Paroc, UAB ekspertų komentarai

Nežinant pastato konstrukcijos ir skirtingų elementų jungimosi mazgų, sudėtinga yra tiksliai atsakyti, ar būtina. Svarbiausia, kad ir pačiose konstrukcijose, ir jų tarpusavio jungimosi vietose būtų išvengta šiluminių tiltelių susidarymo, per kuriuos ir būtų patiriami šilumos nuostoliai bei atsirastų ir visos kitos blogybės: kostrukcijų peršalimas, kondensato kaupimasis, galimybė atsirasti pelėsiui ir t. t. Kaip teisingai šiltinti pamatus, jūs galite pažiūrėti internete: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/ventilat...

Patartume pirmo aukšto lubas apšiltinti akmens vata. Galimi keli šiltinimo variantai: arba tinkuojamą vatą klijuoti prie lubų ir dengti apdailos sluoksniu, arba daryti metalinį karkasą, į kurį būtų montuojama akmens vata ir viską uždengtumėte gipso plokštėmis. Dėl stogo, tai paprasčiausias sprendimas akmens vatą iškloti ant perdangos.

Nešildomoms patalpoms yra sukurtas gaminys PAROC CGL 20cy. Tai labai dažnas sprendimas naujai pastatytuose gyvenamuosiuose pastatuose, kur parkingai yra įrengti po gyvenamosiomis patalpomis. PAROC CGL 20y - vertikaliai orientuoto plaušo plokštė, kuri yra klijuojama tiesiai prie betoninių lubų. Naudojant šią plokštę išvengiama daugybės papildomų darbų, kuriuos reikėtų atlikti įrengiant šiltinimą tradiciniu būdu. Šių plokščių pagalba suformuojamas lygus lubų paviršius, kurį labai lengva apdailinti, nes nebereikia naudoti jokių rėmų ar papildomų tvirtinimo elementų. Šilumą izoliuojančios plokštės paviršių reikia tik nudažyti. Nuožulnūs plokštės kampai vizualiai išlygina paviršiaus nelygumus ir sukuria estetiškai patrauklią lubų plokštumą. Tinkuojamų fasadų sistemų tiekėjai padės pasirinkti klijus bei apdailos dažus, reikalingus tokioms luboms įrengti. Gaminio ilgis su pločiu yra 200 X 1200, o storis nuo 60 iki 200 mm. Standartiniai storiai yra 60 ir 100 mm.

Iš esmės nėra svarbu, kokie konstrukcijų tipai yra pasirenkami pasyviojo namo projektavimui. Įvertinant pasyviems namams projektuoti taikomus reikalavimus, galima projektuoti įvairios paskirties, dydžių, aukštingumo pastatus. Netgi atliekami senų pastatų renovavimo darbai, taikant pasyviųjų namų reikalavimus, o vadinasi, ir prisitaikant jau prie esamų konstruktyvo sprendinių. Skandinavijoje labiau paplitę medinių konstrukcijų, Vokietijoje ar Austrijoje mūrinių ar monolitinio karkaso pasyvūs pastatai. Todėl iš tikrųjų, namo konstrukcinis sprendimas neriboja siekti pasyvaus namo reikalavimų.

Pasyvaus namo konstrukcijoms yra naudojamos įprastinės statybinės medžiagos. Tačiau kokie specifiniai reikalavimai keliami ir taikomi pasyviems namams Jūs galite pasiskaityti paspaudus nuorodą: http://www.energiaviisastalo.fi/energywise/lt/index.php Pasyvaus namo technologiniai sprendimai nesiejami su saulės, vėjo ar geoterminės energijos panaudojimu. Patikima ir efektyvi šilumos izoliacija, pastato sandarumas, tinkamai šilumą sulaikantys langai ir durys bei antrinis šiluminės energijos panaudojimas iš išeinančio oro srauto leidžia pasiekti pasyvaus namo parametrus.

