Namo šiltinimas – Patarimai 11 psl.

Uždarų porų poliuretano putos yra skirtingo tankio, kaip ir putplastis EPS sienoms bei XPS pamatams ir stogams. 1. Ant uždarų porų poliuretano putų tepasi polimerinės mastikos ir cemento hidroizoliacinis sluoksnis, pasižymintis puikiomis sukibimo ir elastingumo savybėmis. 2. Galima daryti kaip esate numatęs, galima iš apdailos padaryti kaip "apalubkę" ir tarpą užpildyti poliuretano putomis. Jeigu pamatas jau yra nelabai lygus, tai apipurškus jis stipriai lygesnis nepasidarys. Esame darę įvairių variantų.  Žiūrėti daugiau...

1. Yra du būdai: pragręžti sienoje skylę, arba išskaičiuoti pagal sienos storį. Jeigu sienos iš lauko ir vidaus tinkuotos - gręžti patikimiau, bus galimybė pažiūrėti kaip buvo surištos plytos, jeigu rišimas plytomis, oro tarpo pildymas gali būti netikslingas. 2. Galima, bet reikia turėti omeny, kad liks šalčio tilteliai tose vietose, kur nėra oro tarpo (visi angokraščiai ir ties perdangom, jeigu jos betoninės), namo dalis pilnai užsisandarins, reikės pasirūpinti efektyvesne vėdinimo sistema.  Žiūrėti daugiau...

Polistirolio granulės sulaiko oro konvekciją ir neleidžia kondensuotis garams oro tarpe, dabartinė oro tarpo šiluminė varža mažai kuo prastesnė negu bus užpildžius tarpą kitomis medžiagomis, kurių šilumos izoliacinės savybės pagrįstos oro sulaikymu. Ekonominė nauda labai abejotina, reikia gerai paskaičiuoti kiek kainuos darbai ir kokį efektą tai duos, Pablogėti situacija gali, jeigu naujai užpildytoje medžiagoje pradės kauptis garai. Geresnis variantas nebent užpildyti uždarų porų poliuretano putomis, jų efektyvumas...  Žiūrėti daugiau...

Reikia. Nes virš perdangos, kur skliautai bus lauko temperatūra. Jei blokeliai dujų silikato - užtenka 80 - 100 cm nuo perdangos apačios, jei silikato - šiltinasi visas skliautas. Ir dar iš viršaus (tarp skliauto pabaigos ir difuzinės uždėti vatos, kad šaltis iš viršaus nesileistų  Žiūrėti daugiau...

Naudoti 50 ar 100 mm polistirolą, priklauso nuo šilumos sutaupymo lūkesčių ir galimybių. Tačiau pirmiausia galbūt reikėtų atidžiau pasiaiškinti pamatų rasojimo priežastį - ar tikrai tik dėl temperatūrų skirtumo - galbūt pasireiškia kapiliarinė drėgmė dėl drenažinės sistemos užsikimšimo - pažeidimo, gal būt yra aukštai gruntiniai vandenys ir teks juos nuo pamatų kažkur nuvesti. Ir tik po to galima būtų pradėti šiltinimo darbus.  Žiūrėti daugiau...

Neoporas - tai daugiau pilkojo polistireninio putplasčio bendrinis pavadinimas. Jis gali būti keleto tipų priklausomai nuo atsparumo gniuždymui. Apšiltinant pamatus, reikėtų naudoti EPS Neo 100 ar bent EPS Neo 80. Fasado šiltinimui naudojamas EPS Neo 70, pamatų apšiltinimui nerekomenduotinas.  Žiūrėti daugiau...

Darbų eigą nurodėte, galima daryti ir kitaip. Atsikasate pamatą, nusiplaunate, išdžiuvus purškiame uždarų porų putų poliuretaną, kuris nepraleidžia drėgmės. Ant poliuretano uždedate plėvelę (drenažinę membraną ar pan.) ir užpilate vandeniui laidžiu gruntu - smėliu ar žvyru. Pageidautina prieš užpilant išvedžioti drenažinį vamzdyną su nuolydžiu. Jis surinktų prasiskverbusią ties pamatu drėgmę. Viskas. Klaida yra naudoti po žeme drėgmei laidžias medžiagas, nes jos kaip kempinė prikaups drėgmę, prasidės...  Žiūrėti daugiau...

Drenažo vamzdžius suveskite į šulinėlį ir statykite plūdinį siurblį. Jeigu reljefas leidžia vandenį žvyro kanalu nuveskite į žemesnę vietą. Dženažas - kuo giliau, bet nepažeisti pamato stabilumo. Šiltinkite polistirolu - jis vandens nebijo.  Žiūrėti daugiau...

