Namo šiltinimas – Patarimai 7 psl.

Siūlome apšiltinti Jūsų stogą ekovata. 1 kūb. m (medžiaga su darbu) kainuos 45 Eur + PVM. Bet prieš tai reikėtų užsukti OSB. Kadangi mes iš Vilniaus, o OSB susukti ne vienos ir ne dviejų dienų darbas, šituo darbu Jums reikėtų pasirūpinti patiems. Jei tai būtų iki 50 km nuo Vilniaus, galėtume susukti ir mes 1 kv. m kaina 2,5 Eur, bet dabar važinėti 4-5 dienas per toli ir per brangu.  Žiūrėti daugiau...

Atkreipiu dėmesį, kad po šiferiu reikia palikti oro tarpą vėdinimui, dėti difuzinę plėvelę ir įsprausti tarp gegnių polistireninį putplastį, rekomenduočiau bent 20 cm, geriau 25 cm Šiloporas ekstra Neo. Gegnes reikėtų paaukštinti iki reikiamo storio, prie jų prisukama gipsokartono plokštės. Garo izoliaciją galima dėti, bet ji čia būtų perteklinė, nebent palėpėje būtų vonia ar virtuvė - tai reikia spręsti sava nuožiūra,  Žiūrėti daugiau...

Ardyti jau įrengtą apšiltinimo sluoksnį nėra tikslinga.Tačiau jei įrengsite papildomą tai nemanau kad tai butu kažkas blogo.kaip pvz juk įrengiame papildomai izoliaciją tarp aukštų mediniuose namuose.Tarpaukštinėse perdangose įdėta vata izoliuoja garsą ir šilumą.Tad įrengtas papildomas sluoksnis dalinai sustabdys šilto oro srauto kylimą viršun, gerokai žemesniame aukštyje nei gegnių viršūnė. T.y. mažiau m3 oro reikės šildyti -patalpos greičiau sušils,o ir šilumos mažiau prarasite.Tad nieko neišiminėkite tiesiog...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų atveju galima atlikti šiltinimo darbus purškiant putų poliuretaną tiesiai ant OSB. Norint pasiekti gerą efektą, reikia apie 18 cm. uždarų porų PPU apie 40kg/m3 tankio. Varža R būtų apie 7,8. Kaina: priklausomai nuo darbų kiekio, darbo aplinkos ir kt. nuo 215 EUR/m3 + PVM.  Žiūrėti daugiau...

Kad nesikauptų drėgmė ir neatsirastų ateityje pelėsis, šiltinti sienas iš vidaus siūlome perlito termoizoliaciniu tinku Perlit Therm CSII (šilumos laidumo parametrai 0,064 W/mK). Tai puiki antipelėsinė priemonė, kadangi tinkas turi savybę greitai įgerti vandens garus iš per drėgnų patalpų oro ir taip greitai juos atiduoti atgal, kai patalpoje per sausa. Kitaip sakant, tinkas nuolat palaiko komfortišką žmogui patalpų drėgnumo lygį 55-60 proc. Tuo pačiu šis tinkas puikus šilumos izoliatorius. Sienos tinkuojamos nuo 2 cm...  Žiūrėti daugiau...

„KnaufInsulation" rekomenduoja apšiltinti palėpę dviejų sluoksnių natūralios mineralinės vatos izoliacija, pagaminta naudojant Ecose technologiją.Pirmas vatos sluoksnis dedamas tarp gegnių 200mm ruloninė vata, o antras, papildomas sluoksnis - po gegnėmis, tarp vidinių, gipskartonio plokščių tvirtinimui skirtų profilių dažniausiai 100mm plokštinė vata.Dviejų sluoksnių stogoprivalumai:A. Stogas atitinka naujausius STR reikalavimus, minimalūs šilumos nuostoliai.B. Per stogą neprarandama šiluma, todėl reikia mokėti mažesnes...  Žiūrėti daugiau...

Ekovata yra biri medžiaga, pagaminta iš makulatūros ir tam tikrų priedų. Visos birios medžiagos turi savybę po tam tikro laiko suslūgti. Ekovata labai gerai tinka pastogių, palėpių, perdangų apšiltinimui - visur, kur jos nepasiekia tiesioginė drėgmė. Mūrinių ar medinių apmūrytų namų sienų oro tarpų užpildymui geriau tinka termoputos. Jeigu jos yra pagamintos iš kokybiškų komponentų ir darbus atliko patyrę meistrai, tai bėgant laikui nesukris, užtikrins, kad drėgmė nepatektų į vidinę sieną, taip pat tokios termoputos...  Žiūrėti daugiau...

Namą reikėtų apšiltinti iš lauko, panaudojant 20 cm Šiloporas NEO plokštes ir aptinkuojant plonasluoksniu tinku. Iš vidaus šiltinti nerekomenduojame.  Žiūrėti daugiau...

