Žemės ekspertai ekspertų komentarai

Į užstatymo plotą skaičiuojami visi statiniai esantys ant žemės - pastatai, priestatai, terasos, ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai, įėjimų laiptai, taip pat kabančios konstrukcijos - pastogės, balkonų išsikišimai, stoginės.

Statybų galimybė priklauso nuo to kokia yra šiuo metu Jūsų sklypo žemės paskirtis. Jei ji žemės ūkio, tuomet galima tik su žemės ūkiu susijusių statinių statyba. Jei žemės paskirtis yra KITA, tuomet galima ir gyvenamoji. Pastatai iki 80 m.kv gali būti ir gyvenamieji, ne tik ūkiniai, jiems taip pat galioja supaprastintos procedūros. Reikėtų tiksliai peržvelgti Jūsų dokumentus ir galima būtų atsakyti.

Norint įrengti terasą projekto nereikia. Tai didina užstatymo plotą, tačiau nedidina pastato ploto. Projekto reikėtų, jei didėtų pastato plotas. Užstatymo plotas svarbus kitais atvejais.

Kelių apsaugos zonos, kaip ir daugelis kitų apribojimų, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu. Už šį dokumentą aukštesnis yra tik įstatymas. Tad sumažinti zonos nėra jokių teisinių galimybių, nes nutarime nėra numatyta išimčių. Šiuo atveju Lietuvos automobilių kelių direkcija yra magistralinių kelių valdytojas ir vykdo jai pavestą funkciją - administruoja magistralinius kelius ir prižiūri veiklą vykstančią jų valdomų kelių apsaugos zonose.
Savivaldybė turi savivaldos teisę, tačiau ta teisė negali prieštarauti aukščiausio lygio susitarimams (priimtiems teisės aktams), tad savavališkai patenkinti Jūsų prašymo negali. Pagal dabar galiojančius teisės aktus deja Jūsų norui įgyvendinti nėra teisnių galimybių.

Norint statyti žemės ūkio paskirties sklype pirmiausia reikia būti ūkininku ir įregistruoti ūkį tame sklype, parengti atitinkamą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriuo būtų nustatomos statybos zonos. Tuomet galimos statybos.

Statyti statinius galima 50 m nuo vandens apsaugos JUOSTOS ribos, ji nustatoma atsižvelgiant į kranto reljefą. Bet vištidėms taikomos sanitarinės apsaugos zonos, kurios priklauso nuo auginamų vištų skaičiaus ir gali dar gerokai padidinti atstumą iki vandens telkinių. Jūsų atveju reikėtų skaičiuoti labai konkrečiai.

Pridavimo procesas priklauso nuo statybą leidžiančio dokumento. Jei tai rašytinis pritarimas - procedūra vienokia, jei statybą leidžiančio dokumento nėra, tuomet procedūra dar kitokia.

Iš principo statyti žemės ūkio paskirties žemėje galima tik nustačius statybos zonas žemėtvarkos projektais, o tam reikia būti ūkininku ir įregistruoti savo ūkį tame sklype. Nors pagal galiojančius teisės aktus statybai iki 80 m kv nereikia statybą leidžiančių dokumentų, bet pirmiausia reikia susitvarkyti žemę, kad joje apskritai būtų leidžiamos statybos nepriklausomai nuo statinių dydžio ir tipo.

Nuotekų brėžinius rengia atestuotas vandentiekio dalies projektuotojas. Architektas rengia bendrąją, architektūrinę, sklypo sutvarkymo dalis. Inžinerinių sistemų dalys yra rengiamos atestuotų inžinierių.

Pastato paskirtis turi atitikti žemės paskirtį. Tad komercinės paskirties sklype galima tik komercinės paskirties pastatų statyba. Komercinės paskirties pastatas yra pastatas, kurio didžioji dalis patalpų paskirtis yra komercinė. Kita, mažesnioji dalis patalpų, gali būti ir kitos, pvz. gyvenamosios paskirties.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus griovimui projektinės dokumentacijos ir leidimų nereikia (išskyrus atvejį jei pastatas yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje). Norint statyti gyvenamąjį namą vietoje ūkinio pastato, jei nėra papildomų apribojimų taikomų sklypui, siūlyčiau laisvai rinktis gyvenamojo namo vietą ir neapsiriboti esamais pamatais. Statyba ant esamų pamatų lengvatų nesuteikia. Ar rengsite rekonstrukcijos ar naujos statybos projektą procedūros ir reikalavimai yra tokie pat. Procedūros ir reikalavimai priklauso nuo pastato dydžio - ar iki 80 kv. m ar didesnį.

Taip, galima, tik prieš tai reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą statybos zonoms įteisinti. Tuomet galima rengti pastato projektą ir gavus statybos leidimą pradėti statybas.

Jei paskirtis keičiama administracijos direktoriaus įsakymu, tuomet nereikia. Jei paskirtis keičiama sklypų formavimo pertvarkymo projektu, tuomet projekto rengimo metu vyksta viešinimas, kuriame gali dalyvauti kaimyninių sklypų savininkai.

Pirmiausia Jums reikėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (žemėtvarką) su prašymu leisti išpirkti nuomojamą valstybinę žemę. Jei pardavimo paviljonas yra Jūsų nuosavybė - neturėtų būti didelių sunkumų.

