UAB Gilius ir Ko ekspertų komentarai

Taip kartais gali pasitaikyti, kai degimo produktų išmetimo savasis virpesių dažnis sutampa su degimo produktų dažniu. Tada tų virpesių dažnių amplitudės susisumuoja ir atsiranda stiprus gaudesys/trimitavimas ir pan.
Išeitis - viena. Reikia išderinti degimo produktų trakto ir pačių degimo produktų virpesių dažnius, kad jie nesutaptų.
Tai galima daryti dviem būdais.
Pirmasis - keisti degimo trakto (vamzdžių) parametrus. Tą padaryti galima pakeičiant vamzdžių skersmenį ir/arba jų ilgį. Viena iš priemonių - į degimo vamzdį (išėjime už katilo) įstatyti tam tikro dydžio diafragmą, t. y. šiek tiek padidinti degimo produktų pasipriešinimą. Konkrečias priemones turi nusakyti katilų gamintojas.
Antrasis - keisti degimo produktų sudėtį. Ta galima pasiekti, pareguliuojant degiklį, konkrečiai - keičiant mišinio riebumą (aišku į šiek tiek mažesnę pusę sveiko proto ribose). Dar vienas variantas - padidinti katilo degiklio minimalios ribos nustatymą.
Konkrečias priemones turi atlikti tik specialistas paleidėjas-derintojas. Savarankiškai kištis į aukščiau aprašytus procesus griežtai draudžiama.

Jeigu aš gerai suprantu Jūsų naudojamus terminus - "kapiliarinis šildymas" - tai grindinis šildymas išvedžiotais vamzdeliais, kuriais teka šildomas vanduo?
Kadangi saulės elektrinė gamina elektrą, tai panaudojus tą elektrą, reikia pašildyti vandenį. Vadinasi jums tokiu atveju reikėtų kažką panašaus į elektrinį vandens šildymo katilą. Bet kadangi Jūsų namas bus A++ klasės, tai namo šildymui reikės maks apie 1,5 kW galios.
Taip pat jums reikės pasiruošti karštą vandenį.
Tai gal tokiu atveju būtų galima paimti tūrinį karšto vandens šildytuvą su didesnės galios el. šildymo elementu apie 3 - 6 kW. Yra pavyzdžiui tokių vandens šildytuvų "talpa talpoje", kur elektrinis šildymo elementas yra įmontuotas išoriniuose "marškiniuose" ir tiesiogiai su geriamuoju vandentiekio vandeniu nekontaktuoja. Tokiu atveju termofikacinį vandenį, esantį išoriniuose marškiniuose labai patogu naudoti šildymo sistemoje.
Kitas sprendimas, dar efektyviau panaudoti pasigamintą elektros energiją, tai tiesiog šildyti grindis elektriniais šildymo kabeliais. Čia nereikėtų kelis kartus perduoti energijos su šiokiais tokiais nuostoliais (elektra į vandenį, po to į šildomas grindis). Šiuo atveju elektra tiesiogiai šildytų grindis.
Kitas klausimas, ar Jūs turėsite pakankamai stogo ploto reikiamos galios fotoelementams? Pvz.: 5000 W galios saulės moduliams reikia >30 (apie 32 m2) stogo ploto, nukreipto į pietus.

Klausimas, kokios energetinės klasės bus namas - A ar B? Kitas klausimas, ar yra netoliese gamtinės dujos? Jeigu yra dujos, tai vienareikšmiškai reikėtų rinktis jas.
Su dujiniu katilu Jūs galite be problemų turėti aukštesnes šildymo temperatūras. Kitas motyvas - žymiai mažesnė pradinė investicija. Eksploatacijos sąnaudos panašiai tos pačios, kaip ir su šilumos siurbliu, gal kiek labai nežymiai (nereikšmingai) didesnės.
Jeigu namas yra B energetinės klasės, turint dujinį kondensacinį katilą, pirmą aukštą paprastai šildo grindimis, o antrą aukštą, kur yra miegamieji - radiatoriais.
Galima antrą aukštą šildyti ir grindimis. Viskas priklauso nuo patalpų šilumos nuostolių. jeigu jie yra didesni (B energetinė klasė, dideli langai iki grindų ir pan.), tai reikės aukštesnės grindų paviršiaus temperatūros, norint padengti nuostolius. O tai gali sukelti tam tikrą diskomfortą miegant.
Su A klasės namu padėtis yra geresnė šilumos nuostolių požiūriu. Tada ir šildomų grindų paviršiaus temperatūra reikalinga žemesnė ir tai nesukelia jokio diskomforto. Pilnai galima antrą aukštą (miegamuosius) šildyti grindimis.
Jeigu kalba eina apie bet kokį šilumos siurblį (oras-vanduo ar gruntas-vanduo), tai tokiu atveju pageidautina kaip galima žemesnė šildymo sistemos vandens temperatūra. Idealiu atveju ji neturėtų viršyti 35 laipsnių. Kuo žemesnė šildymo vandens temperatūra, tuo aukštesnis šilumos siurblio energijos transformacijos koeficientas COP (arba sezoninis - SCOP), tuo mažiau elektros sunaudojama šilumos siurblių kompresoriui.
Taigi, galima naudoti šildymui ir šilumos siurblį.
Apsispręsti labai padeda atstumas iki gamtinių dujų vamzdžio. Reikia pasilyginti tarpusavyje investicijas tarp trūkstamo dujotiekio vamzdžio nutiesimo + dujinio kondensacinio katilo ir šilumos siurblio + reikiamos elektros galios namo įvado mokesčio elektros tinklams.
Jeigu eina kalba apie šilumos siurblį, tai reikia planuoti visame name tik grindinį šildymą. Čia iškyla vonios radiatorių (gyvatukų) šildymo klausimas. Jeigu prijungti nuo grindinio šildymo sistemos, tai jų temperatūra bus apie 25 laipsnius, bet patys gyvatukai bus santykinai pigūs. Galima prijungti gyvatukus nuo karšto vandens cirkuliacijos. tada jų temperatūra bus apie 45-50 laipsnių, bet bus dideli šilumos nuostoliai, šilumos siurblys dažnai persijungs į karšto vandens šildytuvo šildymą. O ir gyvatukai bus kelis kartus brangesni, nes jie turės būti arba nerūdijančio plieno arba žalvariniai.