Jei jaučiasi drėgmė, tai Jūs įtariate, jog tai per pamatą, o gal tai yra visuma grindys, sienos ir t.t. O gal tai kondensacijos pasekmė, t.y. kai šiluma susimaišo su šalčiu, per kažkokius nedidelius plyšelius ir tai yra rasos taškas? Čia manau yra daug nežinomųjų, todėl reiktų išsamesnių tyrimų.  Žiūrėti daugiau...

Tarp Steico sijų pūskite medžio pučiamą vatą Steico Zell. 50 Eur/kub.m su darbais ir medžiaga. Europoje nuo 1960m., gaminama ir be abejo turi visus reikiamus sertifikatus.  Žiūrėti daugiau...

Senų pamatų šiltinimo kaina, kaip ir bet kokio kito šiltinimo kaina priklauso nuo ploto, šiltinimo storio. Tačiau tokie darbai galimi tik šiltuoju metų laiku, nes reikalingas sausas šiltinamas paviršius. Atvažiuojame į vietą, konsultuoti galime tiek atvažiavę, tiek per atstumą.  Žiūrėti daugiau...

Šalti pamatai perduoda šaltį ne tik į vidinę pusę, bet ir aukštyn į sieną. Laikančios konstrukcijos turi būti šiltinamos iš išorės, kad jos galėtų būti šilumoje ir sausumoje. Tada jos daug ilgiau tarnauja. Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų...  Žiūrėti daugiau...

Pats geriausias pasirinkimas rąstinį namą šiltinti - ekovata. Nes tik ekovata turi artimiausias savybes medžiui, todėl leidžia kvėpuoti konstrukcijoms, jų nepūdo ir neleidžia atsirasti pelėsiui, o namuose sukuriama "sveika aplinka". Dažniausiai medinės, karkasinės ar rąstinės pastato išorinės sienos šiltinamos šlapiuoju būdu, prieš tai paruošus karkasą: pritvirtinus medinius tašus ne didesniu nei 60 cm tarpu tarp jų. Šlapiuoju būdu šiltiname tol kol leidžia oro sąlygos. Lyginant su praėjusiais metais, šlapiuoju...  Žiūrėti daugiau...

Pamato rostverką geriausia šiltinti iš visų pusių, tuomet jis tikrai neperšals. Tam geriausiai tinka naudoti ekstrudinio polistireno plokštes. Šiltinti reikėtų mažiausiai 15 cm iš išorinės pusės, iš apačios 10 cm ir iš vidinės pusės mažiausiai 10 cm. Grindų izoliacija turi liestis su rostverko izoliacija (iš vidinės pusės).  Žiūrėti daugiau...

Sienų šiltinimo medžiagos pasirinkimas, o kartu ir jos storis, priklauso nuo to, kokia bus sienų apdaila. Jeigu tai yra tinkuojamas fasadas, tada vienas iš ekonomiškiausių pasirinkimų yra šiltinimas neoporu. Jo šilumos laidumo koeficientas siekia 0,031 W/mK, o A klasės pastatui jo reikės apie 300 mm storio. Taip pat galima įsirengti ir pakabinamą fasadą, toks fasadas pasižymi savo išskirtinumu, apdailinės dangos įvairove, galima susikurti unikalų fasadą. Tokiam pastatui šiltinti rekomenduojame rinktis poliuretano plokštes...  Žiūrėti daugiau...

Blokinis pamatas apšiltintas pakankamai tvarkingai, taip buvo apšiltinami pamatai daugelį metų. Įsigaliojus reikalavimams siekti A klasės, atsiranda poreikis pridėti dar 10 cm putplasčio. Galėčiau patarti taip: jei tai noras gyventi šiltai, rekomenduočiau nedaryti nieko. Jei tai išorinių institucijų reikalavimas, apšiltinti iš lauko papildomu putplasčio sluoksniu. Iš vidaus tikslinga apšiltinti tik tuo atveju, jei yra rūsys, kuriame norima palaikyti aukštesnę temperatūrą. Pamatai be rūsio apšiltinami tik iš lauko - po...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu jūsų namas rąstinis, nėra geresnio pasirinkimo namo apšiltinimui už ekovatą. Ekovata yra celiuliozės pluošto termoizoliacinė medžiaga, turinti artimų savybių medžiui, todėl yra kvėpuojanti medžiaga. Ekovata turi antiseptinių savybių, kurios neleidžia atsirasti pelėsiui, grybeliui ir apsaugo konstrukcijas nuo puvimo. Ekovatos didžiausias privalumas tas, kad ji užpildo kiekvieną tarpą, nepalikdama tarpelių, dėl ko neatsiranda šalčio tiltų. Ekovata taip pat pasižymi geromis šilumos laidumo savybėmis, dėl ko namie...  Žiūrėti daugiau...

