ypač konstruktyvas, turi būti sandarus. Vienas pagrindinių reikalavimų įteisinant pasyvųjį namą, yra sandarumo testas. Vandens kiekiai, kurie garinės difuzijos būdu, dėl garų slėgio išsilyginimo tarp patalpos vidaus ir lauko, pašalinami per išorines sienas, yra nykstamai maži ir tesudaro 1 procentą.

Šiltinant medinį rąstinį namą, pirmiausia reikia apsispręsti, iš lauko ar iš vidaus šiltinsite. Mokslas reikalauja šiltinti iš lauko, bet reikia įvertinti tai, kad namas praras medinio namo išvaizdą. Polistireninis putplastis smeigėmis tvirtinamas prie rąstų, paliekant 5 cm oro tarpą. Polstireninio putplasčio storis parenkamas priklausomai nuo pastato energetinės būsenos.
Tolimesnė namo apdaila priklauso nuo Jūsų išmonės. Galima polistireninį putplastį padengti plonasluoksniu armuotu tinku. Toks šiltinimo būdas paprastas ir palyginti nebrangus. Jei polistireninį putplastį norėsite apkalti dailylentėmis ar kitais lakštiniais elementais, vėl reikalinga palikti 5 cm oro tarpą tarp polistireninio putplasčio ir lakštinių elementų.
Šiltinant medinį rąstinį namą iš vidaus, prarasite šiek tiek pastato erdvės ir medinio namo jaukumą. Polistireninis putplastis įspraudžiamas tarp medinių tašų, prie kurių tvirtinamos gipso kartono plokštės. Tolimesnė apdaila – dažymas, tapetavimas kitos apdailos priemonės. Jokių plėvelių dėti nereikia. Galima polistireninį putplastį padengti ir plonasluoksniu armuotu tinku.

Paprastai namo pamatai šiltinami tik iš išorinės pusės ir paprastai dedama 10 cm EPS 100 (jei Jūsų namas be rūsio). O grindims patarčiau dėti 25 cm EPS70, tikrai nesigailėsite. Dėl perdangos. Ją pakanka šiltinti tik iš vienos pusės, - kuris Jums variantas patogesnis technologiškai, ar po palėpe bus vaikščiojama ir pan. 5 cm storio putų polistirolo sluoksnio tikrai napakanka. Stogo konstrukcijai reikia planuoti varžą apie 6. Šiek tiek varžos sudaro perdanga, stogas, bet tai labai maži kiekiai. Patarčiau dėti nors 15 cm storio polistireninio putplasčio, tai duos dar 3,85 varžą. Turėsite pakankamai šiltą namą.

Visų pirma, noriu pagirti, kad pasirinkote pakankamą termoizoliacinės medžiagos storį. Keramzito blokeliai duos 1,389 varžą, termoizliacinė medžiaga (polistireninis putplastis) 3,846. Taigi sienos varža bus 5,235, o tai jau visai neblogai. Gyvenu panašiame name (20 cm keramzito blokelis bei 20 cm polistirenonio putplasčio) ir esu labai patenkintas namo šiluminėmis savybėmis. Dėl termoizoliacijos. Kadangi esu polistireninio putplasčio atstovas, neetiška komentuoti vatos panaudojimo teigiamas ar neigiamas savybes. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į porą niuansų. Tvirtinant 15 cm minkštą vatą ir norint, kad ji, laikui bėgant, išlaikytų pradinę formą ir tolygiai šiltintų visą sieną, turėsite problemų. Kietoji vata pakankamai brangi. Tuo tarpu su polistireniniu putplasčiu visa sistema (medžiagos ir darbas) šiuo metu kainuoja 30 Eur (su PVM). Dėl kvėpavimo. Fasadinio polistireninio putplasčio vandens garų varžos faktorius artimas kitoms statybinėms medžiagoms ir svyruoja apie 23 -30. Palyginimui: silikatinė plyta - 20, betonas - 60, medžio fanera - 50 - 110, keramzito blokeliai - 10. Reikalinga atsižvelgti, kad pastate susidariusi drėgmė pasišalina per langus, duris, o per namo sienas išeina tik apie 1% drėgmės. Namas turi būti sandarus.

Pagal aprašymą patikrinau sienos drėgnumines charakteristikas. Pagal jas drėgsta ekovatos sluoksnis, vidus turėtų būti sausas. Galimai situaciją blogina langai, prasta ventiliacija. I aukšto varža labai maža - apie 1,675, antro - jau geriau, 3,795. Bet kokiu atveju reikia siekti varžosbent jau 5 - 6. Patarčiau apšiltinti 15 cm Šiloporas NEO (papildoma varža 4,6875 ar bent 12 cm (papildoma varža 3,75).