Taip, dujinis kondensacinis katilas su integruotu vandens šildytuvu 20 l pagal Jūsų išvardintus duomenis yra geras pasirinkimas.
Toks katilas užima mažai vietos, kas nedideliuose šiuolaikiniuose namuose yra labai aktualu. Karšto vandens talpa leidžia išlyginti tiekiamo karšto vandens į čiaupus temperatūrą - ji praktiškai nesvyruoja. Be to, sukaupta karšto vandens atsarga leidžia kuriam laikui - 3-5 min. tiekti karštą vandenį keliems karšto vandens ėmimo taškams be vandens temperatūros sumažėjimo ir svyravimo.
Minėto laiko tarpo pilnai pakanka vienu metu naudojantis dušu dar atsukti kriauklės karšto vandens čiaupą rankų nusiplovimui ar veido nusiprausimui ar kokio nors vieno kito indo išplovimui.
Taigi, manome, kad toks katilo pasirinkimas yra idealus (aišku, turint galvoje normalų, sveiko proto karšto vandens vartojimą).

Tokios kvadratūros šildymui pilnai užtektų maks. 5 kW galios. Tokios mažos galios dujinių šildymo katilų praktiškai nėra. Jų galia prasideda nuo 12 kW ir populiariausių siekia apie 23-25 kW. Jeigu reikia tik šildyti, tai galima rinktis mažesnės galios katilą.
Bet jeigu reikia ir karšto vandens, tai reikalingas mažiausiai nuo 20-23 kW galios katilas, nes tos galios reikia pašildyti vandens srautui per vieną čiaupą. Tokios galios katilai šildymui daugiau dujų nesunaudoja, nes turi plačias savo degiklio galios moduliavimo (keitimo) ribas. Jos siekia iki 1:10 proporciją. Tai reiškia, kad minimali katilo galia gali būti apie 3 kW dar veikiant degikliui. Jeigu reikalinga mažesnė galia, tada degiklis išjungiamas ir įjungiamas pagal poreikį.
Patalpos termostato (geriau programuojamo savaitei) naudojimas, prailgina katilo degiklio veikimo ir stovėjimo laiką, taip gerokai suretindamas degiklio užsikūrimo skaičių.
Tokiu būdu, šiuolaikiniai dujiniai katilai puikiai pritaikyti mažų patalpų šildymui ir galima nesukant galvos pirkti reikiamos didesnės galios katilą (pagal karšto vandens poreikį).

Efektyviausias būdas šildyti tokią maža patalpą būtų vandeniu šildomos grindys nuo to pačio kieto kuro katilo. Vien elektra šildyti būtų gana brangu. Tačiau nežinant Jūsų vonios patalpos šilumos nuostolių, sunku pasakyti, ar užteks šildomų grindų ploto galios pasiekti norimą oro temperatūrą. Dažniausiai papildomai reikia sumontuoti vonios radiatorių (rankšluosčių džiovintuvą). Kitas klausimas - neaiški jūsų namo šildymo sistema - kokio skersmens vamzdžiai, kokia schema. Jeigu vamzdžiai visur yra stori, tai, įrengus grindinį šildymą plonais daugiasluoksniais vamzdžiais, jais dėl didesnio pasipriešinimo necirkuliuos vanduo. Tada vonioje teks įrengti tik atitinkamo (reikiamo) dydžio radiatorių ir jį prijungti taip, kad juo cirkuliuotų vanduo.

Pagal mano skaičiavimus, tai eksploatacinės išlaidos kurui būtų maždaug vienodos. Šiuo atveju kuro rūšies pasirinkimą nulemtų kitokie motyvai.

Granulėms laikyti reikalinga sausa, neperlyjama patalpa. Reikia vienu metu išleisti daug pinigų, norint nusipirkti pigiau didesnę granulių atsargą ilgesniam laikotarpiui.

Suskystintomis dujomis reikia vienu metu turėti prijungtus 2-4 balionus. Tai reikalinga tam, kad spėtų balionuose esanti skysta dujų frakcija pavirsti į dujinę frakciją. Katilui momentais reikalingas gana didelis dujų srautas, todėl tų dujų turi užtekti. Toks balionų kiekis jau turi stovėti lauke, kur dujas taip pat gali veikti žema oro temperatūra, apsunkinantį dujų garavimą. Kitas klausimas, kokiam laikui jų galėtų užtekti - savaitei?
Nors tokiu atveju vargo būtų mažiau, nes galima susitarti su dujų tiekėju, kad jis pasirūpintų kitų balionų atvežimu ir pakeitimu.

Jūsų pasirinktas variantas yra teisingas. Jis yra šiek tiek brangesnis, nei galėtų būti, bet užtikrina pakankamą karšto vandens kiekį dviem karšto vandens tiekimo taškams vienu metu. Galima būtų apsiriboti dujiniu katilu su įmontuotu plokšteliniu ar kt. momentinio šildymo karšto vandens šilumokaičiu. Šis variantas būtų gerokai pigesnis ir ekonomiškesnis karšto vandens naudojimo požiūriu, bet užtikrintų pakankamą karšto vandens kiekį vienu metu tik vienam čiaupui.
Šioj vietoj Jūs turite apsispręsti pats, kaip naudosite karštą vandenį. Ar Jums yra labai svarbu, kad stovint po dušu, būtų galima tuo pačiu metu atsukti čiaupą virtuvėje indams suplauti? Ar galite tarpusavyje šeimoje susitarti, kad kol vienas apie 10 min. prausiasi duše, kitas galėtų lukterėti ir virtuvės čiaupo neatidaryti?
Nuo Jūsų pasirinkimo priklausys ir katilo su momentiniu šildytuvu ar su papildomu karšto vandens šildytuvu kaina. Yra ir kitų geresnių ir pigesnių katilų, nei Junkers. Katilo galia pasirinkta teisingai. Šios galios Jums reikia ne tiek šildymui, kiek karštam vandeniui ruošti.

Visiškai teisingai, esant žemoms temperatūroms su oras/vanduo šilumos siurbliu gali pritrūkti galios. Su dujiniu šildymu to neatsitiks. Įskaitant dujotiekio įvedimą į namą, gal labai pigiau ir nebus, bet bus garantuotas šildymas prie žemų temperatūrų.
A energetinės klasės name visiškai tinka ir dujinis šildymas.
Jūsų architektas, kuris projektuoja A energetinės klasės namą turi taip suskaičiuoti A klasės kriterijus, kad namas pasiektų A klasę ir su dujiniu šildymu.
Šito iš architekto turite pareikalauti Jūs, užsakovas. Jūs mokate pinigus, tai ir turite teisę reikalauti, kaip Jūs norite. Aišku, sveiko proto ribose, jeigu tai yra techniškai įmanoma.
Taigi, patvirtinu dar kartą, kad nėra problemų ar rimtesnių kliūčių suprojektuoti A energetinės klasės namą su dujiniu šildymu. Architektas tik turi paskaičiuoti vieną kitą variantą, kad namas ir su dujiniu šildymu patektų į A klasę.