Stogo apšiltinimui naudotas 15 cm vatos sluoksnis, varža apie 3,9 m2.K/W, šiems laikams tikrai mažoka, nes stogo šiluminė varža turėtų būti bent 5-6. Papildomamas stogo apšiltinimas būtų vykdomas taip: iš apačios tarp gegnių ar medinio karkaso sprausti dar bent 10 cm Šiloporas NEO (varža 3,1) ir uždengti gipso kartono plokštėmis.  Žiūrėti daugiau...

Naujai statomo namo šlaitinio stogo šiltinimui nerekomenduojame naudoti nei šiltinimo putų (dažniausiai naudojamos renovuojant uždarų ertmių šiltinimui, pvz. plytų sienos su oro tarpu), nei birios mineralinės vatos (dažniausiai naudojamos horizontalių paviršių šiltinimui, išpučiant specialia įranga, pvz. šaltų pastogių šiltinimui). Šlaitinio stogo šiltinimui tarp gegnių beveik be išmties naudojamos minkštos mineralinės vatos (bendras stiklo ir akmens vatos pavadinimas) plokštės arba dembliai. Rekomenduojame dėl...  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausia reikia užpildyti tuščius tarpus sienoje kokybiškomis termoputomis (kitaip jie liks „parazitiniai" ir toliau per tuštumas vyks konvekcija ir bus prarandama šiluma), po to galima žiūrėti ar reikės papildomai šiltinti namo sienas iš išorės.  Žiūrėti daugiau...

Atspindinti izoliacija nepamaišys, bet žinokite, kad mineralinos vatos vistiek reiks stogo šiltinimui apie 20-25 cm.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti šlaitinį stogą putomis tiesiai ant čerpių be plėvelių negalima, nes ateityje bus problemų keičiant suskilusias čerpes, nevyks susikaupusios drėgmės išgarinimas, kuris kaupsis apšiltinimo medžiagoje, nes ji yra atvirų porų. Norint teisingai bei laikantis instrukcijų, reikalavimų apšiltinti stogą su atvirų porų apšiltinimo medžiaga, reikalinga priešvėjinė bei garo plėvelė. Atvirų porų medžiaga yra daugiau akustinė, o ne apšiltinimo medžiaga. Pagal STR 2.05.01:2005 perdangas reikia šiltinti.  Žiūrėti daugiau...

Jei plytų mūras yra išorėje ir yra paliktas vėdinamas oro tarpas iki rąstų sienos, tai tuomet galima šiltinti iš vidaus. PAROC eXtra plokštės (iki 100 mm storio) yra montuojamos į naujai suformuotą karkasą, įrengiamas vandens garų barjeras iš 200 mikronų storio nelaidžios vandens garams polietileno plėvelės ir tuomet sumontuojamos gipso kartono plokštės. Svarbu užtikrinti, kad vandens garus izoliuojantis sluoksnis nebūtų mechaniškai pažeistas ir kruopščiai užleistas ant kitų gretutinių konstrukcijų paviršių.Jei...  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpus galima užpildyti termoizoliacinėmis putomis, nes per tuščius tarpsienius, dėl stiprios oro konvekcijos (judėjimo), šilumos nuostoliai yra patys didžiausi. Termoputų privalumai – neįgeriančios drėgmės, leidžiančios iš patalpų pasišalinti garui (kvėpuojančios), nesukrentančios, ilgaamžės.  Žiūrėti daugiau...

Pirma problema - oro tarpas. Jei tai būtų neventiliuojamas oro tarpas, galimi ir kiti sprendimai. Tačiau dažniausia oro tarpas nėra uždaras, oras jame juda. Tokiu atveju nėra kito varianto, kaip oro tarpą užpildyti izoliacine medžiaga. Geriausia tam tinka pilkojo polistireninio putplasčio Neoporo maltos granulės, kurios galingo kompresoriaus pagalba įpurškiamos į oro tarpą. Nepakanka granules supilti ir presuoti rankiniu būdu, reikalinga technikos pagalba. Granulės turi...  Žiūrėti daugiau...

Jūsų sprendimas apšiltinti namo perdangą yra teisingas. Šiltinimo principas sako: „Atskirk šilumą nuo šalčio“. O šiltinti stogą virš nenaudojamos palėpės nėra jokios prasmės. Na ir kas, kad palėpėje šalta žiemą ir karšta vasarą. Juk tam ir šiltinate perdangą, kad šios temperatūros neturėtų įtakos jūsų gyvenamosioms patalpoms. Kur dėti min. vatą nuo perdangos? Dėdami ją į stogą be antikondensacinės difuzinės plėvelės po stogo danga - ne tik tuščiai sunaudosite laiką ir pinigus, bet ir tikrai turėsite...  Žiūrėti daugiau...

Stogo šiltinimo eiga turi būti tokia (nuo apačios): - garo izoliacinė plėvelė (galim pasiūlyti Alu reflex); - vata; - virš vatos būtinai difuzinė plėvelė (vienareikšmiškai rekomenduojame "Tyvek"); - ir tik po to grebėstai, OSB, bituminė plokstė.  Žiūrėti daugiau...

