Minimalus atstumas statyti tvorą be kaimyno sutikimo

Klausimas:
Norėjau pasiteirauti jūsų dėl tvoros statymo. Nusipirkome dvibutį namą. Ir dabar norime apsitverti savo teritoriją tvora. Noriu statyti be kaimyno leidimo ir kiek skaitinėjau, tai kai kur siūlo apie metrą į savo sklypo pusę patraukti tvorą ir tada būtų galima statytis tvorą be sutikimo, bet tas metras labai jau daugokai skamba. Koks minimalus atstumas būtų, kad nereiktų kaimyno sutikimo? Tvoros aukštis 1.8m. Gyvename Kauno rajone.
Komentarai:
Galima statyti ant sklypo ribos, neišeinant į kito sklypo ribas, tačiau reikia laikytis tvoros akytumo ir insoliacijos reikalavimų, atsižvelgiant į kurią pasaulio kryptį statoma tvora: kad nereikėtų kaimyno sutikimo, tvoros akytumas sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)330° ir (<)30°) turėtų būti ne mažesnis kaip 50 proc., o rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) pusėje – ne mažesnis kaip 25 proc.
Tvora ar kokia jos konstrukcija, neturėtų peržengti sklypo ribos, tai matyt kokius 15cm reiktų atsitraukti, kad stulpelio pamatas nekirstų ribos. Tinklo azuriškumas taip pat turi įtakos.
Tvoros leistinas aukštis 1,5m. Galima statyti ant sklypo ribos ir tankumas priklauso nuo orientacijos.
Ramunė M., Architektai
Užsiregistravę
3389 specializuotų įmonių
Ke
0614***79
Ke********@***il.com
Nuomoju žemę už savo ribų, ar galima pastatyti surenkamą sandėliuką? Būna garažai skardiniai, padėti ant plytų ar ant blokelių. Būtų kaip laikinas pastatas.
wu
8674***41
wu******@***il.com
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
so
0616***50
so***************@*****as.lt
Noriu gauti sutikomo formą su kaimynu. Reikia kasti griovį kaimynų sklype elektros laidams pakloti.
st
+3706*****94
st*****************@***il.com
Laba diena. Turiu žemės sklypą kaimo teritorijoje, kuris nepriklauso (draustinio, saugomoms, paveldo) teritorijoms. Noriu tiksliai sužinoti ar galiu statyti pagalbinį pastatą iki 80 kv.m, jeigu žemės plote nėra pagrindinio gyvenamojo namo, ir ar reikia statybos leidimo statant anksčiau minėtą pastatą. Nes kiek ieškojau apie tai informacijos, vienur rašoma, kad galima, o kitur, kad ne, remiantis nauju žemės ūkio ministro įsakymu, kuris įsigaliojo nuo 2024.11.01.
sa
0677***77
sa*******@***il.com
Gavau dovanų žemės sklypą Vilniaus mieste Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje (Vilniaus senamiestis) su gyvenamuoju namu, kurio statybos metai 1940 m. Žemės sklypo dydis 366 kv. m, sklypas suformuotas 2017 m. Namas yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau negaliu vykdyti rekonstrukcijos/kapitalinio remonto, kadangi sklypo dydis nesiekia minimalaus sklypo dydžio reikalavimų (400 m²). Sklypas ribojasi su privačia valda, valstybine žeme, kurioje stovi socialinis būstas ir keliu. Ar tokioje situacijoje galima rasti kažkokį sprendimą, kaip būtų galima atnaujinti namą?
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus. Reikalingas būtų ir projektas su statybos leidimu.
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus.
ir
0618***70
ir***********@***il.com
Jeigu kaimynas išvykęs į užsienį ir negali parvykti, būtinai reikia kaimyno parašo dėl namo statybos. Ar galimas nuotolinis būdas pvz. su seniūnu ir kaimynu? Ar yra kiti kokie variantai?
ge
8686***27
ge**********@***il.com
Vanduo į namą atvestas seniai. Keli bendrasavininkai įrengė vieną įvadą, vėliau buvo pastatyti atskiri skaitliukai, visi sutardami rūpinosi esamais įrenginiais ir atsiskaitydavo pagal asmeninius suvartojimus vienu abonentu. Šiuo metu esame du bendrasavininkai. Bendrasavininkė paveldėjo namo dalį, kuriame yra vandentiekio įvadas. Jos turto dalis yra 0.25 t.y. nesudaro nei trečiosios namo dalies. Kita dalis priklauso mums. Ji pastoviai negyvena. Sudaro kliūtis mums atsiskaityti už suvartotą vandenį. Turiu baimės, kad žiemos metu vandentiekio įvadas gali užšalti. Tada su mažamečiais vaikais liktume be vandens. Norime pasidaryti atskirą įvadą. Prisijungimo sąlygos su vandenimis suderintos, tačiau bendrasavininkė neduoda sutikimo mums įvesti atskirą įvadą, kad mes turėtume atskirą abonentą, ir galėtume be trukdžių atsiskaityti už suvartotą vandenį. Priežasties kodėl nesutinka - neįvardija. Kaip būtų galima išspręsti šią situaciją?
nt
8657***26
nt****@***il.com
Tarp mano ir kaimyno sklypo eina kelio servitutas 12metru plocio, mano 6m ir kaimyno 6m. Taciau kelia pastate 4m plocio ir jis randasi mano servituto puseje visas. Kaip turetu buti is tikruju, kas turi ieiti i mano 6m servituta?
namuinspektorius_300x300px.gif
wienerberger_300x300px.gif
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 423869 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3389
Iš viso buvo užduota 134074 klausimų