Paroc, UAB ekspertų komentarai

Pagal statybinės fizikos reikalavimus garo izoliacinė plėvelė dedama iš šiltosios atitvaros pusės. Tačiau galima įtraukti garo izoliacinę plėvelę tarp šilumos izoliacijos sluoksnių išlaikant santykį 1:3. Tai yra, jei šilumos izoliacijos sluoksnis iki garo izoliacijos yra 5 cm, tai už garo izoliacijos turi būti ne mažiau nei 15 cm. Todėl abu variantai yra teisingi.

Galite naudoti ir tvirtus kaproninius siūlus ir pakalti iš apačios storesnę lentą nei sijų plotis ir taip suformuoti lentynėles arba galite prikalti papildomus tašus sijų šonuose. Svarbu, kad neatsirastų plyšių tarp akmens vatos plokščių ir medinių sijų. Tam reikia, kad akmens vatos sluoksnio plotis būtų bent 2 proc. platesnis nei atstumas tarp gretimų sijų. Iš klausimo neaišku, ar ši konstrukcija ribos šildomas ir nešildomas skirtingas tarpaukštines patalpas. Jei taip, tai privaloma įrengti orą ir vandens garus izoliuojantį sluoksnį iš polietileno plėvelės, kuri klojama iš šiltosios konstrukcijos pusės. Jei patalpų temperatūriniai režimai yra vienodi, šio sluoksnio įrengti nebūtina.

Jei nuspręsite šiltinti PAROC akmens vata, tuomet rekomenduojame vadovautis šiai brėžiniais: 1)Tinkuojamos mūro sienos šiltinimo detalė:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/m... 2)Mūro sienos šiltinimo detalė įrengiant vėdinamą oro tarpą:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/m...

PAROC rekomendacijos šiltinant mūro sienas: 1. Įrengiant sienas su vėdinamu oro tarpu, apsauga nuo vėjo yra parenkama pagal STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių-techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės"reikalavimus. 2. Trisluoksnėse mūro sienose ryšys tarp apkrautos ir neapkrautos mūro dalies turi būti užtikrintas armatūros tinklais arba kitokiais ryšiais, numatytais projekte. 3. Įrengiant trisluoksnę mūro sieną su vėdinamu oro tarpu, turi būti užtikrintas oro judėjimas jame. 4. Trisluoksnėje mūro sienoje rekomenduojamas minimalus vėdinamo oro tarpo plotis 30 mm. 5. Trisluoksnėse mūro sienose virš sąramų, atsitiktinės drėgmės nuvedimui į išorę, rekomenduojame įrengti hidroizoliacijos sluoksnį. 6. Šiltinant masyvias sienas iš išorės, kai apdailai naudojamos lakštinės medžiagos, būtina įrengti vėdinamą oro tarpą tarp apdailos medžiagos ir šilumos izoliacijos ar apsaugos nuo vėjo ir užtikrinti oro judėjimą jame. 7. Kai šilumos izoliacijos sluoksnis vėdinamose sienose yra įrengiamas iš universalių plokščių, jų apsaugai nuo vėjo rekomenduojame naudoti plokštes PAROC WAS 25t , PAROC WAS 35t ar PAROC WAB 10t. 8. Universalias plokštes PAROC eXtra ir PAROC eXtra plus rekomenduojame naudoti: a. 565 mm pločio į medinį karkasą, kai karkaso žingsnis 600 mm, b. 610 mm pločio į metalinį karkasą, kai karkaso žingsnis 600 mm. 9. Po mediniais karkaso tašais, tvirtinamais prie mūro ar betono sienos, rekomenduojame įrengti hidroizoliacines juostas. 10. Vėdinamų fasadų metalo profilių įtakos sienos šilumos perdavimui sumažinimui rekomenduojame: a. naudoti termoprofilius, b. apsaugos nuo vėjo akmens vatos plokštes PAROC WAB 10t tvirtinti ant metalo profilių, c. metalo profilį prie masyvios sienos tvirtinti per plastiko tarpines. 11. Vėdinamiems ir tinkuojamiems fasadams mazgus, detales, darbų eiliškumą ir reikalavimus pateikia fasadų sistemų tiekėjai. Visu galimus šiltinimo variantus vėdinamoms konstrukcijoms rasite čia: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/d...