Manau, kad patalpoje drėgna na dėl to, kad patalpa nešildoma. Patarimus pamato apšiltinimui rasite mūsų įmonės svetainėje, ekspertų patarimų skyriuje "pamato apšiltinimas ir hidroizoliacija". Metodika tinka tiek apšiltinant polistireniniu putplasčiu, tiek ekstruziniu polistirenu. Tačiau atsikasus, pamatą, reikia išspręsti vandens drenažo klausimą.  Žiūrėti daugiau...

Kadangi rūsys bus naudojamas, blokinio pamato apšiltinimą reikalinga įleisti į žemę iki rūsio grindų apšiltinamojo sluoksnio apačios lygio. Atkreipiu dėmesį, kad pamato apšiltinimui naudotinas polistireninis putplastis EPS 150.  Žiūrėti daugiau...

Vieninteliai Lietuvoje gaminame ekovatą ir atliekame pastatų šiltinimo darbus visoje Lietuvoje. Šiltiname visų tipų statomus ir renovuojamus pastatus ir jų konstrukcijas - sienas, pastoges, grindis, fasadus, lubas, užpildome oro tarpus ekovata. Ekovata tai celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga gaminama iš celiuliozės pluošto, impregnuoto boro druskomis. "Ekovata - patvirtinta izoliacinė medžiaga, kuri plačiai naudojama įvairiose viešosiose įstaigose, įskaitant vaikų darželius, mokymosi įstaigas ir ligonines. Jos ekologiškumas...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinant pamatus iš lauko, apsaugot pastatą nuo šalčio, esančio pamato išorėje, patekimą į pamatą, o nuo jo ir į pastatą. Apšiltinant pamatą iš vidaus, neleisit šalčio, esančio po pastatu, patekimui į pamatą. Problema ta, kad grunte po pastatu išsilaiko teigiama temperatūra, o tuo tarpu gruntas šalia pamato žiemą įšąla.  Žiūrėti daugiau...

Jums reikalingos šiltinimo medžiagos, kurių šilumos laidumo koeficientas >33% mažesnis negu putplasčio EPS100, kuris nurodytas projekte, o stipris gniuždymui būtų toks pats. Pvz, jeigu putplasčio EPS100 λd – 0,035 W/(m*K), Jums reikalinga siltinimo medžiaga su λd – 0,026 W/(m*K) ir mažesniu. Pagal šilumines savybes tai bus PIR, PUR arba fenolio putų plokštės, bet jų atsparumas gniuždymui gali būti mažesnis (reikia kad būtų stipris gniuždant - 100 kPa), todėl geriausiai tiktų purškiamos uždarų porų poliuretano...  Žiūrėti daugiau...

Uždarų porų poliuretanas geriausias būdas apšiltinti pamatus. Tai aukšta šiluminė varža ir atsparumas drėgmės, šalčio, garo ir vandens prasiskverbimui. Ši medžiaga užpildo ir užsandarina visus plyšius, įtrūkimus. Prieš pradedant darbus pamatas turi būti atkastas į išorę apie 80 cm, sausas ir be nešvarumų. Rekomenduojamas užpurškimo storis 10 cm.  Žiūrėti daugiau...

Pirmiausiai norėčiau paminėti, kad Lietuvoje nėra kontrolės ir licenzijavimo mūro oro tarpų šiltintojų, todėl šiltina kas nori ir su kokia medžiaga nori. Mūsų įmonė jau virš 27 metų šiltina įvairių namų sienų oro tarpus įvairiomis medžiagomis, todėl turime labai didelę praktiką ir galime duoti patarimų šiuo klausimu. Mūrinio namo oro tarpus galima šiltinti tiek biriomis medžiagomis (ekovata, akmens vata, stiklo vata, medžio plaušo vata, polistirolo granulėmis) , tiek skystomis medžiagomis (atvirų porų...  Žiūrėti daugiau...

Šiluminės izoliacijos principas yra uždaryti orą, tada necirkuliuoja oras ir išlieka name šiluma. Be abejo tai prieštarauja medinio namo ventiliacijai. Bet labiausia drėgmę prigeria medinis namas per oro tarpą iš išorės: drėgnas lauko oras, šaltis žiemą, taip vadinamas rasos taškas - viskas patenka iš išorės. Izoliavus oro tarpą mes apribojame drėgmės patekimą iš lauko, siena iš vidaus kvėpuos ir toliau. Didžiausia blogybė gali būti dėl neištisinio oro tarpo. Jei liks šalčio tiltelių , tai yra jei yra oro tarpe...  Žiūrėti daugiau...

Jei sau darote, tai užmirškite putas. Putos ir medis, tai nederinami dalykai. Neturėsite jokios garso izoliacijos. O jei dar gaisras, tai bus katastrofa. Džiūstant atsiranda nesandarumai. Nepasirinksite mūsų, tai viskas gerai, bet tik ne putos. Siūlome vokišką tikro medžio vatą Steico Zell. Atvežimas + medžiaga + darbas + mūsų patirtis + PVM- viso 60 Eur/kub.m  Žiūrėti daugiau...