Pamato bloką reiktų apšiltinti giliau. Geriausia, kai pamato blokas apšiltintas iš abiejų pusių ir iš apačios. Norint pasiekti pastato A energinio naudingumo klasę naudojant Finnfoam ekstrudinio polistireno F-300 plokštes, geriausia pamatą šiltinti iš išorės 15 cm, iš vidinės pusės 10 cm ir iš apačios 10 cm.  Žiūrėti daugiau...

Nepatarčiau šiltinti termoputomis. Mediena gali sušusti ir supūti. Šiam oro tarpo užpildymui puikiai tiktų ekovata. Ekovata yra kvėpuojanti medžiaga, turinti medžiui būdingų savybių. Nėra geresnės apšiltinimo medžiagos, kuri turi sąlyti su medžiu nei ekovata. Taip pat ekovata savyje turi antiseptinių savybių, kurios neleidžia veistis pelėsiui, grybeliui. Apšiltinus pastatą ekovata, mediena kvėpuos ir nepelys sienų kampai prie lubų.  Žiūrėti daugiau...

Rąstiniam namui ekovatos storis reikalingas apie 10-12 cm. Tik norint klijuoti klinkerines plyteles reikalinga 25 mm špuntuota minkšta medžio plaušo plokštė, pvz. Isoplaat firmos (pigiausia Rezete). Jokių plėvelių daugiau nereikia.  Žiūrėti daugiau...

Jums reikia sumontuoti profilius gipsokartonui, atitraukiant nuo sienos 5-8 cm, tada mes užpūsim ekovatą šlapiu būdu. Jai išdžiūvus bus galima sukti gipsą. Apšiltinimo darbų kaina 56 Eur/kub.m + PVM (1,25 Eur/kg + PVM)  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojame pamatus šiltinti ekstruziniu polistirenu (XPS). Pamatai saugos šilumą tik tada, kai termoizoliacinė medžiaga visą eksploatavimo laikotarpį išliks sausa. Net ir nedidelis drėgmės kiekis patekęs į izoliacinę medžiagą, sušalęs (o vanduo šaldamas plečiasi), ardo izoliacinės medžiagos struktūra, jeigu ji nėra uždara ir sandari visoje plokštėje, o sudaryta iš sulipintų burbuliukų ar pluoštinės medžiagos. Izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms pamatams izoliuoti, svarbiausias parametras yra jų atsparumas...  Žiūrėti daugiau...

Jei tai esamos grindys, galite pro išgręžtas skylutes į ertmes pripūsti polistireninio putplasčio granulių. Polistirolo granulės aukšto spaudimo kompresoriais per grindyse išgręžtas skyles pučiamos į oro tarpus. Taip pat galite naudoti termoputas. Svarbu, kad termoizoliaciniai darbai būtų atlikti kokybiškai ir termoizoliacinė medžiaga būtų sertifikuota.  Žiūrėti daugiau...

Jei Jus domina pigūs pamatai pasiūlyčiau pagalvoti apie betoninius pamatinius blokelius - pamatus galite lengvai pasidaryti pats. Tiesiog sudedate blokelius (jei yra poreikis suarmuojate), užpilate betonu ir jau turite pamatus. Dėl pamatų šiltinimo tai rekomenduočiau šiltinti kiek įmanoma atkasus giliau.  Žiūrėti daugiau...

Polistireninį putplastį galite klijuoti poliuretaniniais klijais tiesiog prie medinių rąstų, neigiamų pasėkmių nebus. Patartume šiltinti bent 10 cm storio plokštėmis, gausite geresnį šiluminį efektą. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus.  Žiūrėti daugiau...

Jūsų numatytos priemonės beveik teisingos. Rekomenduočiau tik gerai išlyginti šiltinamų pamatų paviršių ir sandariai prie jo priklijuoti polistireninį putplastį. Tai reikalinga tam, kad nesusidarytų ertmės tarp polistireninio putplasčio ir pamato, kad ten nesikauptų drėgmė, kad nesiveistų mikroorganizmai. Drenažą rekomenduočiau įrengti 20 - 40 cm žemiau rūsio grindų.  Žiūrėti daugiau...