Taip, toks šiltinimo būdas yra geras, tik reikia nepamiršti tarp rąstų ir akmens vatos plokščių sumontuoti oro barjero sluoksnį, tam tinka difuzinė plėvelė.

Akmens vatos gamintojas PAROC rekomenduoja: - Šiltinant perdangas, esant šaltai palėpei, šilumos izoliaciją visu pastato perimetru būtina papildomai apsaugoti nuo vėjo infiltracijos. - Šiltinant perdangas, akmens vatos plokštės turi būti klojamos ant lygaus pagrindo. Jei ant perdangos plokštės yra išvedžiojami komunikaciniai vamzdžiai, rekomenduojame įrengti išlyginamąjį sluoksnį iš smėlio ar kito biraus užpildo. Visus konstrukcinius mazgus galite rasti šioje nuorodoje:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/inner+in...

Šlaitinio stogo šiltinimui rekomenduojame: 1. Įrengiant šlaitinius stogus, būtina laikytis STR2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. 2. Šlaitinių stogų vandens garų izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės rekomenduojama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių taip, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį (1:3). 3. Vandens garus izoliuojančiam sluoksniui naudojamų medžiagų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti ar kitu būdu užsandarinti. 4. Šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Tam būtina įrengti vėdinamą oro tarpą, kurio aukštis yra nustatomas skaičiavimais, bet ne mažesnis nei 50 mm ir užtikrinti oro judėjimą jame: a. kai hidroizoliacijai naudojama difuzinė plėvelė – vėdinamas oro tarpas turi būti tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos; b. kai hidroizoliacijai naudojamos mažai vandens garams laidžios medžiagos – vėdinamas oro tarpas turi būti tarp apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacijos. 5. Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos. 6. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos vėdinimo angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis už 1:500 vėdinamo pastogės grindų ploto. 7. Plokštes PAROC eXtra arba Paroc eXtra plus rekomenduojame naudoti: a. 565 mm pločio į medinį karkasą, kai karkaso žingsnis 600 mm, b. 610 mm pločio į metalinį karkasą, kai karkaso žingsnis 600 mm. Visus šlaitinių stogų šiltinimo mazgus rasite čia:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo...

Pirmiausia rekomenduojame pasitikrinti, ar pagal PAROC rekomendacijas buvo apšiltinta stogo konstrukcija. Visus šlaitinių stogų šiltinimo mazgus rasite čia: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo...Difuzinė plėvelė turi maksimaliai sandariai uždengti akmens vatą, kad būtų išvengta oro judėjimo joje. Kitu atveju tikėtina, kad panaudojote netinkamą gaminį.

Po čerpėmis esantis polietilenas tikriausiai yra difuzinė plėvelė, bent jau taip turėtų būti, reikėtų, kad Jūs tai patikrintumėte. Norint apšiltinti papildomu PAROC akmens vatos sluoksniu, Jums reikėtų nuimti kartoną, sukalti skersinius tašelius (gali būti 5x5cm, 5x10cm ir tt) ir į tarpus sudėti akmens vatą. Sekančiu sluoksniu klojama garo izoliacija ir apdailos sluoknis (pvz gipso kartono plokštės).

Oro tarpas turi būti tarp išorinės apdailos ir priešvėjinio sluoknio pvz. priešvėjinės akmens vatos. Likusi vieta turi būti užpildoma universaliomis akmens vatos plokštėmis, o garo izoliacija įrengta iš vidinės pusės.