Jūsų aprašymas šiltinimo būdas yra vadinamas vėdinama konstrukcija. Įrengimo technologija tokia kaip ir aprašote, tačiau nereiktų pamiršti ir vėjo izoliacinio sluoksnio priglundančio prie sudėtos šiltinimo medžiagos. Rąstinio namo sienų šiltinimui rekomenduojame naudoti akmens vatos plokštes, nes jos puikiai izoliuoja šilumą, yra laidžios vandens garams, nekeičia matmenų dėl temperatūrų ir medienos matmenų pokyčių, nedegios bei ilgaamžės. Jūsų atveju siūlome akmens vatos plokštes: SUPERROCK PREMIUM (šilumos...  Žiūrėti daugiau...

Jeigu palėpė bus negyvenama, tai vienareikšmiškai pakanka šiltinti tik stogo perdangą. Šiltinti stogo šlaitų jums tikrai nėra tikslo. Nereikės šildyti antro aukšto, kas reikš mažesnes šildymo išlaidas ir greitesnį namų įšilimą. Siūlau apšiltinti stogo perdangą bent 35 cm storiu ekovata.  Žiūrėti daugiau...

Galima apšiltinti ir stogą, bet problema ne čia dėl kondensato kaupimosi, o perdangos šiltinime. Šiluma pabėga per nesandari šiltinimo medžiagą perdangoje ir ties stogu susimaišo su šaltu oru. Taip susidaro kondensatas, kuris virsta vandeniu. Rekomenduoju apsišiltinti perdangą su sandariomis ir drėgmės nebijančiomis medžiagomis.  Žiūrėti daugiau...

Šiuo metu turbūt pats populiariausias ir daugiausiai naudojamas medinių namų apšiltinimo būdas būtų purškiama ekovata. Ekovata galima šiltinti šlapiu ir sausu būdų. Kokiu būdų šiltinti apsprendžia šiltinimo sluoksnio storis. Tam, kad būtų galima apšiltinti ekovata reikalingas karkasas. Kaip pasiruošti karkasą mes konsultuojame objekte, tada ir paskaičiuojama preliminari šiltinimo darbų kaina.  Žiūrėti daugiau...

Sienas galima šiltinti ir polistiroliu, B klasei pakanka 15 cm. A klasei 30 cm balto polistirolio. Bet namo šiltinimui pagrindinis kriterijus yra stogas, jį šiltintis šiuo metu geriausia poliuretano putomis, stogui reikėtų bent 25 cm atvirų porų poliuretano. Šiuo atveju turėtumėte sandarų ir šiltą stogą.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant bet kokiomis vatomis, visos jos turi sukritimą ir vandens įgeriamumą. Visais atvejais šiltinant akmens vata reikia naudoti vėjo izoliaciją. Šiltinant putų poliuretanu - tai yra besiūlė sistema, elastingas, kvėpuojantis produktas. Tada turėsite šilta ekologišką, ekonomišką, sandarų pastatą. Besiūlės šiltinimo sistemos privalumai: medžiaga dengiama ant šiltinamo paviršiaus purškimo būdu, naudojama sunkiai prieinamose vietose. Tai vientisa, monolitinė, naikinanti šalčio tiltus sistema.  Žiūrėti daugiau...

Pats paprasčiausias būdas pripūsti tarp gegnių atvirų, arba uždarų porų poliuretano. Ekonomiškai naudingiausia naudoti atvirų porų poliuretaną. B klasės stogui pakankama būtų 24 cm (varža R 6,31, U-0,16) A klasės stogui 38 cm (varža 10 R, U-0,1).  Žiūrėti daugiau...

Čia keliami daugiau hipotetiniai klausimai nei tiksliniai dėl konkrečių sprendinių, bet, bet kuriuo atveju, konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad konstrukcinės medžiagos liktų orasausėj būklėj. Drėgmė akmens vatai nekenkia, tačiau kenkia kitoms konstukcinėms medžiagoms: medienai, apdailai ir kt. Todėl, jei konstrukcijoje yra pratekėjimų ar nėra užtikrinamas stogo pakankamas vėdinimas, tikslinga, kad tokias vietas Jūs ištaisytumėte ir nelaukdamas pavasario.  Žiūrėti daugiau...

Atsakymas į Jūsų klausimą priklauso nuo to, apie kokias putas Jūs klausiate ir kokio rezultato tikitės. Ilgalaikį sandarumą garantuojanti GAMO technologija rekomenduoja sienoms 10 cm sluoksnį, o stogui - 15 cm.  Žiūrėti daugiau...

Visada efektyviau, paprasčiau ir netgi pigiau šiltinti iš išorės. Tačiau tais atvejais, kai šiltinimas iš išorės yra neįmanomas, lieka galimybė apsišiltinti ir iš vidaus. Tam gali būti naudojamos įprastinės šiltinimo medžiagos, t. y. polistirolis arba mineralinė vata, tačiau šiuo atveju ant išorinių sienų paviršių gali susidaryti kondensatas, kurį negali sugerti izoliacinis sluoksnis. Todėl su laiku gali susidaryti situacija, kad atsiras pelėsis. Laikoma, kad tokios sistemos (su tradicinėmis izoliacinėmis medžiagomis)...  Žiūrėti daugiau...