Apie kieto kuro katilus.
Pagrindinės labiausiai paplitusios malkinių katilų rūšys pagal kuro deginimo būdą - universalesni apatinio degimo ir dujų generaciniai.
Geriausiai malkas sudegina dujų generaciniai katilai. Jie pasižymi aukščiausiu naudingumo koeficientu ir plačiausiu galios moduliavimo diapazonu. Tačiau jie yra brangiausi. Paprastai jie būna su degimo oro tiekimo arba dūmų ištraukimo ventiliatoriais.
Apatinio degimo katilai moduliuoja galią siauresnėse ribose, t. y. jų minimali galia yra didesnė, nei dujų generacinių katilų. Jie yra pakantesni šiek tiek prastesnei kuro kokybei (drėgnumui), tačiau jų naudingumo koeficientas yra mažesnis ir kurą sudegina šiek tiek prasčiau. paprastai jie būna be ventiliatorių.
Smalos susidarymas katile labiausiai priklauso nuo oro kiekio degimui tiekimo ir vandens temperatūros katile.
Idealiausias atvejis, kai katilas veikia pilna galia (tada oro tiekimas degimui būna didžiausias) ir katilo vandens temperatūra yra apie 90-95 laipsnius. Tada smalų susidaro mažiausiai. Visada tarp kieto kuro katilo ir šildymo sistemos turi būti įmontuotas ketureigis arba blogiausiu atveju trieigis maišymo vožtuvas, kurio pagalba pagal poreikį galima sumažinti tiekiamo į šildymo sistemą vandens temperatūrą.
Norint katilą priversti dirbti maksimalia galia, reikia turėti akumuliacinę talpą, kuri sukaupia katilo įkrovos išskiriamą šilumos kiekį, o vėliau atiduoda šildymo sistemai.
Žvakės tipo katilai yra viršutinio degimo su visais Jūsų išvardintais trūkumais.
Renkantis tarp kieto kuro katilų - geriausias pasirinkimas yra dujų generacinis katilas, o antrasis pasirinkimas - apatinio degimo katilas.
Lietuvoje gaminami katilai pasižymi didele įkrovos talpa, tai suretina laiką tarp įkrovų. Nereikėtų labai žavėtis ketiniais (špižiniais) katilais, nes jie pagal savo konstrukciją daugiausiai skirti deginti anglis. Dėl konstrukcinių ypatumų jų kuro įkrovos talpa yra santykinai mažesmė už plieninių katilų, skirtų deginti malkoms.
Renkantis tarp kieto kuro ir gamtinių dujų katilo, vienas iš svarbiausių veiksnių tampa kuro kaina.
Čia priklauso nuo to, kaip Jūs ruošiatės malkas. Jeigu patys susipjaunate į kalades, susiskaldote, džiovinate, tada kuro kaina gaunasi mažiausia.
Bet jeigu Jūs perkate jau suskaldytas malkas iš sunkvežimių, tada malkų kaina praktiškai prilygsta gamtinių dujų kainai.

"A" klasės namo maksimalus galios poreikis šildymui gali siekti 30-35 W/m2. Tokiu būdu Jūsų namo šildymui reikėtų maks. iki 3 kW galios šildymui.
Kitas klausimas - karšto vandens paruošimas.
Pilnai galima rinktis momentinį karšto vandens pašildymą. tik tada reikėtų, kad katilo maksimali galia sudarytų 23-25 kW. Tokiu būdu užtikrinama, kad karšto vandens srauto užteks vienam čiaupui vienu metu.
Tai pats ekonomiškiausias karšto vandens ruošimo būdas, nes karštas vanduo pradedamas šildyti, tik atsukus karšto vandens čiaupą ir nustojama šildyti, čiaupą užsukus. nėra jokių laikomų karšto vandens atsargų ir nuostolių į aplinką.
Dėl elektros srovės. Nereikėtų maišyti momentinio elektrinio ir dujinio karšto vandens šildytuvų. Teisingai, elektriniam šildytuvui reikia nemažos galios, kaip ir dujiniam, bet energijos sąnaudos kWh priklauso nuo karšto vandens naudojimo laiko. Dujomis karštą vandenį šildyti yra apie tris kartus pigiau, nei elektra.
Momentinis karšto vandens šildymas dujiniame katile turi vieną trūkumėlį - gali svyruoti karšto vandens temperatūra, tik atsukus karšto vandens čiaupą, kol vėliau ji nusistovi vienoda. ir kitas trūkumas, kad vienu metu negalima atsukti kelių karšto vandens čiaupų. Tada dėl didesnio vandens srauto karšto vandens temperatūra sumažės, nes neužteks katilo galios.
Jūsų atveju, optimaliausias būdas būtų - pakabinamas dujinis kondensacinis katilas 23-25 kW galios su įmontuotu nedidelės talpos (20 l) tūriniu karšto vandens šildytuvu. Jis užtikrina karšto vandens tiekimo komfortą ir neturi minėtų trūkumų - karšto vandens temperatūra nesvyruoja ir trumpam (kelioms minutėms) galima atsukti abtą karšto vandens čiaupą. Dėl to vandens temperatūra nesumažės.
Dėl didelės katilo galios baimintis nereikėtų. Tai dujų sąnaudoms neatsilieps. Paskutinioji dujinių kondensacinių katilų karta turi platų savo galios moduliacijos diapazoną (1:9 arba 1:10). Todėl minimali katilo galia gali siekti 2-3 kW.
Geriausia, kad katilas šalia lauko temperatūros daviklio turėtų ir programuojamą patalpos termostatą. Tai gerokai suretina degiklio įsijungimų/išsijungimų skaičių.
Pačio katilo prijungimo darbai, įvertinant kamino prijungimą (neaišku ar per sieną ar per kaminą į viršų) ir dujinės dalies "pridavimas" gali atsieiti apie 250-400 Eur, neskaitant katilo, kamino ir reikalingos armatūros kainos.

