Paroc, UAB ekspertų komentarai

Bendras patarimas būtų kreiptis į projektavimo specialistus ir profesionalus, kurie parengtų patalpos rekonstrukcijos darbo brėžinius, o taip pat paskaičiuotų jums konstrukcinius storius ir įvertintų konstrukcijų laikančią gebą. Tačiau bendrą principą, kaip turėtų būti šiltinamas stogas jūs galite pamatyti brėžinyje SS-01 http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462765&random=745647&lang=lt

Pagrindinė taisyklė būtų tokia: šiltinimo paviršius turi sutapti su šildomų patalpų tūriu. Kitaip tariant, jei palėpė yra gyvenama ir šildoma žiemos metu, tuomet šiltinkite šlaitinį stogą. jei palėpė yra negyvenama ir šalta, tuomet šiltinate perdangą. Skirtigus šiltinimo sprendinius Jūs galite atrasti čia: http://www.paroc.lt/darbui-ir-informacijai/cad-breziniai

Jei jums svarbu naudoti nedegias medžiagas mediniame karkase, kurios dar ir puikiai užpildo tarpus tarp medinių konstrukcinių elementų, tuomet turbūt pasirinksite akmens vatą. Be abejo, reikia šiltinti tik tas atitvaras, kurios ribojasi su šildomomis patalpomis - jūsų atveju - medinę perdangą. Kaip ją apšiltinti, jūs galite pasižiūrėti čia: http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=3462757&random=722058&lang=lt Brėžinys GP-10

Siūlome atkreipti dėmesį, kad tarp sienos ir perdangos apšiltinamųjų sluoksnių neatsirastų šiluminių tiltelių: vadinasi, abu šiltinamieji sluoksniai- sienų ir perdangos- turi pereiti vienas į kitą be jokių neapšiltintų sandūrų ar plyšių.

Su Jūsų pasirinktu akmens vatos sluoksnio storiu A+ energinio naudingumo klasės pasiekti negalima. Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U vertes visų energetinio naudingumo klasių pastatams galite rasti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas.

Taip, galima be jokių išlygų šiltinti stiklo ir akmens vata vienu metu.

Didinamas pastato sandarumas ir didinama pastato atitvarų šiluminė varža (priimta dabar vartoti atvirkštinį dydį: šilumos nuostoliai per medžiagas apibūdinami šilumos perdavimo koeficientu U verte [W/m² K]. Efektyvinant šias dvi priemones ir pasiekiama pastato aukšta energetinė klasė, o tai daro įtaką mažiems šiluminiams nuostoliams ir mažam energijos šildymo suvartojimui.

Apskritai, tai nėra jokio skirtumo: šiltinkite kaip Jums patogiau. Manyčiau, kad gali susidaryti mažiau atliekų šiltinant visus sluoksnius po 100 mm, bet tai tik sąlyginis svarstymas. Bet kuriuo atveju, gaunasi ne mažiau 2 sluoksnių, kurie perdengia vienas kito siūles.

Bet kuriuo atveju, kokiomis medžiagomis jūs šiltintumėt, vandentiekio avarija Jums padarytų kur kas daugiau žalos, nei vien sudrėkęs šilumos izoliacijos sluoksnis. Užsienio sprendimai leidžia pasidalinti patirtimi, kuomet vandentiekio vamzdžiai nuo vieno paskirtstymo taško iki kito (ten, kur iki jų galima lengvai prieiti) papildomai yra įvelkami į apsauginį plstikinį vamzdį, taip, prakiurus vandentiekio vamzdžiui, bent jau yra išsaugomos pastato konstrukcijos ir avarijos padariniai yra žymiai pigiau likviduojami.

Sunku tiksliai atsakyti į tokį retorinį klausimą, bet įvertinti esamą padėtį visuomet yra įmanoma. Jums reiktų kreiptis į specialistus, kurie ruošia tokius projektus ir pasiruošti renovacijos/modernizacijos projektą. Šiaurės šalių patirtis leidžia manyti, kad pasiekti tokius ar panašius rezultatus sunkiai, tačiau įmanoma: priklauso nuo projekto tikslumo ir statybininkų kruopštumo.