Garsas sklinda keliais dažnių diapazonais, minkštos medžiagos izoliuoja ne tą garsą, kuris kyla dėl vibracijų šalia judrios gatvės. Norint gero rezultato neužtenka sudėti kažkokias medžiagas, reikia kombinuoti vatas ar atvirų porų poliuretano putas, skirtas garso izoliacijai (yra specializuoti produktai) su didelio tankio medžiagomis kaip betonas, specialios akustinės membranos ar tam skirtos cementinės (grindims) arba mėlyno gipso (luboms) plokštės. Svarbiausia kiek įmanoma specialiomis juostomis eliminuoti garso perdavimo...  Žiūrėti daugiau...

Šiltiname pastatus jau daugiau kaip 34 metus. Siūlome Jums apšiltinti uždarų porų putų poliuretanu, sutartu storiu tarp gegnių (storis priklauso nuo esančios situacijos, kaina 250 €/m3+PVM). Tuomet nereikia jokių papildomų plėvelių, ir stogas niekada Jums neįmirks ir nepraleis vandens. O su laiku keičiant stogo dangą, bet kuriuo metu galėsite nusiimti šiferį nebijodamas lietaus prabėgimo vidun ir termoizoliacijos įmirkimo. Nuėmus seną stogo dangą, naujais grebėstais tuo pačiu ir palygintų įlinkimą. Nurodykite adresą...  Žiūrėti daugiau...

Papildomai apšiltinant karkasinį namą polistireniniu putplasčiu, kvėpavimo problemų nebus. Per namo sienas išeina tik apie 2 proc. vandens garų, pagrindinė dalis išeina per ventiliacines sistemas, nesandarumus apie langus, duris. Rekomenduotina naudoti EPS 70 ar EPS 80 polistireninį putplastį, nerekomenduotina naudoti EPS 100 , nes jo vandens garų pralaidumo koeficientas prastesnis. Tačiau pagrindinė tokios apšiltinimo technologijos kita - užtikrinti, kad tarp karkasinės sienos, dailylenčių ir polistireninio putplasčio...  Žiūrėti daugiau...

Jis dedamas kad perdengti šalčio tiltelius per gegnes, vatos šilumos izoliacinės savybės apie 5 kartus geresnės negu medienos. Elektros instaliacijos taisyklės, draudžiančios montuoti laidus šiltinimo sluoksnyje: Lietuvos Respublikos statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2016 "Elektros instaliacijos" 7.1.3.1 punktas: "Laidai ir kabeliai turi būti klojami taip, kad nebūtų pažeista jų izoliacija ir apsauginiai apvalkalai." 7.1.3.7 punktas: "Draudžiama kloti laidus ir kabelius šiltinamojo sluoksnio viduje." LST EN 60364-5-52:2010...  Žiūrėti daugiau...

Geriausia, greičiausia ir efektyviausia šiltinti medines lubas su ekovata. Apšiltinimo darbų kaina 50 eur/kub.m (medžiaga su darbu ir PVM). Papildomai kainuos tik transporto paslaugos 0,25 eur/km.  Žiūrėti daugiau...

Geras ir ekonomiškas būdas apšiltinti tokius pastatus yra dažyti termokeraminiais dažais.  Žiūrėti daugiau...

Poliuretano putos būna uždarų ir atvirų porų. Dirbame su poliuretanais jau 12 metų ir visos matytos problemos tik dėl neteisingo produktų parinkimo ir technologinių procesų ignoravimo, ir vienos ir kitos putos yra pakankamai elastingos, kad atlaikytų konstrukcijų deformaciją, tereikia jas purkšti ant sausų ir švarių paviršių, bei žiūrėti, kad temperatūra nebūtų  Žiūrėti daugiau...

Viskas priklauso nuo to ar sienos drėgsta iš išorės, ar vidaus. Jeigu iš vidaus, tai drėgsta sienų kampai ar angokraščiai ir palubiai. Bet kuriuo atveju, reikia šiltinti pastatą ir tvarkyti ventiliaciją, matomai oro tarpo šiltinimas nebeefektyvus.  Žiūrėti daugiau...

Akmens vata gali būti tiekiama plokštėmis, dembliais arba biri (purškiama), ir visi variantai tinkami šiltinti neeksploatuojamos palėpės grindis. Paprastai biri (purškiama) akmens vata naudojama tokiose palėpėse kur įrengta daug stogą laikančių konstrukcijų (spyrių, statramščių ir pan.) nes žymiai greičiau vyksta šiltinimo darbai, taip pat jei palėpė yra maža ar žema ir nėra patogu dirbti su akmens vatos plokštėmis ar dembliais. Iš principo neeksploatuojamos palėpės grindis apsišiltinti naudojant akmens vatos plokštes...  Žiūrėti daugiau...