Maksimali galia, reikalinga namo šildymui, esant lauko temperatūrai -22 laipsniai, yra apie 35-40 W/m2. Tai Jūsų atveju sudarytų apie 6,5 kW.
Pagrindinis klausimas yra karšto vandens gamyba. Tai priklauso nuo vartojimo poreikio.
Pirmas klausimas, ar numatoma karšto vandens cirkuliacinė linija. jeigu taip, tai momentinis karšto vandens ruošimas netiks, nes jis nesuderinamas su k. v. c. linija.
Be to, priklausomai nuo čiaupo atsukimo laipsnio, dažnai būna svyruojanti karšto vandens temperatūra, kol po kurio laiko nusistovi pastovi. Kai kuriuos žmones tai labai erzina.
Toliau, kiek vonios patalpų bus, ar bus taip, kad karštas vanduo vienu metu bus naudojamas keliose vietose.
Sekantis klausimas - kokio dydžio bus pati vonia - ar tai bus didelė kampinė vonia 400 l talpos, ar tai bus normalaus dydžio vonia 120-140 l talpos?
Todėl dėl komforto, mano rekomendacija Jūsų atveju galvoti apie atskirą papildomą (pastatomą arba pakabinamą) tūrinį karšto vandens šildytuvą. Priklausomai nuo atsakymų į aukščiau išvardintus klausimus, Jums reikėtų 130-200 l talpos tūrinio karšto vandens šildytuvo. Ir pageidautina, kad jis būtų nerūdijančio plieno, su gofruotomis sienelėmis (prie kurių neprilimpa kalkinės nuosėdos) ir be tirpstančio anodo (kad nebūtų blogo kvapo šaltinis).
Dėl karšto vandens ruošimo komforto, katilo galia turėtų būti apie 18-25 kW. Didesnės galios nereikėtų baiminti, nes dabartiniai katilai turi platų galios moduliacijos diapazoną iki 1:9 arba 1:10. Tai reiškia, kad minimali tokio katilo galia gali būti apie 2-3 kW. Tokie katilai dujų sąnaudų nepadidina.
Siūlau Jums pasidomėti Radiant kondensaciniais dujiniais katilais ir ACV karšto vandens šildytuvais.
Kartu su pakabinamais katilais integruoti tūriniai karšto vandens šildytuvai paprastai būna gana nedidelės talpos ir gali patiekti Jūsų atveju nepakankamai karšto vandens.
Netgi tradicinių dujinių katilų tarnavimo laikas būdavo nuo 7-10 metų ir daugiau.
Jeigu imame dujinį kondensacinį katilą su nerūdijančio plieno šilumokaičiu, tai jo tarnavimo laikas mažiausiai 1,5 karto ilgesnis už tradicinių dujinių katilų. Jis gali siekti nuo 15 metų ir daugiau.

Norint pasijunti šildymą elektra norimu paros metu, reikia pasidomėti pas kieto kuro katilo pardavėją arba gamintoją, ar į kieto kuro katilą galima įmontuoti papildomus elektrinius šildymo elementus (taip vadinamus TENus).
Jeigu ne, tada reikia nusipirkti elektrinį vandens šildymo katilą su cirkuliaciniu siurbliuku. Dažniausiai cirkuliacinis siurbliukas būna jau įmontuotas elektriniame katile.
Galima elektrinį katilą prijungti nuosekliai į tiekiamą iš kieto kuro katilo į šildymo sistemą vandens vamzdį, į tarpą įstatant plunksninį atbulinį vožtuvą.
Nustačius elektriniame katile žemesnę vandens temperatūrą, nei tiekia kieto kuro katilas, galima automatizuoti elektrinio katilo įsijungimą.
Kai tik kieto kuro katile baigsis kuro įkrova, katilo tiekiamo vandens temperatūra pradės kristi. kai tik ji nukris iki nustatytos elektriniame katile, elektrinis katilas pradės šildyti, stengdamasis palaikyti nustatytą jame vandens temperatūrą.
Iš naujo įkrovus kieto kuro katilą ir jį užkūrus, jo tiekiamo vandens temperatūra viršys elektrinio katilo nustatytą vandens temperatūrą ir elektrinis katilas nustos šildyti.
Tai tik vienas iš galimų elektrinio katilo prijungimo variantų.

Rekomenduojame butui rinktis kondensacinį dujinį katilą Radiant RKA 24/20 su integruotu 20 l ner. pl. k. v. šildytuvu. Katilas turi įdiegtą DUAL-Tech karšto vandens ruošimo technologiją. Tai reiškia, kad jis ruošia k. v. dviejuose šilumokaičiuose, sujungtuose vienas paskui kitą. Pirminis šalto vandens pašildymas vyksta katilo pagrindiniame šilumokaityje "vamzdis vamzdyje", po to šiltas vanduo keliauja į tūrinį k. v. šildytuvą, kur nuo gyvatuko įkaista iki reikiamos temperatūros. Tokiu būdu visiškai panaudojama visa katilo galia, šaltas vanduo neatskiedžia karšto vandens tūriniame šildytuve, ir paruošiamas karšto vandens kiekis prilygsta kitų gamintojų 60 l talpos k. v. šildytuvo ruošiamo k. v. kiekiui.
Dėl mažos k. v. šildytuvo talpos sutaupoma dujų, taip pat katilo pagrindinis šilumokaitis dirba daliniame kondensaciniame režime, kas taip part dar sutaupo dujų.
Tai naujausios kartos katilas su plačiu galios moduliavimo diapazonu 1:9. Tai reiškia, kad minimali katilo galia siekia tik apie 2,6-2,8 kW. Tokiu būdu katilas labai gerai prisitaiko prie nedidelių patalpų šildymo.

Klausimas teisingas ir aktualus būtent mažiems šildymo plotams. Nors grindinio ir radiatorinio šildymo įrengimo kaina gali skirtis iki 2 kartų, bet keleto šimtų eurų skirtumas nėra toks didelis, kad būtų lemiamas šildymo būdo pasirinkimui. Teisingai, grindinis šildymas, nors ir būdamas brangesnis įrengimo prasme, bet suteikia geresnį komfortą ir ekonomiškumą, palyginus su radiatoriniu šildymu. Tačiau minėtu konkrečiu atveju, jeigu šildomos grindys įrengiamos ant grunto, tai priklausomai nuo izoliacijos storio, vis tiek atsiranda mažesni ar didesni šilumos nuostoliai į gruntą. Tie nuostoliai gali pilnai panaikinti energijos sutaupymą, palyginus su radiatoriniu šildymu. Dar vienas argumentas grindinio šildymo naudai yra, kad pačios grindys bus nešaltos.

Galimas grindinio šildymo trūkumas gali būti gana aukšta grindų paviršiaus temperatūra, kuri gali trukdyti miegojimui, kai atsigulus, jaučiamas šilumos srautas nuo grindų. Taip būna tuo atveju, kai patalpų atitvarų (sienų, langų, grindų, lubų) šiluminė varža yra nedidelė ir reikalinga didelė šildymo galia. Tai pasiekiama aukštesne grindų paviršiaus temperatūra (leistinose ribose - iki 28-29 laipsnių gyvenamosiose patalpose ir iki 33 laipsnių vonių patalpose). Jeigu grindų šildomo ploto yra daugiau, nei reikia padengti patalpų nedidelius šilumos nuostolius, tai grindų paviršiaus temperatūra neviršija 25 laipsnių ir tada karštis nuo grindų nejuntamas.