Šiltinimo būdas - teisingas. Tačiau įrengiant vėdinamą konstrukciją, reikia, kad oras ne tik turėtų iš kur patekti, bet ir pro kur išeiti. Tai reiškia, kad jei stogo danga labai sandariai jungiasi su siena, reikia specialiai suformuoti apsaugotus nuo kritulių patekimo plyšius arba kaminėlius. Jei stogo danga nesijungia su mūru labai sandariai ir oras turi pro kur išeiti, tai stogas bus įrengtas gerai.

Įrengiant stogo konstrukcijas rekomenduojame vadovautis bendraisiais reikalavimais: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/general+...Jokių būdu negalima palikti oro tarpelių tarp šilumos izoliacijos ir difuzinės plėvelės, PAROC akmens vata turi būti sandariai uždaryta iš abiejų pusių, iš vienos - garo izoliacine plėvele, iš kitos - difuzine plėvele. Kitu atveju gaminys neatliks savo funkcijos konstrukcijoje. Šioje nuorodoje rasite šlaitinių stogų įrengimo mazgus: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo...

Siūlome išmatuoti santykinę drėgmę. Greičiausiai pagrindinė problema - nepakankamas patalpų vėdinimas.

Bandysiu atspėti, kad šios bėdos prasidėjo pasikeitus langus į plastikinius. Kas atsitiko? Nauji sandarūs langai nebeužtikrino prieš tai buvusio natūralaus oro apsiketimo, koks būdavo per senus ir kiaurus langus į natūralios ventiliacijos kanalus per ventiliacines groteles. Dabar šio oro srauto apsikeitimo nebeliko ir natūralios ventiliacijos kanalai praktiškai nebefunkcionuoja. Visa buitinė drėgmė lieka patalpose, o atvėsus orams pradeda kondicionuotis ant atvėsusių vidinių patalpų paviršių ir sudaro puikias sąlygas pelėsiniui grybui.Pagrindinis vaistas būtų į kiekvieno lango rėmą įstatyti mikroventiliacines groteles, kad vėl būtų užtikrintas natūralus oro srautas. Ar tai padidins šilumos nuostolius? Taip. Jei jūs apšiltinsite sienas iš vidaus, tai vis tiek nesukurs oro judėjimo patalpose, o taip šiltinant neišvengiamai bus palikti šalčio ar, kaip dabar vadinami, šilumos tilteliai tarp skirtingų konstrukcijų ir jų jungčių, ant kurių ir toliau sėkmingai veisis pelėsis. Tokie nevaldomi procesai vyksta visoje Lietuvoje, nes žmonėms dar sunku suvokti, kad pastatas yra vieninga sistema ir jį renovuoti reikia visą, įskaitant ir naujos priverstinės rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą, kur oras apsikeistų kontroliuojamu būdu, o perteklinė drėgmė būtų pašalinama.

Sujungimą tarp polistirolo ir difuzinės plėvelės reikia sandarinti, nes funkciniai sluoksniai pastate turi būti vientisi t.y. stogo šiltinimo sluoksnis (vata) turi jungtis su sienos šiltinimo sluoksniu (polistirolu), o priešvėjinis sluoksnis (difuzinė plėvelė) turi jungtis su sienos priešvėjiniu sluoksniu, jūsų atveju - su polistirolu.

Galima taip šiltinti, tik reikia atsižvelgti į pora aspektų. Vatos sluoksnis tarp gegnių turi būti ne plonesnis nei 30cm - turi būti išlaikytas santykis 1:3 t.y. šilumos izoliacijos sluoknio storis, žiūrint iš vidaus, iki garo izoliacijos (kurį Jūsų atveju atitiks OSB plokštė) turi būti ne didesnis nei ketvirtadalis visos šilumos izoliacijos storio.

Rekomenduojame apšiltinti lubas atsižvelgiant į šį brėžinį: http://www.paroc.lt/Channels/lt/building+insulation/cad+designs/inner+in... Garo izoliacija iš balkių apačios reikalinga - sumažina garų patekimą į konstrukciją bei užtikrina konstrukcijos sandarumą. Taip pat reikia nepamiršti įrengti vaikščiojimo takus link tų vietų, kur pastato eksploatacijos metu gali prireikti prieiti, pvz. prie kamino, lango ir pan.