Priežasčių, kodėl vasarą kambariuose yra karšta, gali būti įvairių: galbūt nepakankamas šlaitinio stogo šilumos izoliacijos sluoksnis, gal jis yra nepakankamai sandarus, o gal nėra įrengto efektyvaus vėdinamo oro tarpo tarp stogo dangos ir šilumos izoliacijos sluoksnio, gal trūksta palėpės vėdinimo. Jei perdanga ir apšiltinta, tai niekaip neįtakoja šlaitinio stogo konstrukcijos nuo perkaitimo, nes perdanga yra žemiau šlaitinio stogo konstrukcijos. Priežasčių, kaip ir minėjau, gali būti įvairių, todėl neatlikus šlaitinio stogo ar palėpės konstrukcijos natūrinės patikros, labai sunku būtų įvertinti tą tikrąją perkaitimo priežastį.

Jūsų namas neturi pakankamo sandarumo. Prieš atliekant bet kokius šiltinimo darbus, rekomenduočiau atlikti taip vadinamą uždarų durų sandarumo testą, kuomet specialios įrangos pagalba vidaus patalpose yra sukuriamas viršslėgis ir nustatoma, kur pastatas yra nesandarus. Specialistai, remiantis šiais duomenimis jums pateikia ataiskaitą su nurodymais ką ir kur reiktų ištaisyti. Vėliau jau galite atlikti šiltinimo darbus pagal jums patinkančią šiltinimo ir apdailos schemą.

Visų pirma, tai šilumos izoliacijos sluoksnis turi apriboti šildomas pastato erdves. Jei ji nesutampa su šildomu plotu, tai ji netenka savo prasmės. Taip suprantu, kad ant horizontalios OSB bus klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kuris dabar sutaps su šildomu pastato tūriu. Tuomet, be abejo, turi sutapti ir garų izoliacijos sluoksnis (jį būtina įrengti virš OSB ir sujungti su jau esamu), bei įrengti vėdinimo graoteles nešildomoje pastato palėpės dalyje.

Labai jau nepibrėžtai yra nusakyta konstrukcija, tikėtina, kad čia kalbama apie spalius, kurie yra išpilti ant horizontalaus palėpės paviršiaus. Jei planuojate vėliau įsirengti gyvenamas patalpas, jau dabar turite pagalvoti apie grindų konstrukciją: galbūt susidėti medinius grindų gulekšnius ir tuomet jų tarpus užpildyti PAROC extra akmens vatos plokštėmis iki tų gulekšnių viršaus. Jei manote vėliau gyventi, tai šis atskyrimas bus tarp šildimų patalpų ir praras savo paskirtį, nes temperatūriniai režimai bus tokie patys. Kol taip nėra, klokite bent 200 mm storio termoizoliacinį sluoksnį.

Jūsų pasirinktas šiltinimo būdas yra pats neefektyviausias ir atnešantis labai minimalią lauktiną naudą ir komforto, ir piniginių lėšų už šildymą taupymui. Tačiau, jei kito būdo nėra, tuomet galite bandyti apšiltinti naudojant medinį karkasą (50 mm storio) tvirtinant prie šiltinamos sienos, į tarpatramius sukloti universalią PAROC eXtrą vatą, įrengti sandarų garų izoliacijos sluoksnį iš polietileno plėvelės ir prisukti gipso kartono apdailos plokštes.

Jei vykdant darbus nevyksta jokie šlapi procesai, tai tokius darbus atlikti galima, tik reikia apsisaugoti nuo kritulių drėgmės patekimo.

Tokios konstrukcijos sandarumas turi būti užtikrinamas mūrinėje sienos dalyje - blokeliuose. Kyla įtarimas, kad čia buvo naudoti blokeliai, kurie yra montuojami sujungiant juos horizontaliose siūlėse tepant klijus, o vertikalios siūlės yra paliekamos be klijų, juos paprasčiausiai suneriant tarpusavyje, kas neužtikrina pakankamo tokios konstrukcijos sandarumo. Patarimas: įrengti tinko sluoksnį iš vidinės sienos pusės ir jei įmanoma, iš išorės patirrinti, kaip difuzinė plėvelė yra sujungta su aplinkinėmis pastato sandarumą užtikrinančiomis konstrukcijomis ar medžiagomis

Viršutinė vėjo izoliacinė plėvelė turi būti difuzinė (laidi garams plėvelė), kurios Sd ne didesnis kaip 0,02m. Antikondesacinė plėvelė (sugertukas) gali būti klojama kaip papildomas hidroizoliacinis sluoksnis virš difuzinės plėvelės su įrengtu vėdinamu, ne mažesniu kaip 50mm, oro tarpu tarp jų. Tuomet įrengiama, pvz., molinių čerpių stogo danga. Iš vidinės pusės klojama orą ir vandens garus izoliuojanti plėvelė. Tai ne plonesnė, kaip 200 mikronų (0,2 mm) polietileninė plėvelė. Ji gali būti įrengiama iš karto iš vidinės pusės prieš termoizoliacinį sluoksnį arba, kaip jūsų atvejų, per 50mm įgilinta per termoizoliacinį sluoksnį tam, kad, pvz. vedžiojant elektros ar kitą vidaus įrangos instaliaciją, ji nebūtų pažeista mechaniškai. tokiu atveju, nebūtina naudoti reflektinę garus izoliuojančią plėvelę.