Jei plytų mūras yra išorėje ir yra paliktas vėdinamas oro tarpas iki rąstų sienos, tai tuomet galima šiltinti iš vidaus. PAROC eXtra plokštės (iki 100 mm storio) yra montuojamos į naujai suformuotą karkasą, įrengiamas vandens garų barjeras iš 200 mikronų storio nelaidžios vandens garams polietileno plėvelės ir tuomet sumontuojamos gipso kartono plokštės. Svarbu užtikrinti, kad vandens garus izoliuojantis sluoksnis nebūtų mechaniškai pažeistas ir kruopščiai užleistas ant kitų gretutinių konstrukcijų paviršių.Jei šiltinimo darbų negalima atlikti iš vidaus, tai prieš atliekant šiltinimo darbus, pageidautina pašalinti visas senas ir nereikalingas konstrukcines dalis, kad būtų tinkamai paruoštas sienos šiltinamas paviršius. Šiuo konkrečiu atveju galbūt reikės ir papildomai pakamšyti plyšius tarp rąstų, tarp sienos konstrukcijos ir langų ar durų rėmų, galbūt net ir sutvarkyti pažeistus rąstus. Be to, prieš klojant naują šilumą izoliuojantį sluoksnį, reikėtų įrengti ir oro barjero sluoksnį.Galimi keli apmūryto rąstinio namo šiltinimo sprendimo būdai.Pirmasis, tai naikinti esančią mūrinę sieną ir šiltinti rąstus akmens vata, galima įrengti vėdinamą fasadą. Tačiau reikėtų naudoti didesnį storį akmens vatos. Tarp rąstų ir akmens vatos būtina įrengti difuzinę plėvelę.http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/frame+walls/ks-03.asp Antrasis variantas, užpildyti esamą oro tarpą tarp plytos ir rąstų. Teisingiausia naudoti birią akmens vatą, kuri purškiama į oro tarpus. Toliau įrengti vėdinamą fasadą, akmens vatos storis tūrėtų būti ne mažesnis kaip 150 mm. Būtina įrengti garo izoliacinę plėvelę iš vidinės rąstų pusės.

Jei šis namas yra senos statybos, tuomet vieną oro tarpą (esantį arčiausiai pastato patalpų) būtinai reikia užpildyti šilumos izoliacija. Jei tai naujas namas, nerekomenduojame statyti su dviem oro tarpais. Trisluoksnės mūrinės sienos įrengimo brėžinius galite rasti čia: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/d...

Rąstinio namo nerekomenduojame šiltinti tinkuojamų fasadų plokštėmis ir dėti plonasluoksnį tinką. Ši sistema yra tinkama naudoti, kai pagrindas yra tvirtas, pvz. mūras. Rąstinė ar medinė karkasinė siena neužtikrina tvirto pagrindo ir laikui einant atsiranda didelė tikimybė sutrūkti fasado apdailai. Geriausia rąstinę sieną šiltinti įrengiant vėdinamą fasadą analogiškai šiam brėžiniui: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/frame+wa...

Minėtame perdangos šiltinimo variante reikia įrengti garų izoliaciją tarp perdangos ir šiltinimo medžiagos. Kadangi palėpė vėdinama, būtina įrengti apsaugos nuo vėjo sluoksnį. Apšiltintos palėpės perdangos papildomai šiltinti nebūtina.

Jei rąstinę sieną šiltinate iš vidaus, garo izoliaciją reikia dėti tarp mineralinės vatos ir gipso plokščių. Jei sieną šiltinate iš išorės, tai garo izoliacijos nebereikia, bet reikia dėti difuzinę plėvelę tarp rąstų ir mineralinės vatos bei turi būti įrengtas priešvėjinis sluoksnis.Rekomendacinį brėžinį galite rasti čia:http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/frame+wa...

Rekomenduojame rąstinį namą šiltinti tik iš išorės – jei yra galimybė, dėkite storesnį sluoksnį pridėdami planuotą vidaus izoliaciją. Iš vidaus įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Tuo pačiu, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet gali pradėti kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių.