Jei sienos yra iš "sandwich" plokščių, rekomenduojamas ir galimas papildomas sienos šiltinimas būtų iš išorinės pusės, kaip MS 07 brėžinyje( http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462738&random=18786&lang=lt ), bet reiktų inžinieriaus - konstruktoriaus pagalba pasiskaičiuoti tokios konstrukcijos laikančio karkaso ir tvirtinimo elementų kiekį ,būdą ir elementų išdėstymo schemą. Iš vidinės pusės jūs papildomai galite apšiltinti tik 50mm storio akmens vatos sluoksniu tarp karkaso elementų...  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinti lubas iš viršaus reikėtų polistirenu arba vata. Reikėtų nors 10 cm sluoksnį sudėti ant perdangos ir užbetonuoti arba sudėti balkius ir į tarpus sudėti šiltinamą medžiagą, po to apkalti viršų plokšte, kad vaikštant nesulaužytų ar nesumintų.  Žiūrėti daugiau...

Seną lentelių apdailą ir bituminę dangą reikia nuimti. Tada užkamšyti akmens vata plyšius tarp rąstų. Vėliau uždėti difuzinę plėvelę prie rąstų ir tvirtinti karkasą, kurį užpildykite akmens vatos plokštėmis. Toliau ant karkaso dėkite priešvėjinį sluoksnį (difuzinę plėvelę, priešvėjinę vatą ar kitas lakštines medžiagas) ir pritvirtinę oro tarpą formuojančius tašus prikalkite naują lentelių apdailą.  Žiūrėti daugiau...

Įrengiant stogo konstrukcijas rekomenduojame vadovautis bendraisiais reikalavimais: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/general+...Jokių būdu negalima palikti oro tarpelių tarp šilumos izoliacijos ir difuzinės plėvelės, PAROC akmens vata turi būti sandariai uždaryta iš abiejų pusių, iš vienos - garo izoliacine plėvele, iš kitos - difuzine plėvele. Kitu atveju gaminys neatliks savo funkcijos konstrukcijoje. Šioje nuorodoje rasite šlaitinių stogų įrengimo mazgus: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo......  Žiūrėti daugiau...

Iš aprašymo galima numanyti, kad sluoksniai yra parinkti tinkami, tik neaišku, kokia plėvelė yra parinkta tarp vėdinamo tarpo ir vatos. Jei ji yra laidi vandens garams, t. y. difuzinė plėvelė, tuomet viskas gerai. Kitas dalykas, kad šilumą izoliuojančio sluoksnio storis (vėl neaišku, kokia vata suklota) turėtų būti apie 30 cm, kad atitiktų minimalius norminius šiluminius reikalavimus. Kaip turėtų atrodyti Jūsų stogo konstrukcija su rekomenduojamais sluoksnių storiais, Jūs galite pažiūrėti internete: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo......  Žiūrėti daugiau...

Šiltinti iš vidaus verta, jei nėra jokių galimybių šiltinti iš išorės. Tačiau polistireninio putplasčio plokštės neturėtų būti storesnės nei 5 cm. Priešingu atveju galite rasos tašką „įsileisti" į vidų, namo sienos pradės rasoti.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu norite turėti šiltą namą, sienų oro tarpus būtina užpildyti termoizoliacine medžiaga. Nepriklausomai nuo to, ar sienos šiltintos iš lauko pusės, ar iš vidaus, jeigu oro tarpas tuščias, visada turėsite šilumos nuostolius. Tą patvirtina daugiametė darbo praktika, šiltinant namų sienas termoputomis. Tuo užsiimame jau 16 metų. Sienų oro tarpus galima užpildyti polistirolo granulėmis, ekovata arba termoputomis. Mes siūlome geriausią variantą - užpildymą termoputomis.  Žiūrėti daugiau...

Rekomenduoju apsišiltinti 15 cm storio gamo termoputa. Turėsite ekologišką, sandarų stogą. Juk per stogą patiriami didžiausi energetiniai nuostoliai.  Žiūrėti daugiau...

Atsakyti į jūsų klausimus būtų galima apžiūrėjus namą vietoje. Gali būti, kad tarp aukštų oro tarpas yra atskirtas, tada nėra problemos šiltinti 2a. Taip pat yra galimybė, kad yra 2 oro tarpai. Kaip sakiau, reikėtų pažiūrėti vietoje. Randamės Palangoje, apžiūra būtų nemokama.  Žiūrėti daugiau...