Pagrindinė šildymo būdo pasirinkimo priežastis yra noras dažnai kaitalioti patalpų temperatūrą, taip norint sutaupyti. Šiuo atveju grindinis šildymas yra gerokai mažiau tinkamas už radiatorinį. Grindys pasižymi didele inercija ir joms reikia gana daug laiko, kad pasikeistų jų temperatūra ir tai padarytų įtaką patalpos oro temperatūrai. Tyrimai yra nustatyta, kad jeigu patalpos oro temperatūros sumažinimas yra trumpesnis kaip 4-6 valandos, tada jokios kuro ekonomijos nesigauna, nes po atvėsimo reikia daugiau kuro naujam įšildymui.
Grindys dėl savo inercijos gali neatvėsti ir neįšilti iki 6-10 val. Ir tai jų temperatūra pasikeis tik keliais laipsniais. Tai gali būti nepakankama keisti patalpos temperatūrą norimose ribose.
Kadangi šildomas plotas yra nedidelis, tai nedideli bus ir šilumos nuostoliai bei kuro suvartojimas. Taip pat nedideli bus ir sutaupymai (absoliutine išraiška). Jeigu pakeitus mąstyseną ir šildant pastovia temperatūra arba ją keičiant nedidele reikšme (1-2 laipsniai), tai tada būtų galima galvoti apie grindinį šildymą.
Priešingu atveju - geriausias sprendimas - radiatoriai. Jais santykinai greitai galima keisti patalpų oro temperatūrą gana plačiose ribose. Aišku, tam reikia turėti galingesnius radiatorius, tai padeda greičiau pasiekti norimą oro temperatūrą. Prie radiatorių sumontuoti termostatiniai ventiliai padės sutaupyti, nepaisant radiatorių dydžio ir galingumo. Taip pat reikia turėti galvoje, kad atvėsimo ir įšilimo greičiui turi įtakos atitvarų apšiltinimas. Jeigu atitvaros pakankamai šiltos, tai norimo atvėsimo gali tekti laukti parą ir daugiau laiko.

Patalpos vidaus temperatūra priklauso nuo šilumos nuostolių per su lauku besiribojančias atitvaras (sieną, langą, lubas, grindis ir pan.) ir šildymo prietaiso šilumos galios.
Todėl pakelti patalpos vidaus temperatūrą galima dviem keliais: mažinant šilumos nuostolius arba didinant šildymo galią.
Atkreipiame dėmesį, kad nemažą šilumos nuostolių dalį (vidutiniškai gali siekti apie 30-50 proc. visų patalpos šilumos nuostolių) gali sudaryti šalto lauko oro patekimas į patalpą. Dažniausia priežastis būna nesandarūs seni mediniai langai arba nekokybiškas jų įstatymas į lango angą. Taip pat reikia patikrinti sienos vietą po palange. Ten dažnai būna labai nesandari vieta.
Taigi, pirmiausia ir efektyviausia būtų išsiaiškinti nesandarumų vietas ir priežastis ir jas bandyti pašalinti užkamšant ar kitaip užsandarinant.
Antras žingsnis - pakeisti seną langą į naują efektyvų langą su trijų stiklų paketais, gerai užsandarinant tarpus tarp lango rėmo ir lango angos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ant putų sandarinančių tarpą būtų užklijuotos oro nepraleidžiančios juostos ir kt.
Jeigu su sienos (nėra įtrūkimų ir pan.) ir lango sandarumu viskas gerai, tada galima žiūrėti šildymo prietaiso galią.
Gerai yra už radiatoriaus ant sienos priklijuoti šilumos izoliacijos sluoksnį. Jis gali būti padengtas apsaugine plėvele (folija), bet tai nevaidina esminio vaidmens didinant kambario šilumą. Didžiausią įtaką turi minėtos izoliacijos sluoksnio storis. Kuo storesnis (kiek leidžia tarpas tarp radiatoriaus ir sienos), tuo geriau.
Galima būtų galvoti apie lauko sienos šiltinimą iš vidaus, tai būtų vienas iš efektyviausių, nors ir brangiausių būdų.
Pačio radiatoriaus didinimas galimas, jeigu tai ne daugiabutis namas ir šildymo sistema ne vienvamzdė. Priešingu atveju, kaimynams teks mažiau šilumos po Jūsų galingesnio radiatoriaus.

Rekomenduojame į šildymo sistemas pilti neužšąlantį skystį propilenglikolio pagrindu. Jis yra nekenksmingas aplinkai ir greitai suyrantis. Todėl nepriskiriamas pavojingoms atliekoms. Atidirbusį jį galima išleisti tiesiai į kanalizaciją. Jo kažkaip specialiai utilizuoti nereikia.
Viso šito pasakyti apie neužšąlančius skysčius etilenglikolio pagrindu negalima. Juos reikia atiduoti utilizuoti. Ir tai kainuoja antrą tiek, kiek jų pirkimo kaina.
Mūsų siūlomas neužšąlantis skystis turi savyje antikorozinių priedų, taigi išlaiko sistemą švarią ir efektyvią ilgą laiką. Ypač tai svarbu atviroms šildymo sistemoms, kur į šildymo vandenį patenka oro deguonis, skatinantis koroziją.
Siūlomas neužšąlančio skysčio koncentratas. Jo kiekis šildymo sistemos vandenyje turi būti 40 procentų, kad apsaugotų sistemą nuo užšalimo iki -22 laipsnių C.
Fasuojamas į bakelius po 25 l. Vieno bakelio kaina apie 210 Eur.

Esmė tame, kad čia kalbama apie du skirtingus vandenis. Tie vandenys tarpusavyje nesusisiekia. Todėl turi skirtingas temperatūras ir slėgius.
Vienas - tai yra vanduo, naudojamas šildymui. Paprastai grindiniam šildymui numatoma maks. temperatūra - (+40) laipsnių. Tai yra tada, kada lauko oro temperatūra būna apie minus 22 laipsnius. Jeigu lauko oro temperatūra būna apie 0 laipsnių, tai šildymo sistemos temperatūra gali būti apie + 30 laipsnių.

Jeigu Jūs savo rankšluosčių džiovintuvą jungsite prie šildymo sistemos su minėtais parametrais, tai Jūsų rankšluosčių džiovintuvo temperatūra bus ta pati, t. y. nedidelė.

Jeigu Jūs norite, kad rankšluosčių džiovintuvo temperatūra būtų aukštesnė - apie 50 laipsnių, tai jūs turite jungti jį prie karšto vandens (šiuo atveju Jums reikės karšto vandens cirkuliacinės linijos ir, savaime suprantama, atskiro cirkuliacinio siurbliuko).
Tai yra kitas (antras) vanduo. Jis yra vandentiekio vanduo, kuris šilumos siurblio yra sušildomas iki 50-55 laipsnių ir naudojamas virtuvės, vonios ir pan. čiaupuose.
Jeigu Jūsų visi čiaupai uždaryti, t. y. jūs nenaudojate karšto vandens, tai tas vanduo niekur iš karšto vandens šildytuvo neteka. Tokiu atveju Jūsų rankšluosčių džiovintuvas atvėsta, nes karštą vandenį paprastai naudojate apie 20-30 min. per dieną.

Taigi, tokiu atveju siurbliuko reikia.