Stogą patariame apšiltinti akmens vatos plokštėmis. Ruloniniai šilumos izoliacijos gaminiai naudojami tik horizontaliose konstrukcijose. Tam kad užtikrintumėt norminę Jūsų stogo šilumos perdavimo koeficiento Un (W/(m2 K)) vertę Jums reikėtų įrengti tarp stogo gegnių ne plonesnį, nei 300 mm storio šilumą izoliuojantį sluoksnį. Siūlome naudoti šią stogo konstrukciją: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roofs/ss-03.asp

Yra bent jau du variantai kaip įrengti vejo izoliaciją ir atlikti stogo šiltinimo darbus. Pirmas variantas – pakeisti nekvėpuojančią plėvelę kvėpuojančia (difuzine) plėvele. Stogo konstrukcija galėtų atrodyti taip: Stogo danga Vėdinamas oro tarpas Difuzinė plėvelė Šilumos izoliacijos sluoksnis Garo izoliacija Šilumos izoliacijos sluoksnis Vidinė apdaila Antras variantas – esamos plėvelės palikimas. Tokiu atveju stogo konstrukcija galėtų atrodyti taip: Stogo danga Oro tarpas Esama plėvelė Vėdinamas oro tarpas Difuzinė plėvelė arba priešvėjinė vata Šilumos izoliacijos sluoksnis Garo izoliacija Šilumos izoliacijos sluoksnis Vidinė apdaila

Atsakyti vienareikšmiai sunku, nes neaišku, kokia difuzinė plėvelė ir apskritai, ar difuzinė plėvelė buvo naudota. Būtų gerai žinoti difuzinės plėvelės gamintoją ir pačios plėvelės pavadinimą ar kodą, tuomet būtų galima komentuoti. Aišku tik viena, kad teisingai įrengus tokią apšiltinimo konstrukciją, vandens garų kiekis, prasismelkęs pro sienos konstrukcijos sluoksnius, turėtų netrukdomai pasišalinti į vėdinamą oro tarpą. Kitas dalykas, ar tame vėdinamame oro tarpe yra užtikrinamas pakankamas oro judėjimas, t.y.paliktos angos apačioje oro pritekėjimui ir viršuje jo pasišalinimui.

Jei Jūs planuojate, kad Jūsų palėpė bus gyvenama ir šildoma patalpa, tada pasirinktas sprendimas šiltinti tarp gegnių yra teisingas, tik po garų izoliacijos sluoksniu reikėtų dar papildomo 5 cm sluoksnio vatos ir tuomet jau prisukti osb plokštę. Kaip toks mazgas atrodo, Jūs galite pasižiūrėti pagal nuorodą: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roo.... Tuomet Jums reiktų papildomai pastorinti iš vidaus ir gegnes. Taip šiltinant, esamos difuzinės plėvelės papildomai suklijuoti tarpusavyje nereikia, nes vatos sluoksnis jas tarpusavyje pakankamai standžiai suspaus. Tačiau, jei Jūsų palėpė ir toliau lieka nešildoma ir negyvenama erdvė, tuomet reiktų pamąstyti tik, galbūt, apie papildomo horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio įrengimą. Nes turint nešildomą palėpę, apšiltinta šlaitinio stogo konstrukcija neduos jokios naudos, kadangi šaltas ir judantis palėpės oras neleis stogo termoizoliaciniam sluoksniui atlikti savo funkcijos.

Rąstinį namą šiltinti putų polistirenu nepatartina. Švedijoje, kur mediniai pastatai buvo apšiltinti putų polisterenu, laikui bėgant buvo sugadintos medinės konstrukcijos dalys. Buvo įvardintos šios pagrindinės šiltinimo putų polistirolu blogosios pasekmės: -drėgmė, patekusi į medinę konstrukciją, neišsivėdina pakankamai greitai, todėl konstrukcija drėksta ir didėja konstrukcijos šiluminis laidumas; -susikaupusi drėgmė ir šiluma skatina greitesnį grybelių ir pelėsių augimą, kurie tampa medienos irimo priežastimi.