Namo oro tarpo šiltinimui siūlome apsvarstyti ir dar vieną variantą - putų poliuretaną. Tai ne biri izoliacinė medžiaga, besiplėsdama oro tarpe užpildo visas ertmes ir užtikrina puikų sandarumą. Suformuotos izoliacijos luobelė yra puikus vėjo barjeras. Mūsų naudojamos oro tarpo šiltinimo poliuretano sistemos šilumos laidumo koeficientas λ=0,033 W/mK (su sendinimo paklaida ir atvira difuzija). Pagal šį koeficientą ir oro tarpo plotį, galima paskaičiuoti sukuriamą šiluminę varžą. Perdangos šiltinimui - poliuretanas...  Žiūrėti daugiau...

Galiu parekomenduoti brėžinį Š St 11 Šlaitinio stogo šiltinimas, kai šilumos izoliacija dedama virš gegnių, kurį rasite mūsų įmonės svetainėje. Variantui B brėžinio neturime. Darbų kainos požiūriu jis gal šiek tiek pigesnis, bet čia jau reikia architekto žvilgsnio.  Žiūrėti daugiau...

Alytnamio fasado apdailai-apšiltinimui siūlome Termosnaigės gaminamas termoizoliacines-apdailos plokštes Klinker plytelių paviršiumi. Tai ilgaamžis produktas, tinkamas renovuojant senos statybos statinius, o taip pat ir naujoje statyboje.  Žiūrėti daugiau...

Viena iš greičiausių ir kokybiškiausių alternatyvų šiltinti luboms yra purškiama termoizoliacija "Gudfor A++", su kuria apsišiltinti galėsite pats. 3cm termoizoliacijos šilumos varža (λ) atitinka 5 cm putų polisterolio ir 5,8 cm mineralinės vatos. Taip pat 3 cm sulaiko garsą 60 dB. Naudojant termoizoliacija, jums nereikės naudoti prieš vėjinės ir garo izoliacinių plėvelių. Taip pat, ši termoizoliacija turi net 80% uždarų ir 20% atvirų porų, dėl ko šiluma iš namų neišeis, o šaltis nepateks bet paviršiais galės...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti rąstinį namą akmens vata - blogas sprendimas. Viena - nelygios rąstinės sienos neapdėsite sandariai lakštine šiltinimo medžiaga, antra - padarius karkasą pagal gulsčiuką - storiai svyruos pavyzdžiui nuo 5 iki 10 cm, trečia - kas liks iš rąstinio namo, kai jį aptrauksite garo izoliacine plėvele? Rąstinį namą kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Padarote metalinį karkasą gipsokartonui, ir visas tarpas užsipūčia ekovata šlapiu būdu, nepriklausomai kaip svyruos storiai. Ekovata yra neprapučiama vėjo ir...  Žiūrėti daugiau...

Polistirolas karkasinėm, medinėm, rąstinėm konstrukcijom apskritai nėra geras pasirinkimas. Medinės namo sienos "šunta" ir dėl to gali atsirasti pelėsis, grybelis. Polistirolą siūlome tikrai išimti ir pirmiausiai apsišiltinti oro tarpą, kurio apšiltinimo galbūt ir pakaktų šiltam namui. 15 cm oro tarpas yra tikrai pakankamas. Pavyzdžiui: jei neskaičiuotume uždėto polistirolo jūsų sienos varža (R) būtų apie 1,5 - 2 m²·K/W. 15 cm ekovatos šiluminė varža (R) yra 4,05 m²·K/W, o tai 2,7 karto daugiau už jūsų sienos...  Žiūrėti daugiau...

Iš tiesų neturėtų kilti didelių problemų dėl to, kad vidaus bei lauko sienos apšiltintos. Tačiau kadangi šiltinote mineraline vata, svarbu susidėti plėveles. Kalbant apie ekovatos šiltinimą ant viršaus tai, žinoma, geresnį rezultatą pasiektumėte jeigu mineralinę vatą išvis nuimtumėte ir tada šiltintumėte tik ekovata, be to jei kalbant apie šlapiąjį būdą tai to padaryti net ir nebūtų įmanoma. Įmanomas yra tik sausas būdas, tačiau jam reikėtų pasiruošti: storinti karkasą, tvirtinti plėvelę, kad liktų tarpelis...  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimas tarp medžio ir plytų, tik atvirų porų termoputomis (kvėpuojančiomis), priešingu atveju pradės pūti medinė namo dalis. Geriausiai šiuo atveju tinka amino termoputos.  Žiūrėti daugiau...

