Sklypo padalinimas ir antro namo statyba

Klausimas:
Planuojame pirkti dar nepadalinto 28 arų sklypo dalį – 15 arų. Sklype be leidimo statybai jau pastatytas namas. Kokių dokumentų reikia dalinant sklypą ir tolesnėms statyboms? Kur kreiptis? Ar po sklypo padalinimo bus galima nusipirktame 15 a sklype statyti namą?
Komentarai:
Sklypo padalinimo dokumentai ne taip greitai padaromi, faktas. Dalinti sklypą galima per detalųjį planą arba žemėtvarkiniu projektu. Kiekviena situacija individuali. Kai sklypai padalinami, jie vienas nuo kito neturi priklausomybės, tad kiekviename sklype gali stovėti po gyvenamąjį namą.
Sklypo padalinimas be detaliojo plano nieko nereiškia. Tik kai bus padarytas pilnas (per detalųjį planą), ne notariškas atskyrimas, galėsite savo sklype statyti namą. Galimas variantas, kad tas sudegęs pastatas yra kaip ūkinis. Jei pardavėjai sako, kad nėra sklypo dokumentų, galima registrų centre išimti dublikatus. Ar galima bus apskritai padalinti šį sklypą dar priklauso nuo teritorijos bendrojo plano. Taigi, patyrinėkite situaciją, nueikite į rajono ar miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių. Pažiūrėsite, kokia ten padėtis.
Lina P., Namų projektavimas
Užsiregistravę
3390 specializuotų įmonių
Ke
0614***79
Ke********@***il.com
Nuomoju žemę už savo ribų, ar galima pastatyti surenkamą sandėliuką? Būna garažai skardiniai, padėti ant plytų ar ant blokelių. Būtų kaip laikinas pastatas.
wu
8674***41
wu******@***il.com
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
so
0616***50
so***************@*****as.lt
Noriu gauti sutikomo formą su kaimynu. Reikia kasti griovį kaimynų sklype elektros laidams pakloti.
st
+3706*****94
st*****************@***il.com
Laba diena. Turiu žemės sklypą kaimo teritorijoje, kuris nepriklauso (draustinio, saugomoms, paveldo) teritorijoms. Noriu tiksliai sužinoti ar galiu statyti pagalbinį pastatą iki 80 kv.m, jeigu žemės plote nėra pagrindinio gyvenamojo namo, ir ar reikia statybos leidimo statant anksčiau minėtą pastatą. Nes kiek ieškojau apie tai informacijos, vienur rašoma, kad galima, o kitur, kad ne, remiantis nauju žemės ūkio ministro įsakymu, kuris įsigaliojo nuo 2024.11.01.
sa
0677***77
sa*******@***il.com
Gavau dovanų žemės sklypą Vilniaus mieste Kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje (Vilniaus senamiestis) su gyvenamuoju namu, kurio statybos metai 1940 m. Žemės sklypo dydis 366 kv. m, sklypas suformuotas 2017 m. Namas yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau negaliu vykdyti rekonstrukcijos/kapitalinio remonto, kadangi sklypo dydis nesiekia minimalaus sklypo dydžio reikalavimų (400 m²). Sklypas ribojasi su privačia valda, valstybine žeme, kurioje stovi socialinis būstas ir keliu. Ar tokioje situacijoje galima rasti kažkokį sprendimą, kaip būtų galima atnaujinti namą?
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus. Reikalingas būtų ir projektas su statybos leidimu.
bu
8699***01
bu*******@***il.com
Sveiki, ketinu pirkti sklypą, kurio paskirtis yra KITA, ar su jūsų pagalba galėčiau pasikeisti į komercinę? Sklype ketinu statyti sandėliavimo pastatus.
ir
0618***70
ir***********@***il.com
Jeigu kaimynas išvykęs į užsienį ir negali parvykti, būtinai reikia kaimyno parašo dėl namo statybos. Ar galimas nuotolinis būdas pvz. su seniūnu ir kaimynu? Ar yra kiti kokie variantai?
ge
8686***27
ge**********@***il.com
Vanduo į namą atvestas seniai. Keli bendrasavininkai įrengė vieną įvadą, vėliau buvo pastatyti atskiri skaitliukai, visi sutardami rūpinosi esamais įrenginiais ir atsiskaitydavo pagal asmeninius suvartojimus vienu abonentu. Šiuo metu esame du bendrasavininkai. Bendrasavininkė paveldėjo namo dalį, kuriame yra vandentiekio įvadas. Jos turto dalis yra 0.25 t.y. nesudaro nei trečiosios namo dalies. Kita dalis priklauso mums. Ji pastoviai negyvena. Sudaro kliūtis mums atsiskaityti už suvartotą vandenį. Turiu baimės, kad žiemos metu vandentiekio įvadas gali užšalti. Tada su mažamečiais vaikais liktume be vandens. Norime pasidaryti atskirą įvadą. Prisijungimo sąlygos su vandenimis suderintos, tačiau bendrasavininkė neduoda sutikimo mums įvesti atskirą įvadą, kad mes turėtume atskirą abonentą, ir galėtume be trukdžių atsiskaityti už suvartotą vandenį. Priežasties kodėl nesutinka - neįvardija. Kaip būtų galima išspręsti šią situaciją?
nt
8657***26
nt****@***il.com
Tarp mano ir kaimyno sklypo eina kelio servitutas 12metru plocio, mano 6m ir kaimyno 6m. Taciau kelia pastate 4m plocio ir jis randasi mano servituto puseje visas. Kaip turetu buti is tikruju, kas turi ieiti i mano 6m servituta?
namuinspektorius_300x300px.gif
wienerberger_300x300px.gif
Gaukite pasiūlymus
Iš viso buvo pateikta 424079 pasiūlymų
Peržiūrėti
Užduokite klausimus ekspertams
Registruotų ekspertų 3390
Iš viso buvo užduota 134211 klausimų