Sienos šiluminė varža turėtų gautis gera. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 šilumos varžos reikalavimas gyvenamųjų pastatų sienoms R = 5. Šiluminė varža skaičiuojama pagal formulę R = d/λ (kur d – medžiagos storis metrais, λ –medžiagos šilumos laidumo koeficientas). Jūsų atveju R gali siekti apie 6,25 priklausomai nuo blokelių tipo, įrengimo kokybės ir pan.

Apšiltinti išorės sienas galima keliais būdais - įrengiant vėdinamą arba tinkuojamą fasadą. Vėdinamam fasadui įrengti naudojamos universalios mineralinės vatos plokštės. Jas papildomai būtina apsaugoti nuo vėjo, siūlome naudoti mineralinės vatos plokštes, skirtas vėdinamoms atitvaroms. Jei pasirinksite tinkuojamą fasadą – naudokite specialiai tam skirtas plokštes. Bendras šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis negu 15 cm.

Iš tikrųjų pateikta labai mažai informacijos apie esamą konstrukcijos būklę ir medžiagiškumą: ar yra kokia nors apšiltinimo medžiaga karkase ir t.t. Bet kuriuo atveju, papildomai apšiltinant karkasinę sieną, vėdinamas oro tarpas turi išlikti minimaliai 3-4 cm storio, antraip medinės dalys dėl nebepasišalinančios drėgmės iš konstrukcijos gali pradėti drėgri ir pūti. Todėl galimi du tikėtini variantai: arba įrengti papildomą šilumą izoliuojantį, vandens garus izoliuojantį ir apdailos sluoksnius iš vidaus, arba nuardžius išorinį plytų mūrą įrengti šilumos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnius iš išorės. Vienu atveju teks daug lėšų investuoti ir į naują patalpų apdailą ir, galbūt, į elektros bei šildymo sistemų pakeitimus, kitu į naują namo išorinę apdailą. Pirmu atveju dar ir sumažės patalpų plotas ir remonto metu bus apsunkintos gyvenimo sąlygos. Kaip turi atrodyti teisingai apšiltinta apmūryto karkaso siena ir kokios medžiagos naudojamos, jūs galite pasižiūrėti mūsų tinklapio nuorodoje: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/frame+wa...

Namo šiltinimas iš vidaus, tai gan dažnai pateikiamas klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo, tačiau reikėtų patarti klausėjui naudotis šia galimybe – šiltinti mūrines ar gelžbetonines buto ar namo sienas iš vidaus – kaip paskutine įmanoma alternatyva, nes atitvarų konstrukcijų šiltinimas iš vidaus yra pats prasčiausias variantas iš kitų galimų tiek ekonomine, tiek ir komforto prasme. Trumpai pabandysiu paliesti keletą aspektų, kodėl tai nėra plačiai paplitę ir rekomenduojama. Visų pirma, tai šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus. Be to, kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio. Žodžiu, visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą. Visų antra,atsiranda potenciali galimybė atsirasti pelėsiui. Taip atsitinka ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių ar prastai atlikto darbo, o dėl netinkamai ar visai neįvertintų šiluminės fizikos dėsnių veikimo principų. Kas gi nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Ši gi, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tai lemia oro savybė, kai prie to paties santykinio oro drėgnio, tačiau esant skirtingoms temperatūroms, oras savyje gali išlaikyti skirtingus kiekius vandens garų. Kuo temperatūra žemesnė, tuo mažesnis vandens garų kiekis gali būti ore, o susidaręs perteklius rasos pavidalu iškrenta ant artimiausių paviršių. Nesant patalpoje pakankamo vėdinimo, konstrukcijos įmirksta, dar greičiau ima vėsti (štai kodėl automobilių varikliams aušinti yra naudojamas vanduo, nes vanduo 25 kartus yra geresnis šilumos laidininkas, nei nejudantis oras), o ant nuolatos drėgnų paviršių ima veistis pelėsis, kuris ne tik subjauroja naujai įrengtų sienų paviršius, bet ir kenkia žmonių sveikatai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tačiau patys suprantate, kokią naudą Jums teiks toks plonas šilumą izoliuojantis sluoksnis... Todėl visuomet verta rinktis sienas šiltinti iš išorės.