Norint atsakyti, reikia turėti daugiau informacijos apie kitų pastato konstruktyvų apšiltinimo lygį, pastato funkcinę paskirtį. Jei namas karkasinis, jis, matomai, yra apšiltintas. Pamatus tikslinga apšiltinti tuo atveju, jei pastatas sunaudoja per daug šiluminės energijos, patalpoje per žema temperatūra ir pan. Bet kokiu atveju didžiausi šilumos nuostoliai per sienas, stogą, langus, o pamato šiluminė varža vaidina mažesnį vaidmenį.  Žiūrėti daugiau...

Geriausiai lubas šiltinti PIR plokštėmis užsandarinat visus plokščių sujungimus bei siūles ir papildomai klijuojant aliuminio juostą ant siūlių. Taip pat reikia užsandarinti tarpus tarp PIR plokščių ir sienų. PIR storis priklauso nuo norimos pasiekti varžos. Siūlyčiau naudoti nuo 50 mm iki 100 mm storio PIR izoliaciją. https://www.youtube.com/watch?v=etJ_qWXiH_w  Žiūrėti daugiau...

Efektyviausia A klasės namo perdangą apšiltinti čekiška ekovata Climatizer plus.Norint pasiekti A klasės namui reikalaujamą varžą R =10, ekovatos storis turi būti 40 cm. Ekovata efektingiau nei akmens (stiklo) vata, nes visą perdangą padengia vientisu besiūliu sluoksniu. Taip pat ekovata yra neprapučiama vėjo, dėl to ją užpūtus niekuom dengti nereikia.Jei neuždengsite akmens vatos - vėjas išpūs iš jos apie 20 % šilumos.Apšiltinimo darbų kaina 38 Eur/kub.m + PVM. Kad ant difūzinės plėvelės nesirinktų kondensatas reikia...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu daugiabutis senos statybos, vadinasi sienų oro tarpai yra tušti. Oro tarpuose vyksta oro judėjimas. Šiltas oras, iš jūsų buto, keliauja į lauką, o šaltas lauko oras - į vidų. Taip oras virsta garais, dėl ko ir pelija jūsų išorinės sienos. Kad taip nebūtų, sienų oro tarpus reikėtų apšiltinti. Oro tarpams apšiltinti tinka ekovata. Ekovata savyje turi antiseptinių savybių, dėl ko neleidžia pelyti ir pūti pastato konstrukcijoms. Apsišiltinę oro tarpą ekovata, pamirštumėt apie pelijančias sienas. Tačiau apšiltinti...  Žiūrėti daugiau...

GLUEPORAS technologija tikrai veiksminga, kadangi atvirkščiai nei kitos technologijos, polistireno granulės su klijais oro tarpe nesukrenta. Granulės smulkios ir birios dalelės, kurios pasiekia kiekvieną oro tarpe esantį plyšį, o naudojami specialūs klijai, suformuoja oro tarpe vientisą polistireno plokštę. Šiuo metu kubinio metro kaina 200 Eur, užsisakius dabar taikoma 25 proc. nuolaida.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant rąstinį namą ekovatos storis priklauso nuo to, kokį efektą norite gauti. Apšiltinus 10 cm namą, jame jau yra šilta, bet jei jūs siekiate A klasės, tuomet jums reikėtų pasiskaičiuoti visų medžiagų, kurios sudarys visą sieną su Ekovata, varžas. A klasės namui reikia varžos virš 8 m²·K/W, ekovatos 5 cm varža yra 1,45 m²·K/W. Dėl drėgmės. Ekovatai nenaudojama tiek daug vandes, kad liktų drėgni sienojai. Ekovata yra tik sudrėkinama, kad priliptų prie sienos ir išdžiūna pakankamai greitai: 1-2 dienos (priklauso...  Žiūrėti daugiau...

Namas pradedamas statyti nuo apačios, o šiltinti reikia pradėti nuo viršaus, nes sušildytas patalpose oras kyla į viršų ir pirmiausiai atsiremia į lubas. Ir pirmiausiai reikia užtikrinti ilgalaikį viršutinių šiltinamų konstrukcijų sandarumą, kad šiltas oras nerastų ne tik plyšių, bet ir mikroporų, ir nepasišalintų iš patalpų. Kai patalpų lubos bus sandarios ir šiltos, šiltas oras, neradęs per kur pabėgti, pradės kauptis patalpose. Tada jis pradės spausti ir šonines atitvaras, t. y. sienas. Todėl sienos yra antrasis...  Žiūrėti daugiau...