Šaltą stogo perdangą siūlome Jums apšiltinti užpučiant perdangą uždarų porų putų poliuretanu. Tai pati šilčiausia m-ga iš visų esančių rinkoje, joje nesiveisia graužikai, o žmogui ji yra draugiška, užtikrinamas sandarumas ir geras termoizoliacijos sujungimas su mūrlotais, nereikia jokių plėvelių, ji neįdrėksta, nesensta, nesukrenta ir t.t.  Žiūrėti daugiau...

Statybų metu rostverkas šiltinamas iš trijų pusių: iš lauko - 20 cm, iš apačios ir vidaus - 10 cm Šiloporas Geo EPS 100 plokštėmis. Norint pasiekti skaičiuotiną A++ ar A+ energinio efektyvumo klasę, reikalinga atlikti išsamesnius skaičiavimus, įvertinant viso namo perimetrą ir kitus energinio efektyvumo faktorius. Jūsų atveju, siekiant papildomai apšiltinti jau pastatyto namo rostverką, rekomenduotina apšiltinti tik iš lauko, panaudojant 20 cm Šiloporas Neo EPS 100 plokštes.  Žiūrėti daugiau...

Jeigu garažas bus nešildomas turite apšiltinti vidinę namo sieną, besiribojančią su garažu. Galima dar ir bent po 50 cm išorinių sienų apšiltinti iš vidaus, kad šaltis per mūrą nepereitų į vidaus patalpas. Jeigu apšiltintas sienos, besiribojančios su garažu, pamatas iš garažo pusės grindų galite ir nešiltinti. EPS ir XPS skiriasi atsparumu gniuždymui ir drėgmės pralaidumu, garažo grindims geriau dėti XPS. Jeigu nuspręsite grindų nešiltinti, po smėlbetoniu turite įrengti sandarią hidroizoliaciją, priešingu atveju...  Žiūrėti daugiau...

Jei gerai supratau, sienos šiluminės varžos dedamosios maždaug tokios: 5 cm putplastis - 1,282 5 cm stiklo vata - 1,2195 18 cm karkasas su putplasčiu 3,615 (komentaras: karkaso medinė dalis žymiai sumažina bendrą varžą, tinkuoto putplasčio atveju varža 4,615) blokas 0,006 Bendra varža 6,1225 Patarimas: Sienos varža tenkina tik B klasę (A klasei reikalavimas 6,67), mažinti sienos šiluminę varžą tikrai neprasminga.  Žiūrėti daugiau...

Sienų šilumos izoliacinės savybės priklauso ne tik nuo jų storio, bet ir nuo panaudotų medžiagų. Sprendžiant iš termovizinių nuotraukų lauko sienos ne vientiso mūro, naudoti ir blokeliai, todėl reikia tikrai įsitikinti ar nėra oro tarpo, bei kokios medžiagos naudotos. Ką, kiek, kuo ir kaip reikėtų šiltinti po to kai bus aišku per kur namas, ar butas netenka daugiau šilumos: sienas, langus ar perdangą.  Žiūrėti daugiau...

Galime pasiūlyti inovatyvią vidaus apšiltinimo sistemą Remmers Iq therm. Vidaus apšiltinimo sistemą Remmers iQ therm, tai sistema "sumuštinis" kurią sudaro: klijai, apšiltinimo plokštė, tinkas, tinklelis, išlyginamasis sluoksnis ir dažas. Galimi sistemos storiai: 3, 5 arba 8 cm. Dazai24.lt siūlo pasaulinę naujieną – iQ-Therm – vidaus sienų apšiltinimo sistemą. Tai aukštos kokybės sanavimo sistema, pralaidžių kapiliarų pagalba reguliuojanti šilumą ir drėgmę pastato viduje.  Žiūrėti daugiau...

Pirmu variantu paimate termovizorių pažiūrite šaltas vietas, dar galite pasidaryti sandarumo testą, kad parodytų per kur išeina šiluma iš namo. Arba paskambinkite nurodytais kontaktais konsultacijai. Sudėjus vatą, tikiuosi sudėjote visur ir garo izoliaciją.  Žiūrėti daugiau...

Vėdinamam antro aukšto fasadui rekomenduojame naudoti dvitankės struktūros akmens vatą VENTIROCK SUPER. Naudojant šį gaminį jums nereikės papildomo priešvėjinio sluoksnio. Taip sutaupysite ir darbo laiko bei kaštų, ir sienos storis bus plonesnis. Tai puikiomis šiluminėmis savybėmis pasižymintis gaminys kurio šilumos laidumo koeficientas lambda = 0.033 W/mK. Jeigu tai yra renovuojamas namas tai vidinis/minkštesnis sluoksnis glaudžiasi prie izoliuojamo paviršiaus, taip apgaubdamas visus nelygumus, o išorinis/kietesnis sluoksnis...  Žiūrėti daugiau...

Siūlytume Jums karkasinę pirtelę apšiltinti mūsų gaminamomis termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis. Tai specialia technologija pagaminta plokštė, turinti dvigubą funkciją - poliuretano izoliacijos sluoksnį ir klinkerio plytelių apdailą. Plokštė montuojama ant medinio arba metalinio karkaso, prisukant sraigtais. Sausas procesas leidžia vykdyti darbus ištisus metus. Taip gaunama nedegi, atspari smūgiams, atmosferos poveikiams, taupanti šilumą, nereikalaujanti eksploatacinės priežiūros, puikios išvaizdos apdaila. Mūsų...  Žiūrėti daugiau...