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Pasyvus namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos. Pasyvūs namai, paprastai, neturi atskiros šildymo sistemos. Jiems pakanka rekuperacinės vėdinimo sistemos. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija bei padidintu atitvarų sandarumu.Jei įvertinti skaičiais, tai šildymui ir vėsinimui neturėtų būti naudojama daugiau kaip 15 kWh/m² energijos per metus. Pasyvaus namo atitvarų U-vertė ~ 0,07 - 0,1 W/m2K (dydis atvirkščias varžai), langų U-vertė < 0,6 - 0,9 W/m2K, pastato oro sandarumo koeficientas n50 < 0,6 1/h ir vėdinimo sistema su efektyvia šilumogrąža (>75-85%).

Rekomenduojame šiltinti iš išorės, nes iš vidaus įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Tuo pačiu, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet gali pradėti kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tinkamas vėdinimas padeda sumažinti vandens garų perteklių, o rekuperacinė vėdinimo sistema dar padeda mažinti šiluminius nuostolius pašildydama įeinantį orą. Tačiau net ir esant tinkamam vėdinimui šiltinti iš vidaus nerekomenduotina.

Šiltinti pastatų sienų iš vidaus nerekomenduojame, tačiau jei kitokios galimybės neturite, vienintelė išeitis, naudoti karkasą, į kurį instaliuojama mineralinė vata. Šiltinimo medžiagos storis turėtų būti ne didesnis, kaip 50 mm.

Ko gero galima, bet reikia tikrai gerai pagalvoti ar verta. Prieš priimdami sprendimą pasižiūrėkite štai šią medžiagą: http://www.1tv.ru/news/social/155617 Medinį namą siūlau šiltinti akmens vata. Reiktų nuėmus tinko sluoksnį prie rąstų prikalti medinį karkasą 50x100 mm, kas 60 cm (galima iš vidaus šiltinti ne daugiau 10 cm), jei norite mažiau, tai pasirinkite kitą karkaso statramsčių aukštį. Tarpą tarp karkaso statramsčių reikia užpildyti universaliomis mineralinės vatos plokštėmis priglaudžiant jas prie rąstų. Prieš apkalant medinėmis dailylentėmis būtina įrengti vandens garus izoliuojantį sluoksnį iš polietileno plėvelės (200 mikronų storio). Pasistenkite polietileno sluoksnio nepažeisti, tai reikalinga sandarumui užtikrinti.

Pirmiausiai reiktų paminėti, medinėje perdangoje turi būti izoliuojamas dvejopu būdu sklindantis garsas, tai: ore sklindančio ir smūgio garso izoliavimas. Pirmu atveju, garsas migruoja iš pirmo į antro aukšto patalpas, ir atvirkščiai (kalbėjimas, muzikos grotuvas, TV ir pan.), o antruoju atveju, garsas perduodamas per tarpaukštinę perdangą į žemutinio aukšto ar gretutines patalpas (žingsniai, baldų stumdymas, durų varstymas ir pan.). Be to, reiktų įvertinti ir technines angas ir kiaurymes medinėje perdangos konstrukcijoje, pvz. elektros laidų ar ventiliacijos kanalų išvedžiojimas atitvarose, kurie žymiai sumažina tų atitvarų garso izoliavimo gebą. Dar vienas svarbus aspektas paminėti, kad geresnį garso izoliavimą lemia ne atskira pavienė medžiaga, o kompleksinis atitvaros konstrukcinis sprendimas, nes kuo įvairesnės medžiagos atitvaroje yra naudojamos, kuo daugiau ir skirtingų storių sluoksnių yra įrengiama, tuo geresnį rezultatą galima pasiekti.