Jei šiltinimo medžiaga yra nesandari, galima šiltinti ir 25 cm storio sluoksniu, ir 50 cm, ir 2 m ir daugiau - rezultatas vis tiek bus daug prastesnis už tą, kurį galima pasiekti, apšiltinus sandariai. O jei šiltinama sandariai, tai šiluminė varža, viršijanti 4 m2K/W, šilumos papildomai nesutaupo - tai "sviestas sviestuotas", tai pinigai, paleisti vėjais. Ekovatai būtinos visos apsauginės plėvelės lygiai taip pat, kaip ir mineralinei vatai (nežiūrint į tai, ką deklaruoja ekovatos rangovai, ir nežiūrint į tai, kokiu būdu...  Žiūrėti daugiau...

Geriausias ir nebrangus būdas šiltinti oro tarpą ir stogą - apšiltinti ekovata. Užpūtus ekovatą reikiamu tankiu (ne mažiau 45kg/kub.m), ji niekada nesukris ir nepakeis savo savybių ne mažiau nei 50 metų.  Žiūrėti daugiau...

Siūlytume užpūsti oro tarpą termo puta, kuri susimaišius su name dar likusiomis polesterolio granulėmis taptų vientisa besiūle mase, uždarytų visus sienose esančius mikro įtrūkimus ir namas taptų daug šiltesnis ir tylesnis.  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpą geriausia užpildyti termo puta. Rasos taško nesigaus, kadangi medžiaga yra laidi orui (tai yra kvėpuojanti). Termo puta užpildo visas sienoje esančias menkiausias ertmes, neturi sujungimų ir yra vientisa. Medžiaga yra ekologiška, negraužia graužikai. Šiai dienai tai pati geriausia medžiaga į oro tarpą.  Žiūrėti daugiau...

Jei norite, kad pamatas būtų apšiltintas ir apsaugotas nuo drėgmės, geriausias variantas naudoti uždarų porų poliuretaną 80mm užpurškiant. Gylis - Lietuvoje smėlio įšalo zona 1,2 m, jei molis ar priemolis - 1,5 m. Membranos šiuo atveju nereikės. Su stogu ta pati situacija, vietoj EPS naudokite uždarų porų poliuretaną. Membranos reikės, nes ant Jūsų stogo augs augalai ir galimas drėgmės skverbimasis į stogo gegnes.  Žiūrėti daugiau...

Reikia vertinti visą šiltinimo sluoksnių sistemą. Jeigu esamoje situacijoje šalčio tiltų nebelikę, šiltinti nebūtina. Pasidarykite termovizinį tyrimą. Jis padės priimti tinkamus ir taupius šiltinimo sprendimus.  Žiūrėti daugiau...

Jei po grindimis yra tarpas - jį galima pripūsti putų poliuretano putų. Tai labai efektyvi izoliacija. Kaina: tarpo storį padauginus iš ploto gausime poliuretano m3. Vieno m3 kaina yra apie 160EUR. Kaina priklausys nuo darbo sąlygų, todėl būtina apžiūrėti objektą.  Žiūrėti daugiau...

Pamatų šiluminė izoliacija turėtų būti įgilinta nuo žemės paviršiaus ne mažiau kaip 60 cm.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduojama pagrindą paruošti ir apšiltinti polistireniniu putplasčiu pagal šias statybos taisykles: ST 2124555837.01:2013 "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu" ST 121895674.205.20.01:2012 "Fasadų įrengimo darbai. Išorinių tinkuojamų sudėtinių termoizoliacinių sistemų įrengimas".  Žiūrėti daugiau...

Būtinai reikia. Pamato šiluminė izoliacija turi vientisai susijungti su sienos šilumine izoliacija. Tik tokiu atveju maksimaliai sumažinami šiluminiai tilteliai.  Žiūrėti daugiau...

Vatos Lietuvos klimato sąlygomis iš viso neverta naudoti, nebent statote ne sau. Vata tarnauja, jei ji yra naudojama sauso klimato zonoje arba ji turi buti 100% izoliuota, tik taip galite pasiekti ilgalaikį apšiltinimo rezultatą. Kitu atveju, Lietuvos klimato sąlygomis praėjus 5 - 6 metams ir toks šiltinimas nueis perniek. Pirma - vata, kaip ir daugelis medžiagų, turi tendenciją traukti į save drėgmę, bet jos atiduoti nespėja šiltuoju periodu. Ta drėgmė nuo temperatūrų skirtumų ją suardo per keletą metų. Tai pat yra ir žmogiškasis...  Žiūrėti daugiau...

