Paroc, UAB ekspertų komentarai

Pagal dabar galiojantį Lietuvos respublikos Statybos techninį reglamentą, kad užtikrinti norminę Jūsų stogo šilumos perdavimo koeficiento Un (W/(m2 K)) vertę Jums reikėtų kloti tarp stogo gegnių ne plonesnį, nei 300 mm storio šilumą izoliuojantį sluoksnį. Todėl, jei dar vyksta statybos darbai, rekomenduotume papildomai įrengti ne 50 mm, o 100 mm storio šilumą izoliuojantį sluoksnį. Įrengiant šlaitinius stogus, vandens garų izoliaciją patariama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių taip, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau, kaip tris kartus plonesnis už išorinį. Plėvelės turi būti suklijuotos tarpusavyje ar kitu būdu užsandarintos. Taip pat ypač svarbu šį sluoksnį sandariai sujungti su gretimomis konstrukcijomis, pvz. sienomis, vėdinimo kanalais ir kitais stogo šlaitais. Plėvelę rekomenduojama įrengti tarp šiluminių sluoksnių vien todėl, kad klojant elektros instaliaciją ar įrengiant apdailos sluoksnį būtų išvengta vandens garų barjero mechaninio pažeidimo, o tai sąlygotų, kad šis sluoksnis nebeatliktų savo funkcijos: vandens garų sulaikymo nuo skverbimosi į šlaitinio stogo konstrukciją. Pasekmės pažeidus šio sluoksnio sandarumą galėtų būti įvairios: suprastėjusios šilumą izoliuojančio sluoksnio savybės, permirkusi stogo konstrukcija, sugadinta apdaila, pelėsis, šaltų paviršių ir diskomforto pojūtis.

Tai gan dažnai pateikiamas klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo, tačiau reikėtų patarti naudotis šia galimybe – šiltinti mūrines ar gelžbetonines buto sienas iš vidaus – kaip paskutine įmanoma alternatyva, nes atitvarų konstrukcijų šiltinimas iš vidaus yra pats prasčiausias variantas iš kitų galimų tiek ekonomine, tiek ir komforto prasme. Trumpai pabandysiu paliesti keletą aspektų, kodėl tai nėra plačiai paplitę ir rekomenduojama. Visų pirma, tai šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus. Be to, kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio. Žodžiu, visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą. Visų antra - matyti, kad pažįstami ar kiti artimi žmonės yra vienaip ar kitaip “nukentėję” nuo pelėsio. Taip atsitinka ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, o dėl netinkamai ar visai neįvertintų šiluminės fizikos dėsnių veikimo principų. Kas gi nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Ši gi, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tai lemia oro savybė, kai prie to paties santykinio oro drėgnio, tačiau esant skirtingoms temperatūroms, oras savyje gali išlaikyti skirtingus kiekius vandens garų. Kuo temperatūra žemesnė, tuo mažesnis vandens garų kiekis gali būti ore, o susidaręs perteklius rasos pavidalu iškrenta ant artimiausių paviršių. Nesant patalpoje pakankamo vėdinimo, konstrukcijos įmirksta, dar greičiau ima vėsti (štai kodėl automobilių varikliams aušinti yra naudojamas vanduo, nes vanduo 25 kartus yra geresnis šilumos laidininkas, nei nejudantis oras), o ant nuolatos drėgnų paviršių ima veistis pelėsis, kuris ne tik subjauroja naujai įrengtų sienų paviršius, bet ir kenkia žmonių sveikatai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tokio sluoksnio 25 kv. metrų sienos apšiltinimui sunaudotos akmens vatos kaina siektų apie 45 Eur, tačiau visos konstrukcijos įrengimo kaštus galėtų įvertinti tik statybos darbus atliekanti įmonė. Tačiau patys suprantate, kokią naudą Jums teiks toks plonas šilumą izoliuojantis sluoksnis. Todėl visuomet verta tokias sienas šiltinti iš išorės ir tai daryti kartu, ir įtikinus savo kaimynus.

Mūsų rekomendacija: pirmiausiai reikėtų užpildyti esamus oro tarpus šiltinimo medžiaga, o vėliau pastatą apšiltinti dar ir iš išorės, todėl kad oro tarpų užpildymas pilnai problemos neišspręs. Keli sienų šiltinimo būdai: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/d... http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/floors/m...

Rąstinio namo sieną rekomenduojame šiltinti iš išorės. Šiltinimas turi būti įrengtas taip, žiūrint iš vidaus į išorę:1. Vidinė apdaila2. Rąstų siena3. Difuzinė plėvelė3. Vertikalus 100 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (100 mm)4. Horizontalus 50 mm medinis karkasas užpildytas akmens vata PAROC UNS 37z (50 mm)5. Priešvėjinė vata PAROC WAS 25 t (30 mm)6. Vertikalūs reguliuojantys tašai7. Apkalimas dailylentėmis

Gyvenamojo namo sienos norminis šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m2K (dydis atvirkščias varžai). 30 cm storio akytbetonio sienos apšiltinimui reiktų 12 cm storio specialių akmens vatos plokščių, skirtų tinkuojamoms sienoms. Gali būti naudojamos Paroc ar Rockwool plokštės arba vertikaliai orientuoto plaušo plokštės (“lamelės”). Pasirinkdami sistemą atkreipkite dėmesį ar tiekėjas turi EU techninį liudijimą visai sistemai. Tai padės Jums išvengti problemų, kurios kyla dėl tam tikrų medžiagų nesuderinamumo.

Gyvenamojo namo sienos norminis šilumos perdavimo koeficientas U=0,20 W/m2K (dydis atvirkščias varžai). 20 cm storio Fibo blokeliai apšiltinti 10 cm storio vata, neužtikrins norminius reikalavimus atitinkančios sienos. Reikalingas šiltinimo storis yra ne mažiau nei 15 cm.

Ko gero taip, jei plėvelė yra hidroizoliacinė ir nelaidi vandens garams (nedifuzinė). Dar svarbu, ar yra įrengta vandens garų izoliacija iš vidinės (šiltosios) pusės. Įrengiant šlaitinius stogus reikalingi tokie plėveliniai sluoksniai: 1. iš vidaus pusės - vandens garų izoliacija (200 mikronų polietileno plėvelė); 2. apsauga nuo vėjo - įrengiama tiesiai ant šiltinimo sluoksnio iš mineralinės vatos. Naudojama: specialios apsaugai nuo vėjo skirtos mineralinė vatos plokštės arba difuzinė ar apsaugos nuo vėjo plėvelė (laidi vandens garams); 3. Hidroizoliacija - jei naudojama difuzinė plėvelė, tai tada ji yra įrengiama be oro tarpo ant šiltinimo medžiagos, o jei nelaidi vandens garams tai virš apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengiamas vėdinamas oro tarpas ir tik tada hidroizoliacinė plėvelė. Jūsų atveju, kaip supratau, buvo naudojama nelaidi vandens garams hidroizoliacinė plėvelė. Tad šiuo atveju kondensatas kaupsis ant jos vidinio paviršiaus ir tekės į patalpų vidų. Pataisyti galima ardant stogo sluoksnius iš vidaus, jei negalima to padaryti iš išorės. Bet geriausia atskirai konkretų atvejį aptarti su specialistais.