Prašome atkreipti dėmesį, kad vandentiekio vanduo turi daug savyje ištirpusio deguonies, todėl yra koroziškai aktyvus. Esmė ta, kad pigus gyvatukas iš juodo plieno vamzdžio šiuo atveju netinka. Toks tinka tik į šildymo sistemą (žr. pirmąją pastraipą).
Į karšto vandentiekio liniją įjungtas gyvatukas turi būti iš nerūdijančio plieno, DZR žalvario, t. y. atsparaus cinko išplovimui arba iš cinkuoto plieno.

Teoriškai taip daryti negalima. Priežastis - Jūs sutrikdysite namo šildymo sistemos (Jūsų minėtų stovų) balansą. Sumontavus didesnį kambario radiatorių (kad būtų kompensuotas nuimtas virtuvės radiatorius), jis nuims daugiau šilumos. Tai reiškia jame tekantis vanduo smarkiau atvės ir žemiau Jūsų esančiam kaimynui atitekės šaltesnis vanduo, nei turėtų. Žemiau Jūsų esantis kaimynas tą greitai pajus ir pradės ieškoti kaltų.
Ir atvirkščiai, virtuvės stove (tikriausiai ten yra tiekiamo vandens stovas, t. y. vanduo tiekiamas iš apačios -?), kur galimai būtų nuimtas radiatorius, aukščiau esantiems kaimynams atitekės karštesnis vanduo, nei reikia.
Naujojo radiatoriaus (ko daryti negalima) dydis turi būti apskaičiuotas ne pagal šildomą plotą, o pagal realius patalpos šilumos nuostolius. Arba, kitaip tariant, naujojo radiatoriaus šiluminis galingumas turi būti ne didesnis už abiejų radiatorių galingumo sumą.
Be to, keičiant radiatorius, reikia paruošti radiatorių keitimo projektą, kuriame būtų apskaičiuoti ir nurodyti radiatorių galingumai ir dydžiai. Priešingu atveju, Jūsų radiatorių keitimo darbai bus nelegalūs ir namo šilumos ūkį prižiūrinti organizacija turės pilną teisę Jūsų darbų nepriimti ir uždrausti tai daryti.
Jūsų numatomo varianto, kai atsisakoma vieno iš dviejų radiatorių ir likęs radiatorius keičiamas didesniu, šildymo vandens srautų išbalansavimo negalima ištaisyti jokiomis balansavimo priemonėmis, nes sistema yra vienvamzdė ir visi radiatoriai tame stove (jį sudaro tiekiamas ir grįžtamas stovai) priklauso vienas nuo kito. Jeigu bet kurioje vietoje pasikeičia projektiniai radiatorių dydžiai, tai neišvengiamai padaro įtaką visiems už jo einantiems radiatoriams.
Todėl toks Jūsų norimas radiatorių keitimas yra neleistinas ir negalimas.

Kiekviena lazda turi du galus. Jums teks rinktis tarp investicijos dydžio ir eksploatacijos pigumo bei patogumo. Šilumos kWh kaina, neįskaitant katilinės kainos, granulėmis siekia apie 4,0 ct/kWh, o šilumos siurbliu - apie 3,5 ct/kWh. Vadinasi, eksploatuojant Jums reikės mažiau mokėti už šilumos siurblio sunaudotą elektrą, nei už sunaudotas granules.

Šilumos siurblio įrengimas bus brangesnis už granulinio katilo įrengimą. Taip pat skirtumas bus ir šildymo sistemoje, bet nedidelis. Kadangi šilumos siurblys turi dirbti pageidautina žemesnėje temperatūroje, tai antro aukšto radiatoriai turės būti apie 2 kartus didesni, palyginus su granuliniu katilu. Taip pat granulinio katilo atveju galima įsirengti šiek tiek pigesnį karšto vandens šildytuvą su mažesniu šildymo paviršiaus plotu.

Jums teks pasirinkti, ar investuoti iš pradžių daugiau, bet paskui taupyti eksploatacijoje ir visiškai nedirbti pečkuriu, ar investuoti šiek tiek mažiau, bet brangiau mokėti eksploatacijos eigoje ir dirbti pečkuriu ir katilo bei degiklio valytoju (ypač jeigu granulės taupumo sumetimais bus prastesnės kokybės). Jeigu šlako daug, tai degiklį gali tekti valyti vos ne kartą per savaitę. Aišku ir granules reikės papildyti kas kelias dienas, o tampyti tai reikės 15-25 kg maišeliais.

Jūsų klausimas, tikriausiai, susiveda į šilumos kainą, priklausomai nuo kuro rūšies? Tada, mūsų skaičiavimais, šilumos kaina tiek medžio pjuvenų granulėmis, tiek gamtinėmis dujomis, gaunasi vienoda, apie 4 ct/kWh, neįskaitant katilinės kainos.
Tokiu būdu, turint dujas prie namo, vienareikšmiškai apsimoka įsirengti dujinį katilą. Tai suteikia daug privalumų eksploatacijos eigoje. Nieko nereikia daryti - nustatei temperatūrą katile ir viskas. Viskas vyksta automatiškai.
Su granulėmis yra kiek sudėtingiau. Pirmiausi, kažkur reikia vietos sausai saugoti granulių atsargą. Reikia laikas nuo laiko, kas kelias dienas ar dažniau, papildyti granulėmis katilo bunkerį. Tai ir dulka ir purvas nešasi ir pan. be to, reikia atsiminti, kad laikas nuo laiko reikės išvalyti degiklį ir katilą nuo apnašų. Viskas labai priklauso nuo granulių kokybės. jeigu labai bloga, tai reikės atidaužyti degiklį nuo šlako vos ne kartą per savaitę.
Katilinės įrengimas ir valdymas. Granuliniam katilui reikia maišytuvo su pavara, kad būtų galima tolygiai reguliuoti vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros. tai kainuoja. dėl kondensacijos ir korozijos pavojaus granulinis katilas turi visą laiką dirbti aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.
Dujinis kondensacinis katilas pats reguliuoja savo vandens temperatūrą, priklausomai nuo lauko temperatūros, reikia tik papildomai prijungti lauko temp. daviklį. Kadangi katilas kondensacinis, tai kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo daugiau kondensato, vadinasi tuo daugiau naudingos šilumos ir, atitinkamai, mažiau dujų. Nereikalingi jokie papildomi maišytuvai ir jų valdymas. Katilinės kaina ir vienu ir kitu atveju bus gana panaši. Tai kyla klausimas - kam vargti su granulėmis?