Sveiki. Daugiabučiai pastatai paprastai stovi valstybinėje žemėje. Todėl jums reikia kreiptis į savivaldybės architekto arba žemėtvarkos tarnybą su prašymu suformuoti žemės sklypą prie esamo gyvenamojo namo.
Pagarbiai

Pastatų plotų skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA. "17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma." Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m. Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas.
Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.

Aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zona priklauso nuo galingumo. Pvz. 110 galingumo linijai skiriama 20 m apsaugos zona nuo kraštinio laido. Dažnai gyventojai nepaiso šios zonos ir jaučiasi saugiai. Tačiau yra tikimybė, kad laidas nutruks ir nukris žemėn ar ant namo stogo, automobilio, stovinčio kieme ir pan. Be to aukšta įtampa aplink skleidžia magnetinius laukus. Žmogaus organizmas nuolat veikiamas tokių laukų reaguoja įvairiai:))))) Turint sklypo planą galima būtų tiksliau aptarti galimybes. Mes mielai parengtume jums namo projektą.

Jums reikėtų rengti esamo pastato rekonstrukcijos projektą. Rekonstruojant galima iš esmės perstatyti pastatą. Arba gauti raštišką kaimyno sutikimą, tuomet galima ir nauja statyba ant sklypo ribos.

Jei priestatas sujungtas su pastatu, tai yra vienas statinys, nepriklausomai nuo konstrukcijos ir medžiagų tipo. Jei statinys viršija 80 kv. m. ribą, tuomet keičiasi jo kategorija iš nesudėtingo į neypatingą. Dabar Jūsų namas yra neypatingas statinys, tačiau tapo tokiu nelegaliai. Reikėtų projekto (namo su priestatu) ir statybos leidimo. Tik tuomet jis taps legalus neypatingas.

Yra du būdai statyti - nekeičiant žemės paskirties (sąlygos - ne mažiau kaip 0,5 ha ploto ir ūkininko sodybos įsteigimas) arba keičiant žemės paskirtį (sąlygos - toje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai turi leisti keisti paskirtį). Antruoju atveju, reikia tiksliai žinoti, kurioje vietoje yra Jūsų sklypas, tuomet galima įvertinti galimybes. Pačiam pastatui, jei jis ne mieste, kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje, reikia tik supaprastinto statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento nereikia. Galima statyti pasirengus projektėlį.

Pastatai nėra skirstomi pagal tai, kur jie stovi. Pastatai skirstomi pagal veiklą, kuri juose vykdoma (gyvenamoji, komercinė, pramoninė ir pan.) ir pagal sudėtingumą (nesudėtingi, neypatingi ir ypatingi).

Be statybos leidimo ir rašytinio pritarimo galima statyti ne didesnį kaip 80 m2 pastatą. Jeigu sodų bendrija yra saugomoje teritorijoje, tai reikės rašytinio pritarimo.

Statybos leidimas išduodamas namo projektui įgyvendinti, o statybų metu nuo jo galima nukrypti tik 5%. Norint statyti kitokį namą reikia tam kitokiam namui gauti naują statybos leidimą.

Prieš perkant sklypą labai rekomenduoju įsitikinti, kad atidalinus sklypą bus galima keisti jo paskirtį ir statyti.
Visa atidalinimo procedūra būtų tokia. Pirmiausia dabartinis savininkas turi užsakyti kadastrinius matavimus ir sklypo planą ir visa tai registruoti registrų centre. Tuomet tik sklypo savininkas gali inicijuoti sklypo atidalinimą (rašyti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl projekto rengimo). Tuomet rengiamas atidalinimo projektas, kuris trunka apie 4 mėn. Po projekto kiekvienam atidalintam sklypui rengiami kadastriniai matavimai ir sklypų planai.
Kai naujai atidalinti sklypai registruoti registrų centre tuomet galima juos pirkti arba pirkti iki projekto rengimo pradžios, bet tuo metu tapsite dalinamo sklypo bendrasavininkais.
Kadangi žemės paskirtis žemės ūkio, tad pardavėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos turi gauti leidimą parduoti žemę, o Jūs iš Nacionalinės žemės tarnybos turite gauti leidimą pirkti žemę (trunka iki 3 mėn), tik tuomet gali įvykti sandoris.
Jei visa šita dalis įveikta tuomet, jei leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, galima keisti žemės paskirtį ir planuotis statybas.

Kiek suprantu detaliojo plano riba eina per Jums priklausantį sklypą. Taip NEGALI būti. Detaliojo plano riba privalo sutapti su esamų sklypų ribomis. Šiuo atveju yra klaida pačiame plane ir reikėtų prašyti rengėjų arba planavimo organizatoriaus, kad šią klaidą ištaisytų. Jei detaliojo plano sprendiniai jus tenkina - prašykite, kad visą Jums priklausantį sklypą įtrauktų, jei detaliojo plano sprendiniai Jūsų netenkina - prašykite, kad Jums priklausantį sklypą išimtų iš detaliojo plano galiojimo ribos.
Jei detalus planas jau patvirtintas ir jo keisti nėra galimybių, tuomet galima atidalinti sklypą (priklausomai nuo parko ir detaliojo plano reglamentų). Atidalinti taip, kad naujai suformuoti sklypai sutaptų su detaliojo plano riba ir tuomet keisti to sklypo paskirtį, kuris patenka į detalųjį planą.
Dėl galimybių statyti, reikėtų labai konkrečiai pamatyti sklypo planą, RC išrašą ir detaliojo plano sprendinius ką jie ten leidžia ir ko ne, tuomet galima būtų tiksliai atsakyti kokios galimybės statybai :)