Na, pagal jūsų aprašytą situaciją viskas skamba gana sudėtingai. Žinoma, galite bandyti dėti mineralinę vatą, ją išpjaustinėti, surišinėti, tačiau maksimalaus efekto nepasieksite, deja. Būtent mediniams namas, kurių sienos nelygios, geriausias sprendimas būtų šiltinti ekovata. Ekovata yra biri medžiaga, todėl užsipildo visi tarpai bei nelygumai ir gaunasi vientisas, besiūlis izoliacijos sluoksnis. Apskritai ekovata yra celiuliozės pluoštas, todėl pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medžio - priima ir išgarina drėgmę....  Žiūrėti daugiau...

Pateikiu ištrauką iš Statybos taisyklių "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu": Kad iš viršaus į polistireninį putplastį arba į jo siūles neprasiskverbtų betonas ar skiedinys, šilumos izoliacija iš viršaus turi būti padengta skiriamuoju sluoksniu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus popierius, geotekstilė bei kitos tam tikslui tinkamos medžiagos. Pažymėtina, kad naujai pastatytų pastatų konstrukcijose būna padidintas statybinės drėgmės kiekis. Dėl to grindų skiriamajam sluoksniui nerekomenduojama...  Žiūrėti daugiau...

Garo izoliacinė plėvelė dedasi iš vidaus ant šilumos izoliacijos sluoksnio. Ji dedama tam, kad apsaugoti šilumos izoliaciją nuo viduje susidarančių garų. Taip pat ši plėvelė veikia kaip sandarumo barjeras. Gipsas turėtų dėtis ant garo plėvelės.  Žiūrėti daugiau...

Patarsiu tai, ką kiekvienas gali atlikti savomis jėgomis. Jei stogas nekiauras, įsprauskite tarp gegnių polistireninio putplasčio plokštes (rekomenduotina Šiloporas Ekstra Neo ar Šiloporas EPS 70N (neoporas). Jei norit gyventi šilčiau, gegnes reikėtų paaukštinti bent 10 cm storio tašais, uždengti putplastį garo izoliacijos (polietilenine) plėvele ir prisukti gipso kartono plokštes. Vėliau, keičiant stogą, iš viršaus putplastį reikėtų apdengti difuzine plėvele ir palikti iki stogo dangos 4 cm ventiliacinį oro tarpą....  Žiūrėti daugiau...

Visų pirma šiltinant šlapiuoju būdu Jūsų ekovata išdžius tik po kokių pusantrų metų ir tai jei nebus uždengtos. Antra jos po trijų-keturių metų pasės per du metrus apie penkis centimetrus. Kalbu ne šiaip sau, o todėl, kad vienas mano draugas prieš vienuolika metų šitaip darėsi, tik stogą iš vidaus, tai nepagalvojęs po kokių trijų mėnesių užsuko gipso plokštes, o jau po savaitės jas visas nuiminėjo ir metė, lauk nes jos subrinko, tada laukė dar apie metus kol išdžiuvo ekovata. Per tą laiką ji dar sugebėjo pasėsti...  Žiūrėti daugiau...

Pamatus šiltinti rekomenduotumėm uždarų porų poliuretano putomis. Bus užtikrintas sandarumas (poliuretano putos įsiskverbia į visus tarpus, priglunda prie visų neligumų), hidroizoliacija ir aukšta šiluminė varža. Pamatus į gylį reikėtų atsikasti tiek, kiek planuojate šiltinti. Į plotį - 1.2 m tam, kad šiltintojas netrukdomai teisingai atliktų šiltinimo darbus.  Žiūrėti daugiau...

Galiu tik užjausti, kad atliktas darbas jokių rezultatų nedavė. Taip ir turėjo būti, šiluma per susidariusį oro tarpą (sukritus pjuvenoms) išėjo lauk. Rezultatas būtų buvęs toks pat, jei būtumėte apšiltinęs ir 20 cm izoliacinės medžiagos sluoksniu. Situacija pasikeistų, jei susidariusį oro tarpą užpildytumėte izoliacine medžiaga - polistireninio putplasčio granulėmis ar termoputomis. Tačiau gerą efektą gautumėte tik papildomai dar apšiltinę iš lauko, nors tai jau nemažai kainuotų. Žinoma, yra ir lengvesnis,...  Žiūrėti daugiau...

Norit maksimalios šilumos šiltinkitės uždarų porų poliuretanu, sienoms pakaktų 10 cm, tačiau stogas (nuo kurio reikėtų pradėti namo šiltinimą) reikalautų 15-20 uždarų porų arba 25-30 atvirų porų poliuretano. Taupant galima rinktis sienoms polistirolą arba neoporą. Polistirolio pakaktų 15 cm. Tačiau pažymėtina, kad stogas turi būti apšiltintas 30 proc. daugiau. Sandarumas kita tema, tačiau ji neatsiejama su namo šiltinimu.  Žiūrėti daugiau...