Šiuo atveju bandome lyginti šiek tiek skirtingus karšto vandens akumuliavimo kiekius.
Kiekviena lazda turi du galus. Mūsų atveju – tai pasirinkimas tarp karšto vandens poreikių komfortinio patenkinimo ir šilumos (kuro – dujų) sąnaudų dėl vandens šildytuvo šilumos nuostolių į aplinką.
Atskiras vandens šildytuvas yra gerokai didesnės vandens talpos ir saugo naudojimui paruoštą nemažą karšto vandens kiekį. Privalumai – galima kurį laiką (10-20 min.) naudoti didelį vandens kiekį per kelis karšto vandens čiaupus vienu metu. Karšto vandens temperatūra minėtą laiką nesikeis, t. y. neatvės žemiau komfortinės temperatūros. Paprastai atskiras vandens šildytuvas rekomenduojamas, jeigu yra vonia ir ja aktyviai naudojamasi. Prie tokio šildytuvo galima prijungti karšto vandens cirkuliacinę liniją. Tačiau tai būna reikalinga tada, kai karšto vandens čiaupai yra išsidėstę toliau kaip 7-8 m nuo šildytuvo ir skirtingose nutolusiose vietose. Trūkumai – reikia santykinai daugiau laiko vandens šildytuvo sušildymui ir turime didesnius šilumos nuostolius, taip pat reikalinga daugiau vietos.
Tūrinis karšto vandens šildytuvas katile paprastai yra mažesnės talpos, nei atskirai pastatomas. Todėl aukščiau minėti trūkumai virsta privalumais – mažesni šilumos nuostoliai, greičiau sušildoma karšto vandens atsarga šildytuvo talpoje, neužima vietos ant grindų. Neaktualus trūkumas – nerekomenduojama jungti cirkuliacinės karšto vandens linijos, nes dėl mažesnės k. v. atsargos greitesnio atvėsinimo, yra dažniau verčiamas įsijungti katilas.
Jūsų atveju vonia nenurodyta, yra tik dušas. Atskiro praustuvo sunaudojamas vandens srautas yra mažesnis, nei dušo, todėl užtektų katile įmontuoto karšto vandens šildytuvo. Reikia atsiminti, kad naudojant karštą vandenį ir vėstant jo temperatūrai k. v. šildytuve, katilas tuo metu momentiškai papildomai pašildo pratekantį vandenį. Taigi, išleidžiamo vandens kiekis yra gerokai didesnis, nei tūrinio vandens šildytuvo talpa. Be to, galima (ir reikia) sumontuoti trieigį termostatinį karšto vandens temperatūros reguliavimo vožtuvą, kas dar labiau padidina karšto vandens kiekį. Sprendžiant pagal pateiktą informaciją, k. v. cirkuliacinės linijos taip pat nereikės.
Nenurodytas žmonių kiekis, nuo ko irgi priklauso karšto vandens sunaudojimas. Viską apibendrinus, manau, kad Jūsų atveju pakaktų kabinamo prie sienos katilo su integruotu tūriniu k. v. boileriu.

Siekiant dar labiau sutaupyti, ruošiant karštą vandenį, rinkoje jau kuris laikas siūlomi naujausios kartos kondensaciniai dujiniai katilai, kurie turi kelis privalumus. Jie pasižymi plačiu degiklio (katilo) galios moduliacijos diapazonu (iki 1:9). Tai reiškia, kad jų minimali galia siekia tik 2,9 kW. Tai sumažina degiklio startų skaičių (ypač pereinamaisiais šildymo sezono laikotarpiais ir mažą šildymo poreikį turinčioms patalpoms), kas padidina naudingumą. Jų pagrindinio šilumokaičio konstrukcijoje panaudota viena ištisinė dvigubo nerūdijančio plieno vamzdžio vija, kurios galų sujungimo armatūra yra šilumokaičio išorėje. Tai palengvina ir atpigina galimą remontą ir aptarnavimą bei suteikia šilumokaičiui padidintą ilgaamžiškumą ir atsparumą nuo galimo vandens užvirimo. Katilo konstrukcijoje yra 20 l talpos nerūdijančio plieno k. v. šildytuvas su įmontuotu vamzdiniu šilumokaičiu. Gamintojo naudojama originali patentuota DualTech karšto vandens ruošimo technologija leidžia paruošti panašų kiekį karšto vandens, kaip kitų gamintojų su 45-60 l talpos k. v. šildytuvais. DualTech – tai dviejų, vienas po kito nuosekliai sujungtų šilumokaičių karšto vandens ruošimo technologija, dėl didelio šilumokaičių paviršiaus ploto leidžianti visiškai panaudoti katilo galią. Pirminis k. v. ruošimo šilumokaitis – vandentiekio nerūdijančio plieno vamzdelis, įvertas į pagrindinį katilo šilumokaičio nerūdijančio plieno vamzdį. Čia vyksta pirminis karšto vandens pašildymas, dėl žemesnių temperatūrų padidinantis katilo naudingumą, nes leidžia jam dalinai dirbti kondensavimosi režime. Po to pašildytas vanduo galutinai sušildomas tūriniame karšto vandens šildytuve per ten esantį nerūdijančio plieno vamzdinį šilumokaitį.
Šis principas leidžia paruošti didelį kiekį karšto vandens, panaudojant santykinai mažos talpos karšto vandens šildytuvą. Dėl mažos talpos reiškia, kad reikės iš naujo sušildyti tik nedidelį karšto vandens kiekį, o taip pat dėl mažo išorės paviršiaus ploto, maži šilumos nuostoliai į aplinką. Visa tai sumažina dujų sunaudojimą, palyginus su kitų gamintojų modeliais, neturinčiais tokios k. v. ruošimo sistemos.

"A" klasės vienbučių gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai sudaro apie 30 W/m2.
Taigi, minėto namo šildymui reikėtų daugiausiai apie 2,5 kW galios.
Kitas klausimas, ar reikia ruošti karštą vandenį.
Jeigu reikia, tai jis turėtų būti ruošiamas tūriniame k. v. šildytuve. jo dydį apsprendžia poreikiai.
Vidutiniškai karšto vandens ruošimui reikėtų pridėti apie 0,25 kW vienam asmeniu, taigi, dar apie 1 kW.
Tokiais atvejais (maža galia šildymui), malkomis kūrenamas katilas, kad ir kokios jis būtų mažos galios, turi kelis trūkumus. 4-6-8-10 kW galios malkiniai katilai paprastai turi santykinai nedidelį naudingumo koeficientą. Aišku, didelę laiko dalį, toks katilas dirbs prislopintas, su mažu oro degimui oro kiekiu. Tada vidutinis metinis naudingumo koeficientas gali siekti tik 40-50 procentų. Be to, yra didelė užvirimo tikimybė. Gana sudėtinga reguliuoti katilo galią.
Reikalus pataisytų akumuliacinės talpos naudojimas. tačiau tai gana smarkiai pabrangina katilinę.
Tokiais atvejais labai priimtina išeitis būtų nedidelės galios (8-12 kW) granulinis katilas. Jo privalumai - granulių talpa, kas leidžia jas papildyti tik kas 3-7 dienas, degimo valdymo automatizavimas. paprastai yra galimybė prijungti patalpos termostatą ir gerokai suretinti katilo junginėjimąsi. Be to, esant tokioms nedidelėms šilumos, o tuo pačiu ir granulių sąnaudoms, tikrai apsimoka naudoti švaresnį ir patogesnį kurą - granules.