Yra specialios akmens vatos garso izoliuojančios plokštės, tačiau jos yra nepigios. Jeigu tarpas tarp balkių yra tuščias, tuomet reikėtų jį užpildyti. Kuo puikiausiai tiktų ruloninė arba plokštinė mineralinė akmens arba stiklo vata.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant alytnamio tipo namą, sienos paprastai šiltinamos 15-20 cm storio polistireninio putplasčio EPS70 plokštėmis, pamatai – 10 cm EPS100 plokštėmis, tad problemos išsisprendžia. Jei negalvojate šiltinti sienų, o tik pamatus, neišvengiamai pamatinė siena bus 10 cm storesnė. Tokiu atveju pamatą teks apsaugoti, pritvirtinant pamato viršutinėje dalyje visu perimetru atitinkamo pločio skardos juostą.  Žiūrėti daugiau...

Geriausia hidroizoliaciją daryti iš išorės. Iš vidaus daroma tik iš bėdos ir rezultatas ne visada būna geras, na ir patys pamatai vistiek lieka šlapi, sausas paviršius atrodo tik iš vidaus. Tačiau jei norite, galima pabandyti. Nelygumus, plyšius išsilyginti reikia iš vidaus su hidroizoliaciniu skiediniu Weber.tec 933 (senas pav. Deitermann HKS), po to visą paviršių du kartus dengti Weber.tec 930 (Deitermann DS), dengiama šepečiu. Paviršius turi būti švarus, geriausia betoninis, medžiaga laiko gana aukštą neigiamą slėgį,...  Žiūrėti daugiau...

Šiuo atveju jūsų rąstinį namuką galima apšiltinti ir iš vidinės pamato pusės. O grindų lygis neturėtų būti žemesnis negu namo cokolio viršus. Dažnai grindų lygis daromas netgi 10cm aukščiau minėto lygio. Išimtinais atvejais grindų lygis gali būti ir žemesnis, tačiau toks ketinimas turi būti motyvuotas ir tinkamai išspręstas.  Žiūrėti daugiau...

Atsakant į šį klausimą, reikėtų matyti namo sienų konstruktyvą iki pat pamatų bei išsiaiškinti, kas yra vadinama pamatu. Pačių pamatų šiltinti tikrai nereikia, tačiau, jeigu pamatu vadinama namo cokolinė dalis, tai ją apšiltinti būtina. Kaip tai geriau padaryti, priklauso nuo bendro išorės sienų sprendimo. Tai gali būti daroma tiek iš cokolinės dalies išorės, tiek ir iš jos vidinės pusės, nelygu koks yra priimtas išorės sienų ir jų sujungimo su namo cokoline dalimi sprendimas. Kai namo cokolinė dalis mažai įgilinta,...  Žiūrėti daugiau...

Galima nuėmus stogo dangą vatą pakeisti PIR plokštėmis arba purškiamom uždarų porų poliuretano putoms. Šios medžiagos iki dviejų kartų efektyvesnės, joms nebūtina sandari garo izoliacija. Purškiamom uždarų porų poliuretano putom kasmet po du tris stogus peršiltinam.  Žiūrėti daugiau...

Viską galvojate teisingai. Izoliacinės medžiagos storis įprastai atitinka perdangos balkių storį. Naudojant vatą, garo izoliacija būtina ir ją reikia įrengti ypač sandariai. Naudojant polistireninį putplastį, ji rekomenduotina virš virtuvės ir vonios kambarių.  Žiūrėti daugiau...

Pats pirmiausias ir svarbiausias darbas ir yra užpildyti oro tarpus. Po to galima daryti visa kita. Kai tarpai užpildyti, išorinis šiltinimo sluoksnis gali būti plonesnis. Apšiltinus iš išorės negaunamas pilnas efektas, nes tarpsieniuose vyksta intensyvi oro cirkuliacija ir šiluma atranda nesandarumų kur pabėgti. Rimti fasadų šiltintojai savo klientams iškarto pataria pirmiausia užsipildyti oro tarpus. Per savo 30 m. darbo patirtį esame daug namų pildę oro tarpus, kai reikėjo gręžti skyles per sutvarkyto fasado šiltinimo...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju jokių difuzinių plėvelių dėti nereikia. Difuzinę plėvelę galėsite sumontuoti vietoj ruberoido tuomet, kai bus keičiama stogo danga. Po apšiltinimo apačioje (nuo patalpų vidaus) turėtumėte sumontuoti garo izoliacinę plėvelę, kurią turite gerai užsandarinti. Medines konstrukcijas turite nutepti su medžio impregnantais - antiseptikais arba šiltinti su biria ekovata, kuri turi savo sudėtyje daug antiseptiko boro (pvz. ISOCELL ar Thermofloc). Užpildyti paruoštas konstrukcijas su ekovatomis galime ir mes.  Žiūrėti daugiau...