Tarp medinių sijų rekomenduojame montuoti minkštas akmens vatos plokštes, nes jos įsispraudžia ir pilnai užpildo erdvę. Pastato eksloatacijos metu, esant temperatūriniams pokyčiams, akmens vatos plokštės nesiplečia ir nesitraukia, todėl nesusiformuoja jokie plyšiai. Teisingai apšiltinus lubas, drėgmė, kuri praeis pro garo izoliaciją, praeis pro akmens vatą ir išsivėdins. Taip konstrukcija liks sausa ir mažiau laidi šilumai.

Geriausiai būtų, jei Jūs nuspręstumėte mansardos šiltinimui dėti vieną iš pasirinktų medžiagų dėl jų skirtingų medžiagų savybių ir techninių charakteristikų. Skiriasi jų degumo klasės, pralaidumas vandens garams, skiriasi ir pastato konstrukcijos, kur jos galėtų būti pritaikytos. Kaip apšiltinti mansardą naudojant akmens vatos gaminius, Jūs galite pasižiūrėti internete adresu: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/default.asp

Iš aprašymo galima numanyti, kad sluoksniai yra parinkti tinkami, tik neaišku, kokia plėvelė yra parinkta tarp vėdinamo tarpo ir vatos. Jei ji yra laidi vandens garams, t. y. difuzinė plėvelė, tuomet viskas gerai. Kitas dalykas, kad šilumą izoliuojančio sluoksnio storis (vėl neaišku, kokia vata suklota) turėtų būti apie 30 cm, kad atitiktų minimalius norminius šiluminius reikalavimus. Kaip turėtų atrodyti Jūsų stogo konstrukcija su rekomenduojamais sluoksnių storiais, Jūs galite pažiūrėti internete: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo...

Šiltinant ertmes tarp medinio karkaso elementų, kaip ir tarp šlaitinio stogo gegnių, geriausia yra naudoti tokias medžiagas, kurios užpildo visą jai skirtą erdvę, nepalikdama plyšių, oro kišenių ir tampriai priglunda prie visų šiltinamų konstrukcijos paviršių. Be abejo, akmens vatos gaminiai tokiose konstrukcijose turi akivaizdžių pranašumų, be to šie gaminiai yra nedegūs ir puikiai praleidžia konstrukcinę drėgmę į vėdinamą oro tarpą.

Bet kuriuo atveju, šiltinant pastato atitvaras, šiltinamoji medžiaga turi glaustis visu plotu prie šiltinamojo paviršiaus be jokių tarpų ar plyšių, kitaip ji neatliks savo funkcijos: izoliuoti pastato atitvaras nuo temperatūrinių išorės skirtumų. Ar galima tokio fasado apdailai naudoti tinkuojamų fasadų apdailą Jums turėtų atsakyti sertifikuotų tinkuojamų fasadų sistemų tiekėjai arba atstovai.

Iš pateikto klausimo sunku nustatyti, ar šiame sprendime yra rūsio patalpos ar ne. Tačiau bet kuriuo atveju, šiltinant konstrukcijas visada pravartu pagalvoti ir apie gretutines pastato dalis, jų tarpusavio jungimąsi, kad būtų išvengta šiluminių tiltelių susidarymo galimybė.

Jei palėpė nebus gyvenama, tuomet galima šiltinti ne šlaitinį stogą, o šilumą izoliuojantį sluoksnį kloti tiesiai ant perdangos.

Kaip apšiltinti grindi, jei yra gelžbetoninis perdengimas, Jūs galite pamatyti čia: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/inner+in... Be abejo storiai yra tik rekomenduojamo pobūdžio, nes nėra aiškūs šio pastato bendrieji šilumos nuostoliai per kitas atitvarines konstrukcijas. Bet kuriuo atveju, šilumos sluoksnis gali būti nuo 75 iki 200 mm storio.