Jei teisingai suprantu, papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį Jūs rengiatės kloti iš išorinės stogo konstrukcijos pusės. Taip, tuomet galite palikti esamą difuzinę plėvelę, pakloti papildomą 50 mm storio šilumos izoliacijos sluoksnį ir uždėti naują difuzinę plėvelę.

Apšiltinti tokį stogą galima dviem būdais. Pirmasis būdas: reikėtų pašalinti esamą stogo dangą ir teisingai atlikti šiltinimo darbus pagal brėžinius, kuriuos galite rasti šioje nuorodoje:
http://img.materialbank.net/NiboWEB/paroc/showCartPublicContent.do?uuid=...(tinkamiausi brėžiniai nuo SS-01 iki SS-04). Kitas būdas atlikti šiltinimo darbus iš vidaus paliekant esamą stogo dangą. Tarp gegnių patartina kalti difuzinę plėvelę, kuri iš vidaus praleidžia vandens garus, o kita jos pusė atlieka hidroizoliacijos funkciją. Tarp ištisinio esamo lentų pakloto ir difuzinės plėvelės reikėtų suformuoti ne mažesnį nei 5 cm oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame. Tuomet tarp gegnių dėti minkštą universalią „PAROC eXtra” arba „PAROC eXtra Plus” vatą, įrengti garo izoliaciją bei vidinę apdailą. Tikslinga būtų gegnes paaukštinti, kadangi su esamomis 100 mm storio gegnėmis atlikti stogo apšiltinimą ir užtikrinti bent minimalią kokybę yra neįmanoma.

Taip, armuota polietileninė plėvelė yra beveik nelaidi vandens garams, todėl turi būti suformuotas vėdinamas tarpas tarp jos ir šilumos izoliacijos sluoksnio. Gaminys PAROC WAS 35 irgi yra akmens vata. Šis gaminys yra skirtas naudoti kaip apsauga nuo vėjo universalioms plokštėms PAROC eXtra.

Šiltinimo efektyvumui tai tikrai neturės jokios įtakos, šiuo atveju tikrai galite daryti kaip jums yra patogiau.

Bet kuriuo atveju pats efektyviausias šiltinimo būdas yra tuomet, kai termoizoliacinė medžiaga visu plotu ir be jokių tarpų priglunda prie šiltinamojo paviršiaus. Todėl siekiamybė būtų nuardyti apdailinį plytų mūrą ir tuomet šiltinti sieną, tačiau šiuo atveju, manau, tai nėra svarstoma, todėl, be abejo, geresnis variantas būtų apšiltinti oro tarpą ir tuomet jau papildomai šiltinti iš išorės. Neapšiltinus oro tarpo, jame susidarysintys konvekciniai oro srautai didins šilumos nuostolius.

Taip, statybininkai teigdami, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio reikalavimas, yra teisūs.

Pirmiausia reiktų pasakyti, kad sienos neatlieka patalpų vėdinimo funkcijos, todėl posakis "kvėpuojančios sienos" yra daugiau nei netikslus. Tačiau taip gali atsitikti, kad renovavus pastatą ir sudėjus naujus sandarius langus ir duris nebepakaks esamos natūralios vėdinimo sistemos užtikrinant minimalius higieninius oro kaitos rodiklius patalpose ir reikės pagalvoti apie papildomą mechaninę vėdinimo sistemą. Neužtikrinus reikiamos oro kaitos patalpose ima didėti vidaus oro užterštumas, anglies dvideginio lygis bei oro drėgnis, o visa tai reikšmingai blogina vidaus mikroklimatą ir gali vesti taip pat ir prie pelėsio atsiradimo patalpose.
3 cm storio akmens vatos sluoksnis iš vidaus nedarys jokios apčiuopiamos įtakos pastato sienos konstrukcijai ją papildomai apšiltinus iš išorės.