Maksimalūs šilumos nuostoliai šildymui A klasės vienbučiame name gali būti apie 30 W/m2. Tokiu būdu šildymui reikėtų apie 3,5 kW galios. Tačiau pagrindinis klausimas - kiek katilo galios reikės karšto vandens ruošimui? Tai priklauso nuo karšto vandens kiekio ir jo ruošimo būdo - pratekančio vandens (momentiniame) šilumokaityje ar tūriniame šildytuve. Pirmuoju atveju, vienam k. v. čiaupui reikia minimaliai 22-24 kW katilo galios. Šio būdo privalumas - geriausias k. v. ruošimo ekonomiškumas. K. v. ruošiamas tik tada, kai atsukamas k. v. čiaupas. Jokios karšto vandens atsargos nepalaikomos ir, nesant k. v. poreikio, dujos nenaudojamos. Trūkumai - vienu metu galima naudotis tik vienu k. v. čiaupu. Jeigu bus atsukami du ir daugiau k. v. čiaupų, tai katilo galios nebeužteks ir karštas vanduo atvės. Pradiniu momentu, tik atsukus nepilnai k. v. čiaupą, karšto vandens temperatūra kurį laiką svyruos dėl šiokio tokio katilo konstrukcijos ir valdymo inertiškumo. negalima prijungti k. v. cirkuliacinės linijos.
Minėtų trūkumų neturi karšto vandens ruošimas tūriniame k. v. šildytuve. Čia visą laiką palaikoma tam tikra k. v. atsarga, kurią galima išnaudoti net atsukus 2 ir daugiau k. v. čiaupų. paprastai tokie vandens šildytuvai turi turėti pakankamai didelį paviršiaus plotą (>1 m2), kad galėtų pilnai išnaudoti visą katilo galią. Galima prijungti k. v. cirkuliacinę liniją. Tai yra patogu ne tik greitai sulaukti karšto vandens nutolusiuose čiaupuose, bet ir šildyti pakankamai aukšta temperatūra rankšluosčių džiovintuvus voniose, nepriklausomai nuo metų laiko. Trūkumas - šiek tiek didesnės karšto vandens ruošimo dujų sąnaudos, nes reikia laikas nuo laiko pašildyti vėstantį karštą vandenį tūriniame šildytuve.
Tokiu būdu, nepriklausomai nuo mažų šildymo poreikių, katilo galia vis tiek turi būti pakankamai didelė dėl karšto vandens ruošimo.
Abiems aukščiau minėtais karšto vandens ruošimo būdams katilo galia turėtų būti 22-25 kW. Tiesa, jeigu k. v. ruošiame tūriniame šildytuve, katilo galia galėtų būti 12-16 kW. Tačiau tokiu atveju reikėtų numatyti didesnės talpos vandens šildytuvą, nes tokios galios nepakanka pratekančio per vieną čiaupą karštam vandeniui pašildyti. Tai taptų reikalinga, kai baigtųsi sukaupto karšto vandens atsarga mažesnė talpos vandens šildytuve.
santykinai didelės katilo galios baimintis nereikėtų. Dėl to dujų sąnaudos nepadidėja. be to, naujausiuose dujinių katilų modeliuose užtikrinama galios moduliacija 1:9 arba 1:10. tai reškia, kad minimali katilo galia gali būti apie 2,5-3 kW.
"A" klasės namuose dėl mažų šilumos nuostolių ir pakankamai didelio inertiškumo, patalpų vidaus temperatūra kinta gana lėtai. Todėl katilas gali veikti su didesnėmis pertraukomis. Geriausiai tai realizuojama, papildomai prie katilo, šalia lauko temperatūros daviklio, prijungus programuojamą patalpos temperatūros termostatą. Tai išsprendžia katilo per dažno junginėjimosi problemą.

Vamzdžių skersmuo priklauso nuo reikiamo vandens srauto ir priimtino pasipriešinimo.
Jeigu Jums reikia tik šildymo ir nereikia papildomai dar ruošti ir karšto vandens, tada reikiamą šildymui vandens srautą nustatysime taip:
priklausomai nuo namo stogo ir sienų apšiltinimo, reikiama šildymo galia gali skirtis kelis kartus.
Jeigu namas neapšiltintas, tai gali reikėti apie 100 w/m2, jeigu gerai apšiltintas, tada užtektų ir 50 W/m2.
Tokiu būdu namo šildymui jums reikėtų nuo 5 iki 10 kW galios. Priklausomai nuo šildymo sistemos tipo ir temperatūros, vandens temperatūrų skirtumas gali būti nuo 10 iki 20 laipsnių. Imame patį blogiausią variantą - 10 kW galią ir temperatūrų skirtumą 10 laipsnių. Tada reikiamas vandens srautas būtų apie 0,86 m3/h arba 860 l/h.
Nustatysime leistiną vamzdžių hidraulinį pasipriešinimą. Turime galvoje, kad vanduo turi ne tik nutekėti į namą, bet ir grįžti, todėl bendras vamzdžių ilgis dvigubinasi ir sudaro 40 m.
Turint galvoje, kad cirkuliacinis siurblys turi nugalėti ne tik šios trasos vamzdžių pasipriešinimą, bet taip pat ir namo šildymo sistemos bei pačio katilo, reguliavimo ventilio (maišytuvo, jeigu toks bus reikalingas), filtro ir katilinės vamzdynų pasipriešinimą, tai bendrą pasipriešinimą priimkime 2 m vandens stulpo arba 200 mbar.
Priimame, kad vamzdynų trasos pasipriešinimas neturėtų viršyti 0,5 m v. st. arba 50 mbar.
Tada iš vamzdynų pasipriešinimų techninių duomenų (lentelių ar skaičiavimo programos) renkame vamzdžio skersmenį, kad 1 m vamzdžio ilgio pasipriešinimas sudarytų ne daugiau, kaip 1,25 mbar.
Tokiu būdu randame vidinį vamzdžio skersmenį - jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 mm.
Taigi, jeigu tai plieninis vamzdis, tai jis būtų DN 25, jeigu tai varinis vamzdis, tai būtų 28x1,5 mm, jeigu PEX arba PEX/AL/PEX - 32x3,0 mm, jeigu PP, tai priklausomai nuo gamintojo ir sienelės storio (PN 20, stabilizuotas su aliuminio sluoksniu), pvz.: 40x6,7 mm, ir pan.
Reikia atkreipti dėmesį, kad čia svarbus yra vidinis vamzdžio skersmuo, kur teka vanduo, o visų vamzdžių, išskyrus plieninius, skersmuo matuojamas pagal išorę.