Vatos užpūsti nederėtų, nes vatoje susikaupusi drėgmė turi turėti oro tarpą išgarinti drėgmę. Apklijavimas klinkerio jokios naudos neduos, belieka arba pūsti į tarpą tarp blokelio ir gkp, arba nuimti gipsą ir pūsti putų poliuretaną ant sienos, tada iš naujo užsukti gkp. Kad gipsas nesubanguos, mažai tikėtina. Patikimiausias būdas užsisandarinti sienas nuėmus gkp, be to reikėtų nepamiršti stogo. Šiluma kaupiasi viršuje, jei stogas šiltintas taip pat akmens vata, greičiausiai sandarumo ir stogo šiltinime trūksta....  Žiūrėti daugiau...

Reikia aiškintis, koks šiltinimas, kurioje vietoje šarmoja. Ar tai šalia grindų, ar lango, ar lubų. Tik žinant visas aplinkybes galima siūlyti sprendimo būdą. Gali būti, kad čia yra nekokybiško darbo rezultatas. Arba pasirinktos šiltinimo medžiagos yra netinkamai sudėtos. Ypač šiltinantis vata tokių atvejų pasitaiko labai daug.  Žiūrėti daugiau...

Labai sudėtinga suprasti iš pateikto trumpo aprašymo, apie kokią čia pertvarą eina kalba, jei aprašoma stogo konstrukcija, tačiau galima aptarti pagrindinį principą: visos pastato apšiltintos atitvaros (stogas, išorės sienos, grindys ant grunto ar virš nešildomo rūsio ir t.t.) turi atitikti pastato šildomą patalpų tūrį ir ribotis būtent tik su šildomomis pastato patalpomis. Jei, kaip supratau, palėpė yra negyvenama ir nešildoma žiemos mėnesiais, o apšiltintas šlaitinis stogas, tuomet iš tokio šilumos izoliacijos sluoksnio...  Žiūrėti daugiau...

Įdomu, ką norite šiltinti iš vidaus. Dažniausiai iš vidaus nieko negalima šiltinti, jūs izoliuojate sieną nuo kambario oro. Apšiltinta-izoliuota siena nesušyla nuo kambario oro - tai yra ji dar labiau peršąla ir pasidaro drėgna. O kadangi ji uždengta, tai ji nesivėdina ir neturi sąlygų išdžiūti. Taigi tarp šiltinimo medžiagų ir sienos atsiradusi drėgmė sukuria sąlygas grybeliui ir pelėsiams, kurie yra kenksmingi sveikatai. Šiaip tai šiltinimas turėtų būti iš lauko. Politerolis iš vidaus visai netinka.  Žiūrėti daugiau...

Truputį neaiški situacija. Jei sienos storis tik 30 cm, kaip gali būti oro tarpai, gal nebent oro tarpas. Maksimaliai oro tarpas gali būti 6 cm, jei sienas iš dviejų dalių po pusė plytos. Jei tarpas ne mažesnis nei 5 cm, galime jį užpūsti ekovata. 5 cm apšiltinimo mažoka, kad namas būtų pakankamai šiltas, bet kad šiltesnis - pasijaus iškart. Net šiltinant namą iš lauko, tarpas būtinai turi būti užpūstas, kitaip šiltinimas iš lauko neduos efekto.  Žiūrėti daugiau...

Jūs neparašėte koks tas medinis namas - karkasinis ar rąstinis. Jei tai karkasinis, reikia nuimti vidinę apdailą ir pažiūrėti koks apšiltinimo, jei toks yra, stovis. Ko gero reiks jį pašalint, pastorint karkasą iki 20 cm ir jį apšiltint ekovata. Jei tai rąstinis namas, reikia iš vidaus montuoti karkasą 8-10 cm ir užpūsti ekovata šlapiu būdu. Tada montuojamas gipsokartonas ar medinių dailylenčių apdaila. Čia jau Jūsų skonio reikalas. Be to šilumos nuostoliai būna ne tik per sienas. Ypač reikia atkreipti dėmesį į...  Žiūrėti daugiau...

Rąstinį namą kokybiškai galima apšiltinti tik ekovata. Visos kitos šiltinimo medžiagos nėra tinkamos rąstiniam namui. Jūsų namą galima apšiltinti keliais būdais. Pirmas būdas – šlapiasis. Daromas kryžminis karkasas – pirmas sluoksnis horizontalus, sukamas tiesiai ant rąsto 5x5 cm bruselis, maždaug kas 80 cm, antras – išlyginamasis vertikalusis. Atstumas tarp vertikalių – ne daugiau kaip 60 cm. Vertikalus sukamas prie horizontalaus per tarpines arba montažinius kampus, jį atitraukiant, išlyginant pagal gulsčiuką,...  Žiūrėti daugiau...